Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. U., atstovaujamos advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės, pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022-02-28 teisme iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos V. U., atstovaujamos advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės, pareiškimą, kuriuo prašo: panaikinti Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2022-02-11 priimtą išvadą/sprendimą „Dėl vardo ir(ar) pavardės pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę „(duomenys neskelbtini)“ į jos sutuoktinio K. W. pavardę „(duomenys neskelbtini)“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą su pavarde „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškime nurodė, kad 2020-12-11 Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota pareiškėjos ir K. W. (Belgijos Karalystės pilietis) santuoka. Sutuoktiniams buvo išduotas santuokos sudarymo įrašas, kuriame pareiškėjos pavardė buvo nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, nepaisant to, jog 2020-11-06 prašyme įregistruoti santuoką pareiškėja buvo aiškiai nurodžiusi, kad po santuokos sudarymo pasirenką vyro pavardę – „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja 2022-01-20 prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių prašydama pakeisti jos pavardę į „(duomenys neskelbtini)“ (2022-02-03 buvo pateiktas nustatytos formos prašymas). Tačiau Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2022-02-11 parengė išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjos pavardė galėtų būti pakeista į „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pareiškėja pareiškė, kad Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę “ (duomenys neskelbtini)” į jos sutuoktinio, Belgijos Karalystės piliečio K. W., pavardę „(duomenys neskelbtini)“, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 1 d., Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26, 27 str. nuostatoms. Pareiškime pažymėjo, kad pavardės “ (duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“ nėra tapačios, todėl dėl tokio Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriaus nepagristo ir neteisėto apribojimo, pareiškėja ir jos sutuoktinis turėdami skirtingas pavardes, gyvendami užsienyje, Omane, šiuo metu pareiškėjai turint pavardę „(duomenys neskelbtini)“ nuolat patiria ir neabejotinai ateityje patirs pareiškėjai turint sulietuvintą pavardę „(duomenys neskelbtini)“ daug sunkumų ir nepatogumų, įrodinėjant savo, kaip sutuoktiniu tapatybes, ir tuo labiau pareiškėjai irodinėjant savo ryši su nepilnamete dukra E. W., gimusia 2021 m. spalio 19 d. Omano Sultonate (gimimo įtraukimas i Lietuvos apskaita, šiuo metu dar yra tvarkomas), kuriai yra suteikta tėvo, K. W., pavardė - „(duomenys neskelbtini)“, o tokiu būdu yra pažeidžiama pareiškėjos teisė i jos ir jos šeimos, sukurtos su sutuoktiniu K. W., privatų gyvenimą.

Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 9.8 punkte nustatytas pagrindas keisti pavardę, kai pareiškėjas po santuokos įregistravimo vietoj savo turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas vardas ir(ar) pavardė, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, prie kurios priskirtinos valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Civilinių būklės aktų įregistravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334, 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba ir Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau –Kalbos komisija) pateikė išvadą, kurioje konstatavo, jog Kalbos komisijos nuomone, pareiškėjos prašymas įrašyti pavardę „(duomenys neskelbtini)“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų — su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Pareiškėja V. U. (lietuvė) ir K. W. (belgas) 2020-11-06 pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui, prašyme nurodė, kad pareiškėja po santuokos sudarymo pageidauja, jog būtų suteikta pavardė – „(duomenys neskelbtini)“. Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje 2020-12-11 buvo įregistruota santuoka tarp pareiškėjos ir K. W. (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), po santuokos sudarymo pareiškėjai palikta pavardė – „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui pateikė 2022-01-20 prašymą dėl pavardės pakeitimo, kuriuo prašė jos pavardę pakeisti į vyro pavardę –„(duomenys neskelbtini)“. Nustačius, kad pareiškėja netinkamai pateikė prašymą dėl pavardės keitimo, pareiškėja pateikė 2022-02-03 pakartotinį prašymą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl pavardės keitimo, 2022-02-11 priėmė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“, kuria vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės taisyklių patvirtinimo“, 4 punktu ir 9.8 papunkčiu, siūlo prašymo netenkinti. Vadovaujantis išvadoje nurodytais teisės aktais, konstatavo, kad pareiškėjos pavardė po santuokos sudarymo galėtų būti pakeista į pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėja su sutuoktiniu augina dukrą E. W., gim. 2021-10-19, Omano Sultonate, nėra duomenų apie gimimo įtraukimą į apskaitą Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę vardą.

Pažymėtina, kad iki 2022-05-01 Lietuvoje galioję teisės aktai nenumatė galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis. Tačiau nuo 2022-05-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas (Nr. XIV-903) (Įstatymas), kuris numato naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles. Pagal Įstatymą, vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau Įstatyme taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis. Taigi, Įstatyme numatyta viena iš išimčių, kuomet Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu Lietuvos Respublikos pilietis (pilietė) pasirenka sutuoktinio (sutuoktinės), kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę.

Šiuo atveju pareiškėja savo prašymą grindžia aplinkybėmis, kad skirtinga jos ir sutuoktinio bei dukros pavardė sukelia šeimai daug nepatogumų tiek gyvenant Omane, tiek keliaujant. Pareiškėja siekia, kad po santuokos sudarymo jos pavardė visiškai sutaptų su sutuoktino pavarde, kuri rašoma su lietuvių kalboje nesančia „W“ raide.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra Lietuvos pilietė, kuri po santuokos sudarymo pasirinko pavardę sutuoktinio, kuris yra Belgijos pilietis ir kurio pavardė jo asmens dokumentuose įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, t.y. su raide „W“ ((duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktu, yra pagrindas santuokos sudarymo įraše įrašyti pareiškėjos pavardę su raide „W“ – (duomenys neskelbtini).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 516 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos V. U. pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2022 m. vasario 11 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vardo ir(ar) pavardės pakeitimo“.

Įpareigoti Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti pareiškėjos V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pavardę „(duomenys neskelbtini)“ į jos sutuoktinio K. W. pavardę „(duomenys neskelbtini)“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą su pavarde „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.