Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-08-04 · Civilinė byla Nr. e2-1180-781/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-04
Bylos Nr.
e2-1180-781/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00681-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gilesta“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Žilinskis ir Co“, uždaroji akcinė bendrovė „Imstata“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1180-781/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00681-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl neteisėtų įgaliotosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Žilinskis ir Co“, uždaroji akcinė bendrovė „Imstata“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gilesta“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti įgaliotosios organizacijos, t. y. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – atsakovė) sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Žilinskis ir Co“; įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens UAB „Žilinskis ir Co“ pateiktą pasiūlymą dėl neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešąjį pirkimą „Kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto parengimu“ (pirkimo Nr. 458614), ir uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Prašymą ieškovė motyvavo tuo, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės reikalavimų patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Jeigu nagrinėjamu atveju atsakovė tęstų pirkimo procedūras, sudarytų pirkimo sutartį ir pradėtų ją vykdyti, tai visiškai apribotų galimybę grąžinti šalis į pradinę padėtį, kas reikštų, jog ieškovės pažeistos teisės ir teisėti interesai nebegalės būti efektyviai apginti. Be to, nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės manymu, priešingai nei teigė ieškovė, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus niekaip apsunkintas, kadangi net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė ieškinio tenkinimo atveju galėtų sugrįžti į konkurso procedūras. Pažymėjo, kad ieškinio tenkinimo atveju savo subjektines teises ieškovė galėtų efektyviai ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles pateikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo. Akcentavo, kad pirkimo objektas yra neatsiejamai susijęs su viešuoju interesu.

4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad ieškovė niekaip neįrodė ir nepagrindė ne tik paties ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateikto ieškinio turinį, formą, apskųstoje nutartyje nurodė neturintis pagrindo manyti, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi ieškovė į bylą pateikė ieškinį, kuriame išsamiai aptarė faktines aplinkybes bei pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

7. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Atkreipė dėmesį, jog pareikštas ieškinys ipso facto (savaime) neturi sąlygoti viešo pirkimo procedūrų sustabdymo, atvirkščiai, tai turi būti išimtis, kurios taikymą ieškovė visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti.

8. Teismas pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei, tačiau ieškovė šias pasekmes galėtų pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu – ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi atsakovė ne tik patirtų didesnę žalą negu ieškovė, bet būtų padaryta ir žala Vilniaus miesto gyventojų interesams, pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.

9. Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė nepagrindė esant realiai grėsmei ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat pripažino, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui, todėl ieškovės prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir sustabdyti viešojo pirkimo „Kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto parengimu“ procedūras bei uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsižvelgiant į ieškinyje išdėstytus motyvus bei Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) pateiktą išaiškinimą, kuriuo patvirtinama, kad ieškovės reikalavimai turėtų būti tenkinami, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.

10.2. Nesustabdžius pirkimo procedūrų ir neuždraudus atsakovei sudaryti sutartį, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus jai palankų teismo sprendimą, būtų užtikrintos jos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

10.3. Siekiant išvengti situacijos, kuomet šalys negalės būti grąžinamos į prieš tai buvusią padėtį, t. y. sutartis bus sudaryta ir galimai, nebus nutraukta, ne tik ieškovė patirs didelių nuostolių, bet ir tokiu atveju ginant savo pažeistas teises, bei kreipiantis į teismą dėl žalos, kurią sukėlė neteisėtas sprendimas, atlyginimo, pirkimui skirtos (kartu ir Europos Sąjungos) lėšos būtų panaudotos neracionaliai ir taip būtų pažeisti ne tik viešųjų pirkimų principai, bet ir viešasis interesas.

10.4. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padarytų didelę žalą viešajam interesui – nebūtų užtikrintas viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų laikymasis, racionalus lėšų panaudojimas. Byloje nėra duomenų, kad esama situacija dėl Neries krantinės šiuo metu keltų realią žalą visuomenei, žala būtų susijusi su visuomenės saugumu, sveikata ar kitais konstitucijoje saugomais gėriais ar yra ypatinga skuba įgyvendinti šį pirkimą.

Atsiliepimas

11. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad:

11.1. Ieškovės poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas deklaratyviais teiginiais.

11.2. VPT pateiktas atsakymas, kuriuo ieškovė grindžia savo prašymą, nepatvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumo.

11.3. Net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė ieškinio tenkinimo atveju galėtų sugrįžti į konkurso procedūras, kadangi grįžimas į pirkimo procedūras galimas net ir po sutarties pasirašymo ir vykdymo pradžios. Be to, savo pažeistas teises ieškovė galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Todėl nėra pagrindo teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas.

12. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:

12.1. Ieškovė nepagrindė savo pozicijos, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12.2. Greitesnis projekto įvykdymas yra svarbus visiems vilniečiams ir miesto svečiams, leistų ne tik patogiai, bet ir saugiai, ypač dviratininkams ir neįgaliesiems, naudotis kairiąja Neries krantine, gerintų gyvenimo sąlygas. Projektui planuojamos Europos Sąjungos lėšos, todėl projektą svarbu įgyvendinti nustatytais terminais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties apeliacinės instancijos teismui pateikė VPT 2020 m. gegužės 28 d. konsultaciją, kuria siekia įrodyti teismui paduoto ieškinio preliminarų pagrįstumą. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad naujas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu klausimu, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti ieškovės pateiktą naują įrodymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad minėtas dokumentas buvo pateiktas elektronine forma, taigi bylos proceso šalys, esant poreikiui, turėjo galimybę su jais susipažinti ir pateikti savo poziciją dėl naujai teikiamame dokumente nurodytų aplinkybių.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

17. Taigi, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos ir realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

18. Iš apskųstos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau šios aplinkybės nepakanka konstatuoti esant būtinybei taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemonės – stabdyti viešąjį pirkimą „Kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto parengimu“, ir uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Ieškovei atskirajame skunde neginčijant pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėta, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Tai yra viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

20. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Grįsdama antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą ieškovė nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių su trečiuoju asmeniu UAB „Žilinskis ir Co“ bus sudaryta sutartis, kuri bus pradėta vykdyti, todėl byloje iškils poreikis spręsti dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o pagal susiformavusią teismų praktiką tokios sutartys lieka galioti. Ieškovė pažymėjo, kad siekia ginti savo teises tokiu būdu, jog priėmus jai palankų teismo sprendimą, būtų užtikrintos jos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Taigi, ieškovės teigimu, tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir bus priimtas jai palankus sprendimas, šalys nebus grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį ir ieškovei nebus užtikrinta galimybė toliau dalyvauti pirkime. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiam ieškovės argumentui.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė vykdo Kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbų su darbo projekto parengimu pirkimą (pirkimo Nr. 458614). Pirkimo sąlygose nustatyta, kad bendras darbų atlikimo terminas (įskaitant darbo projekto parengimo bei statybos užbaigimo dokumentacijos įforminimo terminus) negali būti ilgesnis nei 22 mėnesiai nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad CPK nustatyti pakankamai trumpi bylų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, nagrinėjimo terminai, šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad teismui išnagrinėjus bylą nebus atlikti visi ginčo pirkimo objektu esantys darbai, todėl teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, šalys galės būti sugrąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus apsunkinta arba visai eliminuota galimybė įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Teismo išvada, kad šalys galėtų būti grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį, atitinka naujausioje kasacinio teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-690/2019, kurioje, be kita ko, buvo keliamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių taikymo, atmetė kaip nepagrįstą argumentą, kad pagal susiformavusią šio teismo praktiką tuo atveju, jei viešojo pirkimo sutartis yra sudaryta, jos naikinti negalima, todėl teismas negali ginčo šalių grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir nurodė, kad viešojo pirkimo sutarties išsaugojimas ir alternatyviųjų priemonių taikymas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė.

22. Apibendrinant nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė atskirajame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog ji neįrodė egzistuojant realiai grėsmei ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesant šio būtino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, ieškovės prašymas negali būti tenkintas.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

24. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir pritaikęs teisės aktų nuostatas, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė