Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. T., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Skaidrei Mališauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neįgalus, praeityje neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. T. 2011 m. rugsėjo 7 d. apie 19 val. 15 min., būdamas apsvaigęs nu alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui D. T. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė sūnui T. T. kumštimi vieną smūgį į krūtinę, griebė už rankų, pargriovęs ant lovos papurtė, smogė vieną smūgį į galvą, kojų keliais spyrė apie dešimt spyrių į krūtinę, šonus, pilvą, tuo nukentėjusiajam T. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio V-o šonkaulio lūžiu, dešinės plaštakos I-o piršto panirimu, galvos sumušimu, poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, dešiniame žaste, kairiame šone.

K. K. T. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad buvo išgėręs kuomet kilo konfliktas tarp jo ir buvusios žmonos. Tuo metu santuoka tarp jo ir buvusios žmonos buvo nenutraukta, visa šeima, tame tarpe ir sūnus T., gyveno kartu. Parodė, jog prieš tai jis buvo gėręs du bambalius stipresnio alaus. Jis norėjo išeiti iš namų, todėl tarpusavyje pradėjo stumdytis, grumtis, po to kiti veiksmai buvo jau tik sekundžių reikalas. Visa tai atsitiko bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Parodė, kad tarpusavyje grūmėsi visame bute, t.y. ir koridoriuje, ir kambariuose. Kadangi moteris silpnesnė už vyrą, o jis ją stūmė nuo durų, nes norėjo išeiti iš namų, sūnus T. gynė mamą, griebė jį laikyti. Kitų pašalinių asmenų tą kart namuose nebuvo. Neskaičiavo kur ir kiek tų smūgių sūnui buvo suduota. Anksčiau tarp jo ir buvusios žmonos pasitaikydavo psichologinių nesutarimų, bet muštynių nebūdavo. Dėl sūnui padarytų sužalojimų nurodė, jog sutinka su gydytojų išvadomis. Patvirtino, kad vaikas prieš tai buvo sveikas. Sutinka, kad viskas galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime. Jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Nebendravo su nukentėjusiuoju iki šiol, nes teismo nutartimi buvo uždrausta tai daryti. Parašydavo sūnui SMS žinutę, bet jis neatsakydavo, todėl neturėjo progos sūnaus atsiprašyti. Gailisi taip padaręs, pripažįsta esąs kaltas, atsiprašo už viską, kas padaryta. Su civiliniu ieškiniu sutinka, atlygins jį dalimis pagal gaunamas pajamas.

N. T. T. parodė, kad tą dieną vakare kilo konfliktas tarp jo tėvų, jis juos skyrė, kad neįvyktų kas nors blogiau. Tada įvyko grumtynės. Grumiantis su tėvu vienu metu buvo nukritę ant lovos. Po to viskas vyko svetainėje, nes tėvas, norėdamas pabėgti nuo atsakomybės, ketino iššokti per balkoną, nors jau buvo iškviesta policija. Jie laikė tėvą tol, kol atvyko policija, nes, kitu atveju, jų atžvilgiu būtų suformintas melagingas iškvietimas. Ištrūkęs tėvas bandė bėgti prie durų, bet mama ištraukė raktus. Tėvas pradėjo šaukti, prašyti atiduoti raktus. Tada jis bandė bėgti prie langų ir iššokti, bet buvo prispaustas prie svetainės kampo. Tėvą abu su mama laikė tol, kol atvažiavo pareigūnai. Policijai tėvas pareiškė, kad jį užpuolė, o ne jis užpuolė šeimos narius. Tėvas ne tik tą kartą buvo neblaivus. Mano, kad alkoholio įtakota buvo padaryta nusikalstama veika. Jei tėvas būtų buvęs blaivus, tai nebūtų taip pasielgęs. Dėl kaltinamojo veiksmų, ko pasekoje buvo padaryti sužalojimai, paaiškino, kad grumtynių su tėvu metu jis buvo rankomis numestas ant žemės. Paskui, laikant tėvo kojas, tėvas jį stūmė, kad išsilaisvintų. Nuo stūmimo kojomis buvo sulaužytas penktas šonkaulis. Kojomis buvo remtasi į krūtinės ląstą, tada ir sulūžo šonkaulis, kritimo metu išniro pirštas, buvo sutrenkta galva. Parodė, kad krito atsimušdamas į laminato grindis. Po sužalojimo iš karto kreipėsi pas medikus. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė kaltinamąjį, o mama nuosavu automobiliu nuvežė jį į medicinos įstaigą. Prienų ligoninėje peršvietė rentgenu, po ko buvo siunčiamas į klinikas (KMUK), kur dar kartą švietė. KMUK nustatė šonkaulio lūžį, buvo atstatytas piršto išnirimas. Visi sužalojimai buvo nustatyti iš karto, po to sekė ambulatorinis gydymas. Pirštas 3-4 savaites buvo įdėtas į gipsinę langetę. Šonkaulio gijimui buvo reikalinga ramybė, savęs kontrolė. Skaudėjo sumušimus. Liko neigiami išgyvenimai, baimė yra, kad gali tas pats pasikartoti. Paaiškino, kad mokosi „Žiburio“ gimnazijoje 12 klasėje. Paskutiniai šie mokslo metai. Dėl įvykio pablogėjo mokymosi rezultatai, krito pažymių vidurkis, galvos skausmai praeidavo tik sugėrus vaistus. Du kartus dienoje, t.y. ryte ir vakare, vartoja raminamuosius žolinius vaistus. Dėl šios nusikalstamos veikos praleido mokykloje pamokas, buvo atleistas nuo kūno kultūros pamokų. Civilinį ieškinį dėl padaryto sveikatos sutrikdymo masto palaiko pilnoje apimtyje. Baigęs „Žiburio“ gimnaziją toliau ketina studijuoti mediciną.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Skaidrė Mališauskienė paaiškino, kad ši šeima nėra socialinės rizikos šeimų apskaitoje. D. T. yra kreipusis į skyrių dėl įvykio, ji yra rašiusi paaiškinimą. Skyriuje anksčiau nebuvo užfiksuota smurto proveržių šeimoje nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Įrodymų tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltas ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjęs asmuo tam neprieštarauja.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. pagarsinus liudytojos D. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji santuokoje su K. T. pragyveno 18 metų. Maždaug nuo 2007 metų šeimoje santykiai prasti, K. T. sūnaus T., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu vartoja psichologinį smurtą. 2011 m. rugpjūčio 30 d. ji kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo. Jų namuose, miegamajame kambaryje, tarp jos ir neblaivaus K. T. kilo žodinis tarpusavio konfliktas, kurio metu K. T. ją įžeidinėjo, stumdė. Konfliktą matė sūnus T. T., kuris bandė ją apginti, atsistojo tarp jos ir K. T.. K. T. kumštimi smogė sūnui į krūtinę, suėmęs už drabužių tampė jį į šonus. T. stumdėsi su tėvu. Tada griebė T. už rankų, pargriovė ant lovos ir papurtė. Ji skambino policijai, bandė atitraukti kaltianmąjį nuo vaiko. Bute daugiau asmenų nebuvo. K. T. pagrasino, kad jis nusižudys, todėl ji užrakino buto duris. Tada K. T. bandė veržtis iš buto, T. bandė sulaikyti ir nuraminti tėvą, svetainėje jį pasodino ant sofos. K. T. supyko, kad sūnus bando jį išlaikyti, nes T. buvo pasilenkęs, apžergęs jo kojas laikė prispaudęs prie sofos. K. T. sulenktų kojų keliais tyčia spyrė apie 10 spyrių Titui į krūtinę, pilvą, šonus. Ji su T. laikė ant sofos sėdintį ir besimuistantį K. T., kuris buvo labai agresyvus. Atvykus policijos pareigūnams sutuoktinis buvo išgabentas į policijcs komisariatą. D. T. dešinės plaštakos pirmo piršto panirimo, dešinio šono skausmo, gydėsi ambulatoriškai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo paaiškinimais, duotais teisiamajame posėdyje, kitais faktiniais bylos duomenimis, kurie, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis, laikytini tinkamais įrodymais, liudytojos parodymais, specialisto išvada ir kt.:

Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS informavo Prienų rajono PK dėl fizinio smurto panaudojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu (b.l.4,6).

Iš Prienų rajono PK pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2011-09-07 šeimyninio konflikto metu dėl netinkamo sutuoktinio elgesio buvo sužalotas T. T. (b.l.2-4).

Gimimo liudijimas patvirtina, kad T. T., gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. T., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus (b.l.8).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad K. T. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), laiptinę, buto Nr. 4 duris, kuriame tarpusavio konflikto metu sužalojo sūnų (b.152-55).

Alkotesterio rodmenimis 2011-09-07 20 val. 42 min K. T. nustatytas 2,376 promilių girtumas (b.l.11-12).

Išraše iš medicininių dokumentų užfiksuota T. T. kreipimosi į medicinos įstaigą data, laikas, nurodyta priežastys, dėl kurių kreipėsi medicinos pagalbos, aprašyta nukentėjusiojo sveikatos būklė (b.l.22).

Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina aplinkybes dėl nukentėjusiajam atliktų tyrimų bei taikyto gydymo gydymo (b.l.23-25). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2458/11(02) T. T. konstatuota dešinio V-o šonkaulio lūžis, dešinės plaštakos I-o piršto panirimas, galvos sumušimas, poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešiniame žaste, kairiame šone. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių formos, dydžio skaičiaus bei kitų fizinių savybių detalizuoti negalima, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl dešinio V-o šonkaulio lūžio bei dešinės plaštakos I-o piršto panirimo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, sužalojimai vienmomentiniam griuvimui nebūdingi (b.l.20-21).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo K. T. kaltė padarius nukentėjusiajam T. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta. K. K. T. teisiamajame posėdyje kaltę neginčijamai pripažino, davė nuoširdžius parodymus, dėl minėto įvykio pergyvena ir gailisi. Bylos duomenimis kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo T. T. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, kurie surinkti įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytini patikimais įrodymais Lietuvos Respublikos BPK prasme, o būtent, liudytojos D. T. parodymai, specialisto išvada dėl konstatuoto sveikatos sutrikdymo masto, veikos padarymo aplinkybių bei laiko. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, liudijančių nukentėjusiojo pavojingą kėsinimąsi į kaltinamojo gyvybę, tuo tarpu įstatyme numatyta, kad būtinoji gintis naudotina tik nuo pavojingo kėsinimosi. Kaip matyti surinktais bei ištirtais bylos duomenimis kaltinamasis, būdamas neblaivus, buvo nusiteikęs agresyviai ir piktai, ko psekoje artimoje aplinkoje inicijavo konfliktinę situaciją, dėl ko nukentėjo jo sūnus T. T.. Duomenys, užfiksuoti specialisto išvadose, patvirtina nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį ir laipsnį bei aplinkybes, kuriomis buvo padaryti, nurodžius, kad vienmomentiniam griuvimui jie nebūdingi. Vienok ir pats kaltinamasis pripažino, kad prieš tai sūnus buvo sveikas, dėl ko specialisto išvada, atsižvelgiant į byloje pateiktą medicininę dokumentaciją, abejoti pagrindo nėra. Ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotos faktinės bylos aplinkybes taip pat atitinka teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams. Kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nes jais buvo sužalotas sūnus T. T.. Kaltinamasis galėjo ir privalėjo numatyti, kad nusikalstamai elgdamasis nukentėjusiajam padarys kūno sužalojimus. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pavojingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta sūnaus atžvilgiu, tokie kaltinamojo veiksmai atitinka kvalifikuotiną Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. sudėtį.

N. T. T. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ((duomenys neskelbtini) str.) pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. neturtinės žalos nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės, 2) žalą padariusio asmens kaltė, 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis, 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis, 5) kitos, turinčios reikšmės bylai aplinkybės, 6) teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgia teismas apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, t.y. į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybės (amžių, profesiją ir kt.), jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (žalos) yra priežastinis ryšys. Nukentėjęs asmuo dėl to kentė skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, turėjo neigiamas emocijas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, teisiamajame posėdyje paaiškino kuo motyvuoja neturtinės žalos dydį. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka visiškai, jo dydžio neginčija, stengsis pagal galimybes atlyginti padarytą sūnui žalą. Esant tokioms aplinkybėms, civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamojo asmenybę. K. K. T. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Jis nusikalto pirmą kartą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo ir jo motinos. Pažadėjo daugiau nenusikalsti, pergyvena dėl to, kas įvyko, kritiškai vertina savo veiksmus. K. K. T. praeityje neteistas, duomenų, jog būtų iš neigiamos pusės charakterizuojamas, byloje nėra. Jis VšĮ Prienų PSPC Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Santuoka tarp kaltinamojo ir D. T. šiuo metu nutraukta, K. T. gyvena pas savo tėvus, yra neįgalus, dėl pablogėjusios sveikatos pastaruoju metu niekur nedirba, pragyvena iš gaunamos neįgalumo pašalpos, geruoju su buvusia sutuoktine susitarė, kad rems šiuo metu jau sulaukusį pilnametystės paramos reikalingą sūnų T. T., pagal galimybes atlygins pareikštą civilinį ieškinį. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, laikantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatų, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu, nes teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, atsižvelgiant į nukentėjusiojo poziciją, siekiant paveikti nusikaltusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų, daugiau nenusikalstų bei įgyvendinti teisingumo principą, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti jam 6 (šešerių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-2 d. nuteistajam K. T. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, jeigu tai nesusiję su darbu, ir atsiprašyti nukentėjusio asmens T. T..

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš K. T. 5000 Lt T. T. neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, K. T. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.