Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Algimanto Kukalio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad teismas priėmė nutartį remdamasis tik ieškovo teiginiais, kurie nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais. Atsakovė nurodė, kad su dukra persikraustė gyventi pas tėvus dėl negalėjimo būti su ieškovu viename bute, kadangi ieškovas pasidarė nepakeliamo charakterio. Dėl sutuoktinių bendro gyvenimo aplinkybių neturi nukentėti vaiko interesai. Atsakovė nurodė, kad dukra yra prisirišusi prie motinos, todėl tokių priemonių taikymas nebuvo būtinas. Teismas priimdamas nutartį, nepareikalavo išvadų iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Atsakovė taip pat nurodė, jog šiuo metu gyvena jos tėvų name, kur yra žymiai geresnės sąlygos, nei bendrame šeimos bute. Dukros gyvenimo sąlygos atitinka visus reikalavimus. Šiuo metu atsakovė ieškosi darbo per darbo biržą. Jos tėvų šeima yra tvarkinga, joje ne kartą lankėsi vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai ir apie ją atsiliepia pagirtinai ir teigiamai. Seneliai, atsakovės broliai ir seserys myli jos dukrą, padeda ją išlaikyti ir auklėti. Tuo tarpu ieškovas yra agresyvi ir konfliktiška asmenybė. Atsakovės teigimu, teismas pirmiausiai turėjo atsižvelgti į vaiko interesų turinį ir remtis objektyviais, o ne subjektyviais kriterijais. Teismas privalėjo išsiaiškinti ar ieškovo pateiktos aplinkybės atitinka tikrovę, taip pat spręsdamas vaiko interesų klausimą, neturėjo teisės nukrypti nuo vaiko norų ( CK 3.174 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vaiko interesus geriau atitiks gyvenimas su tėvu, todėl ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas teismine tvarka siekia nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su juo – ieškovu. Iš atskirajame skunde išdėstytų argumentų spręstina, kad su šiais ieškovo reikalavimais atsakovė nesutinka, nutraukiant santuoką prašys dukros gyvenamąją vietą nustatyti su motina. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių mažametė dukra M. A., gim. (duomenys neskelbtini) ginčijamos nutarties priėmimo metu gyvena su motina. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad tėvas neskiria vaikui dėmesio, bendrauja su dukra tik iš reikalo, ne iš meilės dukrai, ieškovas yra konfliktiškas, ūmaus būdo, t.y. byloje keliamas klausimas dėl aplinkos, kurioje vaikui būtų sudarytos geresnės sąlygos augti ir vystytis. Šios aplinkybės gali pasitvirtinti ar būti paneigtos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tuo tarpu, laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Kolegija atmeta ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, kad atsakovė nesirūpina savo nepilnamete dukra, vaiko dienos režimu, negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui gyventi, o aplinka, kurioje dabar gyvena atsakovė su dukra, daro neigiamą įtaką. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia vaiko teisių apsaugos institucijų išvados, gautos apeliacinės instancijos teismo reikalavimu. Iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos tarnybos išvados matyti, jog mergaitė nuo gimimo visą laiką būna su mama, bendrauja, žaidžia, miega. Jai patinka nuolat būti su mama, būdama pas tėtį, ji greitai pasiilgsta mamos, nori kuo greičiau sugrįžti pas ją. Institucija sprendė, kad tai rodo stiprų motinos ir dukters abipusį ryšį. Atsakovė su dukra gyvena savo tėvų 3 kambarių bute. Pastaroji šeima teigiamai charakterizuojama tiek seniūnijos, tiek kaimo bendruomenės, darbšti, tvarkinga, visada daug dėmesio skiria vaikų auklėjimui ir ugdymui, pajėgi užtikrinti vaikų ir anūkų saugią aplinką. Šios institucijos išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakovė tinkamai rūpinasi dukra, neturi žalingų įpročių, pajėgi užtikrinti vaiko saugumą. Tarnyba davė išvadą, kad nėra pagrindo M. A. atskirti nuo motinos ( b.l. 30-31). Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams nenustačius M. A., šiuo metu gyvenančios su motina, teisių ir interesų pažeidimo, nėra pagrindo taikyti ieškovo A. A. prašomas laikinąsias apsaugos priemones ( b.l. 33-34).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui labai reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005 Z. P. v. A. P., 2000-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000 E. G. v. S. G.). Nors ši nuostata Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išsakyta bylose, kai nutraukiant santuoką yra sprendžiamas ir nepilnamečių (mažamečių) vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimas, į tai turi būti atsižvelgiama ir sprendžiant ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

Pagal civilinio proceso taisykles civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, kurie lemia, jog prašymą pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę pateikęs asmuo kartu turi pateikti teismui ir įrodymus apie aplinkybes, kuriomis grindžia procesinio dokumento prašymo dalyką (CPK 12 str., 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.). Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o pirmosios instancijos teismo motyvai nėra išsamūs ir neatskleidžia, kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas padarė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

Apeliantė nurodė, jog teismas priimdamas nutartį nepareikalavo išvadų iš vaiko teisių apsaugos institucijos. CK 3.178 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad visais atvejais nagrinėjant ginčus dėl vaiko, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas yra būtinas. Pirmosios instancijos teismas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, susijusį su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu iki kol bus priimtas sprendimas, turėjo pagrindo kreiptis į vaiko teisių apsaugos institucijas dėl išvados nagrinėjamu klausimu ir klausimą nagrinėti apie jį pranešus atsakovei (CPK 146 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme gautos išvados teisėjų kolegijai duoda pakankamo pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškovo prašomas laikinosios apsaugos priemones tik jo prašyme nurodytų aplinkybių pagrindu, negalėjo nustatyti, kad M. A. interesus labiau atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas iki kol bus priimtas teismo sprendimas su tėvu (CPK 178 str., 185 str., 376 str. 1 d.).

Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negalima laikyti pagrįsta ir teisėta, todėl ji naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės - atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

Atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 338 str.). Apeliantė prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, todėl jos atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 2 d., 151 str. 5 d., LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p., teisėjų kolegija nutaria:

Rezoliucinė dalis

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-09-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: ieškovo A. A. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Kolegijos pirmininkas Dalė Burdulienė Kolegijos teisėjai Albinas Čeplinskas Algimantas Kukalis