Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo, kuriuo S. P. nubaustas pagal ATPK 130² str. 1448 Eur bauda, konfiskuojant automobilį Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 130 str. 1 d. 1448 Eur bauda, pagal ATPK 123 str. 1 d. 43 Eur bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. 34 Eur bauda, pagal ATPK 124¹ str. 8 d. 11 Eur bauda, pagal ATPK 187 str. 1 d. 289 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos baudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda 1448 Eur bauda su automobilio Volvo 460, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2015-07-15 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 94P-33847792-15 ir 2015-07-16 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 94P-33866041-15 surašyti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu jis nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 15 d. 12.09 val. (duomenys neskelbtini). vairavo neįregistruotą, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neatlikus valstybinės techninės apžiūros jam priklausantį automobilį Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, vengė neblaivumo, apsvaigimo patikrinimo, kai jam 2011-09-02 buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą ir ji nėra įvykdyta, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Taip pat jis pasipriešino policijos pareigūnams G. P. ir E. V., einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo ir eismo saugumo užtikrinimo pareigas, tai yra sulaikomas už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą naudojo jėgą, kibosi į tarnybinę uniformą, stumdėsi, spardėsi. Tokiais veiksmais S. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 14, 16, 17, 224 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 5 d., 124¹ str. 8 d., 187 str. 1 d. Teismas konstatavo, kad visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog S. P. vairavo automobilį. Pažymėjo, jog nors ir nenustatyta, jog vairavimo momentu jis buvo neblaivus, tačiau įvykio metu kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Nurodė, kad liudytojų parodymai ir vaizdo registratoriaus informacija patvirtina, kad S. P. nepakluso pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, be to, pareigūnų parodymai ir vaizdo registratoriaus informacija taip pat aiškiai patvirtina, kad S. P. savavališkai pasišalino iš tarnybinio automobilio, pabėgo į namą, kur aktyviai pasipriešino pareigūnams. Tai, kad S. P. aktyviai pasipriešino pareigūnams, patvirtina ir jis pats, ir apklausti liudytojai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. S. P. iškelta versija, neva jis tą dieną išvis automobilio nevairavo, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), policijos pareigūnės E. V. tarnybiniu pranešimu (b. l. 24), liudytojų policijos pareigūnų G. P. (b. l. 54-55), E. V. (b. l. 55) parodymais, duotais pirmos instancijos teismo posėdyje, vaizdo registratoriumi užfiksuota filmuota medžiaga (CD I, CD II, CD III).

S. P. pirmos instancijos teismo posėdžio metu iškėlė versiją, jog tą dieną kieme remontavo automobilį, ir juo važinėjo tik kieme ir pievose, bet į kelią išvažiavęs nebuvo (b. l. 54). Apeliaciniame skunde S. P. jau nurodo, kad 2015-07-15 jis automobilio VOLVO visai nevairavo ir su juo niekur išvažiavęs nebuvo. Tačiau tai, kad S. P. iš tiesų automobilių keliais vairavo automobilį, matyti iš byloje esančių pareigūnų parodymų: E. V. nurodė, kad gavo pranešimą, jog neblaivus asmuo važiuoja link Ramučių, jie sureagavo į iškvietimą, pamatė automobilį, tačiau asmuo padidino greitį ir nuvažiavo, asmuo buvo sulaikytas lipantis iš automobilio, jam buvo pasiūlyta nusistatyti girtumą, tačiau jis atsisakė (b. l. 55), ir taip patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad gavo pranešimą apie girto asmens vairuojamą automobilį, šį automobilį pastebėjo atvažiuojant priešpriešais, įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinį signalą, tačiau automobilio vairuotojas nestojo, pareigūnai apsisuko ir pradėjo persekioti automobilį, jį sulaikė tik sustojus kieme, vairuotojas tikrintis girtumą atsisakė (b. l. 24). G. P. nurodė, kad bandė stabdyti automobilį, įjungė švyturėlius ir rodė, kad stabdo, tačiau Volvo vairuotojas juos pravažiavo ir jie vijosi, prisivijo tik sodyboje, įvažiuodami iš paskos automobiliui į kiemą, vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 54). Taigi, tiek G. P., tiek ir E. V. nurodė sutampančias ir viena kitas papildančias aplinkybes – jie gavo pranešimą apie girtą vairuotoją, bandė jį stabdyti kelyje naudodami švyturėlius ir garsinį signalą, tačiau šiam nepaklusus pradėjo jį persekioti, pažeidėją pasivijo kieme, kur sulaikė jį lipantį iš automobilio. Tokią pareigūnų dėstomą įvykių seką patvirtina ir policijos automobilyje esančio vaizdo registratoriaus įrašas, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnai, pamatę iš priekio atvažiuojantį automobilį Volvo, sustojo (CD I, ADR-2512, 30 sec). Tai, kad automobilį Volvo vairavo būtent S. P., galima matyti automobilių prasilenkimo momentu (CD I, ADR-2512, 36 sec), palyginus sutampančią vairuotojo aprangą (dryžuoti marškiniai ir tamsi kamufliažinė liemenė) su vėlesniame įraše matoma S. P. apranga (CD I, ADR-2514, 26 sec); iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad pareigūnai nepaleido iš akiračio persekiojamo automobilio, ir į kiemą įvažiavo dar prieš jam sustojant (CD I, ADR-2513, 15 sec). Remiantis išvardintu, nustačius, kad policijos pareigūnai iš savo akiračio nepaleido S. P. automobilio nuo momento, kai pastebėjo jį važiuojant jų link ir bandė jį stabdyti, iki tuomet, kai pasivijo automobilį kieme ir pamatė iš automobilio lipantį S. P., taip pat įvertinus tai, kad vaizdo įraše galima atpažinti už vairo sėdintį S. P., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijos, jog automobilio jis nevairavo arba vairavo ne automobilių keliais, yra visiškai paneigta ir vertintina kaip tikrovės neatitinkanti gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Aplinkybės, jog automobilis Volvo 460 valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo neįregistruotas, neapdraustas ir be techninės apžiūros, S. P. apeliaciniu skundu neginčija.

Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnai G. P. ir E. V. nurodė, kad jiems budint buvo gautas pranešimas apie tai, kad „konkretus automobilis važiuoja Gardamo k. link, kurio vairuotojas yra neblaivus“, tačiau nesupranta, kaip galima konstatuoti vairuotojo girtumą jo dar nemačius ir nepatikrinus. Apygardos teismas šios bylos nagrinėjimui iš Tauragės AVPK išsireikalavo tarnybinio patikrinimo, pradėto pagal S. P. skundą dėl policijos pareigūnų G. P. ir E. V. veiksmų, medžiagą. Iš joje esančios radijo ryšio kanalo „TA10POLICIJA“ pokalbio nuo 2015-07-15 nuo 11.40 val. iki 12.40 val. įrašo išklotinės matyti, jog 11.59 policijos ekipažas gavo iškvietimą, jog ką tik prie Saugų į automobilį įsėdo neblaivus vairuotojas, kuris pajudėjo link Ramučių, pareigūnams buvo nurodyta, kad pranešėjas matė, kaip vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 22.4 p. numato, kad policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai įtaria, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo arba dalyvauja darant teisės pažeidimą. Taigi policijos pareigūnai, turėdami pagrįstą įtarimą, kad S. P. vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. daro teisės pažeidimą, turėjo teisę jį stabdyti blaivumo patikrinimui. Pažymėtina, kad minėta policijos pareigūnų radijo kanalo pokalbio išklotinė patvirtina ir tai, jog S. P. stabdomas policijos pareigūnų nestojo, bei tai, kad policijos pareigūnai, įsijungę garsinę sireną, važiavo jam iš paskos.

Skundžiamu nutarimu S. P. taip pat buvo nubaustas pagal ATPK 187 str. 1 d už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad policijos pareigūnai jo kieme prieš jį smurtavo, o jis, būdamas neįgalus, tikrai negalėjo pasipriešinti policijos pareigūnams, ir savo veiksmais tik siekė išvengti rimtesnių traumų. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, pasipriešinimas ATPK 187 str. 1 d. prasme suprantamas kaip fizinio smurto panaudojimas, bandymas ištrūkti ir pabėgti ar kiti panašaus pobūdžio veiksmai. Tai, kad S. P. aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, patvirtina policijos pareigūnų parodymai: E. V. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad S. P. nelabai priešinosi sodinamas į policijos automobilį, tačiau paskui jis bėgo iš mašinos į namą, ten įvyko pasistumdymas, pareigūnai panaudojo kovinius veiksmus, uždėjo antrankius, S. P. priešinosi (b. l. 55), ir taip patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad pasodintas į policijos automobilį, S. P. atsisakė tikrintis blaivumą ir pabėgo iš automobilio, jį sulaikant buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, nes S. P. priešinosi aktyviais veiksmais: stumdėsi, spardėsi, kibosi į tarnybinę uniformą, uždėjus antrankius ir įsodinus pažeidėją į automobilį, jis spyrė pareigūnui G. P. į ranką (b. l. 24). G. P. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad grumtynės su S. P. įvyko jam iššokus iš tarnybinio automobilio ir bėgant į namą, jį pasivijus buvo uždėti antrankiai ir jis pasodintas į tarnybinį automobilį, po to S. P. dar spyrė pareigūnui (b. l. 54). Tokią pareigūnų dėstomą įvykių versiją patvirtina vaizdo registratoriumi užfiksuota vaizdo medžiaga: įraše matyti, kad pareigūnai įsisodino S. P. į tarnybinį automobilį (CD I, ADR-2514, 20 sec), tačiau S. P. iš tarnybinio automobilio pabėga, o pareigūnai puola jį vytis (CD I, ADR-2515, 10 sec), po trijų minučių pareigūnai parveda S. P. surakintą antrankiais ir įsodina į tarnybinį automobilį (CD II, ADR-2518, 40 sec), pareigūnui siūlant S. P. alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, šis koja spiria pareigūnui (CD III, ADR-2524, 33 sec) ir toliau nesitikrina blaivumo. Tai, kad S. P. priešinosi pareigūnams, matyti ir iš Tauragės AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo, pradėto pagal S. P. skundą dėl policijos pareigūnų G. P. ir E. V. veiksmų medžiagos, kurioje pats S. P. skundu nurodė, kad paskui jį atbėgusiems pareigūnams pasakė, kad šie nuo jo atstotų ir ėjo toliau, jog jam buvo užlaužtos rankos dėl to, kad jis nepakluso pareigūnams, nes manė, jog pareigūnai pas jį atvažiavo neteisėtai, dėl to jiems ir priešinosi. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad Tauragės AVPK atliktas tarnybinis patikrinimas pagal S. P. skundą buvo baigtas konstatavus, kad pareigūnų G. P. ir E. V. veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties požymių.

Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo nesivadovavo jo žmonos D. P. parodymais, kurie neigia policininkų aiškinimus apie jo vairavimą, bei tariamą pasipriešinimą: jo žmona aiškiai nurodė, kad 2015-07-15 jokiame turguje jie nebuvo, automobiliu niekur nevažiavo. Pažymėtina, kad iš pareigūnų parodymų matyti, jog S. P. važiavo kartu su žmona (b. l. 54-55), tai, kad S. P. važiavo ne vienas, patvirtina ir vaizdo įrašas (CD I, ADR-2512, 33-39 sec), be to, D. P. ir S. P. yra sutuoktiniai. Šių aplinkybių visuma leidžia įžvelgti šios liudytojos suinteresuotumą liudyti S. P. naudai, ir taip padėti jam išvengti administracinės atsakomybės dėl pažeidimo, padaryto jiems kartu vykstant automobiliu, tuo pačiu išvengiant ir ženklios administracinės nuobaudos, tenkančios jos sutuoktiniui. Remiantis išvardintu apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo suinteresuotos bylos baigtimi liudytojos D. P. parodymais, kurie, kaip aukščiau jau aptarta, yra visiškai paneigti kitų byloje surinktų įrodymų visetu.

Apeliacinis teismas, remdamasis išdėstytu, pripažįsta, jog liudytojų policijos pareigūnų G. P. ir E. V. parodymais teisme, pareigūnės E. V. tarnybiniu pranešimu, video registratoriumi užfiksuota vaizdo medžiaga neabejotinai įrodyta, kad S. P. 2015 m. liepos 15 d. vairavo automobilį, nepakluso pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, atsisakė tikrintis blaivumą ir pasipriešino policijos pareigūnams. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog S. P. kaltė visiškai įrodyta. Teismo nutarime aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina S. P. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 130² str., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 5 d., 124¹ str. 8 d., 187 str. 1 d., padarymo. Apeliacinio skundo argumentai S. P. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. P. apeliacinį skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.