Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys I. K., A. K. ir antstolė E. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti, kad skolininkui A. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. K. gaunamų pajamų.

Pareiškime nurodoma, kad antstolės E. M. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko A. K. atžvilgiu. 2022 m. sausio 17 d. antstolė E. M. pateikė siūlymą, kuriame buvo nurodyta, jog vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, jog skolininko sutuoktinei priklauso turto, kurio dalis nėra nustatyta. Dėl šios priežasties antstolio kontora pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko A. K. atžvilgiu, pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo išieškotojos (pareiškėjos) UAB „Gelvora“ naudai. Minėtoje vykdomoje byloje antstolė nustatė, kad skolininkas niekur nedirba, nei kilnojamojo nei nekilnojamo turto neturi, tačiau skolininko sutuoktinė I. K. dirba ir gauna darbo užmokestį (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 14 d. patvarkymu areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokestį Nr. Sk-82753, areštavo skolininko sutuoktinės pajamas, gaunamas (duomenys neskelbtini) – ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir išsiuntė skolininkui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko, ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą, kuri įteikta skolininkui ir kurią skolininkas turėjo užpildyti ir pateikti antstolei. Kadangi skolininko sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka nebuvo pateiktas, 2022 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S1-3044 antstolė pasiūlė išieškotojams ir bendraturčiui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad išieškojimas pagal 2018 m. sausio 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas iš skolininko A. K., kuris yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu I. K.. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismui nepateikta duomenų apie tai, jog sutuoktiniai A. K. ir I. K. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl laikytina, jog jų atžvilgiu taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad I. K. dirba ir gauna darbo užmokestį (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad sutuoktinių vardu įgytas turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl pripažintina, jog sutuoktinių A. K. ir I. K. bendro turto dalys yra lygios.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininko A. K. ir suinteresuoto asmens I. K. santuoka būtų nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatytina, kad skolininkui A. K. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. K. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto, tai yra sutuoktinės I. K. gaunamo darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalis areštuoto skolininko A. K. sutuoktinės I. K. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei E. M..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.