Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-19 · Administracinė byla Nr. I-3110-644/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
I-3110-644/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00469-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
A. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3110-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00469-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. U. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 10-12).

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-03-21 iki 2018-01-03 buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-jo sektoriaus būriuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad ankštose 45 kv. m. ploto gyvenamosiose patalpose buvo įrengta po 21-23 miegamąsias vietas, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma. Patalpų sienos ir lubos blogos būklės, aptrupėjusios ir supelijusios. Patalpų oro drėgmė ir temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, apšvietimas nepakankamas, dėl to sutriko regėjimas, skaudėjo akis. Patalpų langai užkalti, nebuvo galimybės jų atidaryti, taip pat neįrengta vėdinimo sistema. Baldai netvarkingi, minkštas inventorius netinkamas naudojimui, senas, nedezinfekuotas, jame gausu parazitų, pareiškėją sukandžiojo blakės. Kratų metų asmeniniai daiktai buvo išmėtomi. Dėl netinkamo vandens sirgo odos ligomis, o tinkama medicininė pagalba nesuteikta. Medicinos įranga ir metodai seni, pareiškėjas buvo gydomas vaistais nuo skausmo. Gyvenamosiose patalpose nebuvo sandėlio asmeniniams daiktams laikyti, todėl drabužius laikė po lova, batus – prie įėjimo. Sanitariniai įrenginiai techniškai netvarkingi, antisanitarinės būklės, neatskirti pertvaromis. Prausykloje neįrengtos bendro naudojimo dušų patalpos, todėl pareiškėjas prausėsi naudodamasis kibiru. Stogo dangoje buvo asbesto, kuris kenkė sveikatai. Pasivaikščiojimų kiemeliai maži, nebuvo galimybės pasivaikščioti. Į žodinius nusiskundimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų administracija nereagavo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, sveikatos pablogėjimą – sąnarių ir kaulų skausmus.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 16-24) su skundu nesutiko. Nurodė, kad minimali gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta, jis buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose. Pažymėjo, kad pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Gyvenamąsias patalpas tvarkyti privalo patys jose laikomi asmenys, tuo tikslu jiems išduodamos priemonės. Gyvenamosios patalpos tvarkingos, sienos ir lubos nesuskilusios, dažai nenusilupę. Patalpos baldais ir inventoriumi aprūpinamos laikantis nustatytų reikalavimų. Šildymo sistema centrinė, esant poreikiui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ar ventiliatoriai. Gavus informaciją apie netvarkingą inventorių jis nedelsiant tvarkomas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse sandėlių asmeniniams daiktams laikyti nenumatyta. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų normų. Pataisos namų 2-jo sektoriaus 9 būrio stogo danga bituminė, 21- jo – skardinė. Būrių Nr. 5, Nr.7, Nr.15, Nr.16 pastatų stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Būrių gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus ir ventiliacines angas. Įstaiga taip pat užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinį apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Įstaigai nuolat teikiama kenkėjų kontrolės paslauga. Pareiškėjas dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų į pataisos namų administraciją nesikreipė. Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė reikalavimo objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, todėl skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2-me sektoriuje netinkamomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į šias Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus gyvenamąsias patalpas: nuo 2016-04-01 iki 2017-06-20 – būrio Nr. 15 brigadoje Nr. 6, kurios plotas 33,93 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,39 kv. m. ploto (33,93/10); nuo 2017-06-20 iki 2017-06-21 – būrio Nr. 16 brigadoje Nr. 6, kurios plotas 51,76 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,23 kv. m. ploto (51,76/16); nuo 2017-06-21 iki 2017-06-22 – būrio Nr. 9 brigadoje Nr. 1, kurios plotas 60,05 kv. m., įrengta 19 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. ploto (60,05/19); nuo 2017-06-22 iki 2017-07-19 – būrio Nr. 16 brigadoje Nr. 2, kurios plotas 51,91 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,24 kv. m. ploto (51,91/16); nuo 2017-07-19 iki 2017-08-02 – būrio Nr. 7 brigadoje Nr. 1, kurios plotas 66,29 kv. m., įrengta 21 vieta, t. y., vienam asmeniui teko 3,15 kv. m. ploto (66,29/21); nuo 2017-08-02 iki 2017-08-18 – būrio Nr. 16 brigadoje Nr. 2, kurios plotas 51,91 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,24 kv. m. ploto (51,91/16); nuo 2017-08-18 iki 2017-11-07 – būrio Nr. 7 brigadoje Nr. 1, kurios plotas 66,29 kv. m., įrengta 21 vieta, t. y., vienam asmeniui teko 3,15 kv. m. ploto (66,29/21); nuo 2017-11-07 iki 2018-01-03 – būrio Nr. 5 brigadoje Nr. 2, kurios plotas 66,49 kv. m., įrengta 21 vieta, t. y., vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. ploto (66,49/21) (b. l. 28, 19-20). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose buvo įrengta po 21-23 miegamąsias vietas, tačiau objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodyta atsakovo atsiliepime. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis dėl gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl miegamųjų vietų skaičiaus iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinio mazgo patalpoje tualetai ir dušai nebuvo tinkamai izoliuoti nuo likusios patalpos, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.).

Nors nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų apie sanitarinių mazgų (tualetų ir dušų) įrengimą, tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, kas yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui (žr. LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nenustačius kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų, galimas privatumo duše neužtikrinimas negali būti vertinamas kaip sąlyga konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Pareiškėjo argumentus dėl neįrengtos bendro naudojimo dušinės paneigia atsakovo atstovo pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus dušinės plotas 67,48 kv. m., joje įrengta 15 dušo čiaupų (b. l. 29-31).

Pareiškėjas nurodo, kad patalpų sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, apipelijusios, patalpose buvo šalta, kaupėsi drėgmė, nebuvo vėdinimo, baldai sulūžę, trūko apšvietimo, minkštasis inventorius netinkamas naudojimui, jame veisėsi buitiniai parazitai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35-65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 - 28 °C. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Atsakovo atstovas nurodė (b. l. 29-31), jog Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, minėtą aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016-05-04 patikrinimo aktas (b. l. 56-57), taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti pažeidimą šioje dalyje. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais, ar, kad būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai prižiūri ir vėdina patalpas, neturi problemų dėl drėgmės ir pelėsio jose. Savo argumentus dėl drėgmės kaupimosi pareiškėjas iš esmės grindė tuo, jog nebuvo įrengta mechaninė ventiliacija, todėl nekonstatavus pažeidimo dėl netinkamo vėdinimo, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą dėl netinkamo drėgmės lygio. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis dėl kamerų vėdinimo atitikties Lietuvos higienos normos reikalavimams. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 36-39). Pagal minėtą sutartį, paslaugos teikiamos du kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama įmonė, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją. Kaip matyti iš bylos duomenų, sutartiniai įsipareigojimai vykdomi (b. l. 40-51). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016-05-04 patikrinimo akto (b. l. 56-57) matyti, kad 15 būrio 6 brigadoje ir 16 būrio 3 brigadoje kenkėjų neužfiksuota. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbus paneigia pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo jų naikinimo. Byloje nenustatyta, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami. Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). Be to, iš atsakovo atstovo pateikto medicininio pažymėjimo matyti, kad jis nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistus dėl blakių sukandimų sukeltų sveikatos sutrikimų (b. l. 26). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmestini.

Dėl pareiškėjo argumentų apie gyvenamųjų ir buitinių patalpų nešvarą, pelėsio plitimą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pravieniškių PN-AK negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

Kadangi minėtos Higienos normos nuostatos nereglamentuoja natūralaus apšvietimo koeficiento gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016-05-04 patikrinimo akto (b. l. 56-57) matyti, kad Pravieniškių PN-AK 15 būrio 6 brigadoje oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, dirbtinio apšvietimo parametrai atitiko nustatytus reikalavimus. Nors į bylą nėra pateikta duomenų apie visų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas dirbtinį apšvietimą, oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad dirbtinis apšvietimas ir temperatūra neatitiko reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo, kuriose konkrečiai patalpose jam trūko dirbtinio apšvietimo ar šilumos. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą pataisos namų administracijai ar pareigūnams dėl papildomo šildytuvo išdavimo, o pataisos namai būtų atsisakę tokį prašymą tenkinti. Atsakovo atstovas nurodė, kad šildymo sistema centralizuota, o esant poreikiui, nuteistieji aprūpinami oro šildytuvais (b. l. 29-31). Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas neremontuotose patalpose. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad būrių Nr. 5, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 21 patalpos tvarkingos, sienos ir lubos nesuskilinėjusios, dažai nenusilupę (b. l. 29-31). Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog kratų metu pareigūnai laužo ir išmėto nuteistųjų daiktus, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas aiškiai nenurodo, kuriose patalpose ir kada atliekant kratą buvo pažeisti teisės aktais nustatyti reikalavimai. Atitinkamai pripažintina, kad atsakovui būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius, todėl jie nelaikytini pakankamais neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjo argumentus dėl prastos vandens kokybės paneigia į bylą pateiktas UAB „Kauno vandenys“ 2017-10-30 Geriamojo vandens tyrimų protokolas (b. l. 52), iš kurio matyti, kad pataisos namuose tiekiamo vandens kokybė atitiko numatytus normatyvus.

Pareiškėjas teigia, kad praustuvės ir unitazai nebuvo pagaminti iš nerūdijančio plieno, nebuvo įrengtas sandėlis daiktams susidėti, juos tekdavo laikyti gyvenamosiose patalpose.

Iki 2017-01-01 galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 bei nuo 2017-06-07 įsigaliojusiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše nurodyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengti klozetai (unitazai) bei praustuvės, tačiau nei šis, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja šių įrenginių konstrukcinių ypatumų ar medžiagos, iš kurios jie turi būti pagaminti, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami.

Pareiškėjas skundžiasi dėl nekokybiško ir nedezinfekuoto minkšto inventoriaus.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis (41 p.). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 42, 43 punktus, draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK nuteistiesiems sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, taip pat jie skalbiami centralizuotai. Čiužiniai, pagalvės, antklodės su užvalkalais iš audinio, pagaminti iš tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti audinio (b. l. 56-57). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nekokybiško, nedezinfekuoto, netinkamo minkšto inventoriaus. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie nuteistiesiems sudarytas sąlygas gauti išskalbtą, išdžiovintą ir dezinfekuotą minkštą inventorių, paneigia pareiškėjo argumentus. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmetami.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas sandėlis daiktams susidėti, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.

Pareiškėjas tvirtino, kad pastatų stoguose buvo asbesto, kuris žaloja sveikatą. Atsakovo atstovas neneigė, kad atskirų patalpų stogai degti šiferiu, tačiau pažymėjo, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant. Paaiškino, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie statinių įrengimą, todėl jais remiasi. Byloje nėra duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdytus remonto darbus. Byloje taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai. Atsižvelgiant į išdėstytą, minėti pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmetami.

Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad sveikatos priežiūra pataisos namuose buvo organizuota netinkamai, pareiškėjas negavo tinkamo gydymo. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Specialioji teisėjų kolegija 2013-11-26 nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, nepatogumais, depresija ir sveikatos pablogėjimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Bylos dalį, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, palikti nenagrinėtą.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis