Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. (R. I. ) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 13 d. (registracijos Nr. 6-I-158) prašymu kreipėsi į Alytaus pataisos namus dėl asmeninio kompiuterio negrąžinimo (b.l.37). Alytaus pataisos namai 2012 m. kovo 6 d. raštu Nr. 8-2715 pateikė atsakymą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, jog draudžiama bet kokiu būdu užrakinti kompiuterius, jų dalis ar laikmenas naudojant slaptažodžius, specialias programas ar kitas priemones, todėl pareiškėjo kompiuteris buvo paimtas vadovaujantis 2012 m. sausio 26 d. protokolu Nr. 504 ir 2012 m. sausio 27 d. protokolu Nr. 664, kadangi paprastomis priemonėmis (dėl slaptažodžio reikalavimo) jo nebuvo įmanoma patikrinti (b.l.38-43). Taip pat pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namus 2012 m. vasario 19 d. (registracijos Nr. 74/106 ir Nr. 74/107) skundais dėl būrio viršininko veiksmų (b.l.50,51), o 2012 m. vasario 23 d. (registracijos Nr. 74/126) skundu kreipėsi dėl perkėlimo iš paprastos grupės į lengvąją (b.l.49). Alytaus pataisos namai 2012 m. kovo 19 d. raštu Nr. 8-3286 atsakė pareiškėjui į jo skundus, kuriame nurodė, jog nuteistųjų perkėlimas iš paprastosios į lengvąją grupę galimas kai nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, be to, nurodė, jog būrio viršininkas pareiškėjui pasiūlė jį įtraukti į nemokamus darbus ir vykdydamas pareigas savo veiksmais nepažeidė teisė aktų (b.l. 49-51, 53-57).

Pareiškėjas minėtus sprendimus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2S-1768 minėtus sprendimus pripažino teisėtais ir pagrįstais (b.l. 6 ).

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su atsakovo Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmais netinkamai atsakant į jo skundus, neperkeliant pareiškėjo iš nuteistųjų paprastosios grupės į lengvąją, neteisėtai paimant jo asmeninį kompiuterį. Dėl atsakovo minėtų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nerimą, išgyvenimus, didžiulius nepatogumus etapuojant, yra priverstas kovoti už savo teises, nesijaučia pilnaverčiu piliečiu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais (neveikimu). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

2012 m. vasario 13 d. (registracijos Nr. 6-I-158) prašymu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namus dėl asmeninio kompiuterio negrąžinimo (b.l.37). Alytaus pataisos namai 2012 m. kovo 6 d. raštu Nr. 8-2715 pateikė atsakymą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, jog draudžiama bet kokiu būdu užrakinti kompiuterius, jų dalis ar laikmenas naudojant slaptažodžius, specialias programas ar kitas priemones, todėl pareiškėjo kompiuteris buvo paimtas vadovaujantis 2012 m. sausio 26 d. protokolu Nr. 504 ir 2012 m. sausio 27 d. protokolu Nr. 664, kadangi paprastomis priemonėmis (dėl slaptažodžio reikalavimo) jo nebuvo įmanoma patikrinti (b.l.38-43). Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr.1-5, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. Vadovaujantis BVK 116 straispniu, pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka ir nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. BVK 64 straipsnyje numatyta, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles tvirtina Teisingumo ministerija. Vadovaujantis paminėtomis BVK nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 buvo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, reglamentuojančios BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, tai pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 174 punkte (2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. balandžio 30 d.) numatyta, kad pataisos įstaigos direktorius įsakymu patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi nuteistiesiems perduodami ir perduoti, kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos. Pataisos įstaigos direktorius taip pat patvirtina tvarką, pagal kurią patikrinami perduodami ir perduoti šių taisyklių 173 punkte nurodyti daiktai, kad juose nebūtų daiktų ir reikmenų, įrašytų į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priede pateiktą sąrašą. Alytaus pataisos namų direktorius, vadovaudamasis BVK 96 straipsniu ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 174 punktu, 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr.1-5 “Dėl nuteistiesiems perduodamos buitinės ir kompiuterinės technikos (bei jos priedų) tikrinimo (peržiūrėjimo, perklausymo), išdavimo ir naudojimosi tvarkos aprašo patvirtinimo”, patvirtino aprašą, kurio 10 punktas numatė, kad kompiuteriai, žaidimų ir duomenų laikmenos su juose esančiais užšifruotais ar kitaip paslėptais ir laisvai neprieinamais duomenimis, kuriuos paprastomis priemonėmis patikrinti neimanoma, nepriimami ir draudžiama bet kokiu būdu užrakinti kompiuterius, jų dalis ar laikmenas naudojant slaptažodžius, specialas programas ar kitas priemones (galiojo Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto 2012 m. sausio 27 d. pranešimo dėl pareiškėjo kompiuterio užrakinimo slaptažodiu metu ir neteko galios Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr.1-101) (b.l.34-43). Atsakovo atstovas gi nurodo, jog nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais bei režimo reikalavimais, už kurių pažeidimą, jiems gali būti skiriamos BVK numatytos nuobaudos ir šis straipsnis reglamentuoja pataisos įstaigos vidaus tvarką (rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas), o apie tai pareiškėjas buvo supažindintas atvykęs atlikti laisvės atlikimo bausmę 2008 m. gegužės 16 d. (apie susipažinimą jis patvirtino savo parašu individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje)(b.l.17-33). Su jokiais kitais Lietuvos valstybės įstatymais ar poįstatyminiai aktais, pataisos įstaigų norminiais aktais, nuteistieji pasirašytinai nesupažindinami, kadangi tai jokiais teisės aktais nereglamentuota.

Kaip matyti iš 2012 m. sausio 13 d. įsakymo Nr.1-5 “Dėl nuteistiesiems perduodamos buitinės ir kompiuterinės technikos (bei jos priedų) tikrinimo (peržiūrėjimo, perklausymo), išdavimo ir naudojimosi tvarkos aprašo patvirtinimo” 2.1. punktu direktorius pavedė socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui V. J. šį įsakymą paskelbti nuteistiesiems. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis nebuvo supažindintas su šiuo įsakymu ir pataisos įstaigos vidaus tvarka, numatančia apie įstaigos direktoriaus priimtų įsakymų paskelbimo vietą ir tvarką, todėl pareiškėjo skundo argumentas dėl nesupažindinimo su Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr.1-5 yra pripažintinas nepagrįstu (b.l.73)(ABTĮ 57 str. 1 d.).

Alytaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr.1-293 yra patvirtina Nuteistųjų laiškų išsiuntimo, gavimo ir įteikimo bei pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų priėmimo, perdavimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarkos aprašas (b.l.99-101), su kuriuo pareiškėjas yra supažindintas (b.l.17-33). Iš bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų matyti, kad į pareiškėjo 2012 m. vasario 13 d. (registracijos Nr. 6-I-158) prašymą, 2012 m. vasario 19 d. (registracijos Nr. 74/106 ir Nr. 74/107) skundus, 2012 m. vasario 23 d. (registracijos Nr. 74/126) skundą Alytaus pataisos namai 2012 m. kovo 19 d. raštu Nr. 8-3286 atsakė pareiškėjui į jo prašymą ir skundus pateikė atsakymus ir tai patvirtina jau minėti pateikti atsakymai į juos bei Alytaus pataisos namų socialinės reabilitacijos ir administracijos reikalų skyriaus nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) peticijų ir skundų registrai (b.l.102-119), taigi minėto aprašo nuostatos nebuvo pažeistos. Ir nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad 17 būrio viršininkas V. B. 2012 m. kovo 19 d. atsisakė priimti pareiškėjo rašytinį prašymą dėl jo perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją, tačiau liudytoju apklaustas Alytaus pataiso namų būrio viršininkas V. B. nepatvirtino (b.l.129,130), jog pareiškėjas teikė prašymą raštu Alytaus pataisos namų direktoriui dėl perkėlimo, todėl jis ir nebuvo užregistruotas, o kitų įrodymų pareiškėjas nepateikė (ABTĮ 57 str. 1 d), todėl ši skundo aplinkybė pripažintina nepagrįsta, o skundo aplinkybę, jog į pareiškėjo 2012 m. vasario 19 d. (registracijos Nr. 74/106 ir Nr. 74/107) skundus nebuvo atsakyta, paneigia Alytaus pataisos namų 2012 m. kovo 19 d. raštas Nr. 8-3286 (b.l.53) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. balandžio 25 d. raštas Nr.23-1768 (b.l.6).

Pareiškėjas 2012 m. vasario 23 d. (registracijos Nr. 74/126) skundu Alytaus pataisos namų direktoriui kreipėsi dėl perkėlimo iš paprastos grupės į lengvąją (b.l.49). Pareiškėjas teigė, jog jo prašymas dėl perkėlimo buvo atmestas ir sprendimas buvo priimtas nesilaikant BVK 138 str. 1 d. 4 p. reikalavimų, t.y. be psichologo išvados, o atsakovo 2012 m. kovo 19 d. rašte Nr.8-3286 (b.l.53) nenurodyta ne vieno fakto ar motyvo prašymui netenkinti.

BVK 140 straipsnio (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 1 d.) nustatančio laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamas paskatinimo priemones, 1-4 dalyse numatytos paskatinimo priemonės, kurias galima suskirstyti ir pagal jas (priemones) taikančius subjektus: BVK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas priemones skiria įgalioti pareigūnai, o 3 ir 4 dalyse – teismas. Tik BVK140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų paskatinimo priemonių skyrimo tvarka nustatyta BVK 141 straipsnyje, jų taikymo tvarką dar detalizuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 199 punktas, nustatantis, kad pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti visas paskatinimo priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Drausmės komisija sudaroma pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, kuri yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija. (Taisyklių 236 p.). Pataisos įstaigos Drausmės komisijos nariais turi būti būrių viršininkai, psichologas, vidaus tyrimų tarnybos ir priežiūros tarnybos darbuotojai. Be šių Drausmės komisijos narių, jos nariais gali būti ir kiti asmenys (Taisyklių 238 p.). Medžiagą apie nuteistojo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdžiui rengia būrio viršininkas arba vidaus tyrimų tarnybos ar priežiūros tarnybos pareigūnas. Šios komisijos posėdžiui gali būti pateikta svarstomo nuteistojo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė (Taisyklių 241 p.). Pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo šios komisijos pirmininkas, komisijos posėdyje dalyvavę jos nariai ir sekretorius. Protokole gali būti pateikta Drausmės komisijos nario, nesutinkančio su sprendimu, atskira motyvuota nuomonė (Taisyklių 244 p.). Drausmės komisijos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas (Taisyklių 245 p.).

Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu pripažintina, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.1-33 sudaryta drausmės komisija 2012 m. vasario 23 d. posėdžio metu nutarusi nesiūlyti pataisos namų direktoriui nuteistąjį R. I. (R. I. ) perkelti iš paparastosios grupės į lengvąją grupę (b.l.44,48) nepažeidė minėtų Taisyklių nuostatų bei BVK 138 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, numatančių, jog pataisos įstaigos psichologinė tarnyba teikia išvadą dėl nuteistojo perkėlimo į kitą grupę galimybės, nes Drausmės komisijos narių sudėtyje buvo ir pataisos namų Psichologinės tarnybos viršininkė, kuri, atsižvelgdama į nuteistojo psichologinį vertinimą, pateikė žodinę išvadą - rekomendaciją dėl siūlymo perkelti nuteistąjį iš vienos grupės į kitą, vadovaudamasi Psichologinės tarnybos nuostatų, patvirtintų 2010 m. gruodžio 9 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr.1-316 5 ir 19 punktais (b.l.64,65). Be to, pagal BVK 140 straipsnį ir Taisyklių 199 punkto prasmę paskatinimo priemonė- perkėlimas iš paprastos grupės į lengvąją yra pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojančio pareigūno teisė, bet ne pareiga, ir kaip minėta Drausmės komisijos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas. Apie tai, kad būtų teikiama rašytinė išvada BVK 138 strapsnio 1 dalies 4 punktas nenumato, todėl pareiškėjo minėtas argumentas yra nepagrįstas.

Pareiškėjo skundo argumentai, jog tiek Alytaus pataisos namų, tiek Kalėjimų departamento atsakymai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų yra nepagrįsti, nes jau minėti Alytaus pataisos namų 2012 m. kovo 6 d. raštas Nr. 8-2715, Alytaus pataisos namų 2012 m. kovo 19 d. raštas Nr. 8-3286, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 2S-1768 yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl pripažintina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos.

Minėta, kad neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams, ir dėl tokio veikimo arba neveikimo atsiranda asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės), o reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų administracijos ar atskirų jos darbuotojų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius, kad dėl tokių veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1 Lt neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas (ABTĮ 57 s. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo R. I. (R. I. ) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.