Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Tatjanos Žukauskienės

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S. L. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė panaikinti antstolio G.Matkevičiaus 2007-03-01 patvarkymą Nr. 03/02/02708 kuriuo buvo areštuotos pareiškėjos lėšos esančios banke.

Nurodė, kad 2007 metų kovo 2 dieną gavo patvarkymą, kuriuo ji bei AB „Snoras“ buvo informuoti, jog antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą, išduotą 2000 m. rugsėjo13 dieną, areštuoja pareiškėjai priklausančias minėtame banke esančias lėšas 82 722,84 Lt sumai. Pareiškėja nesutinka su tokiu antstolio patvarkymu, kadangi ji nebuvo AB DnB NORD banko skolininke, taip pat nebuvo civilinės bylos, kurioje išduotas vykdomasis raštas, proceso šalimi ar dalyve. Pareiškėja nebuvo pasirašiusi nei vieno dokumento dėl įsipareigojimų prisiėmimo, nėra davusi jokio sutikimo, nieko nežinojo apie A. G. prisiimtas prievoles. G. sieja tik bendras vaikas. Ji įkūrė savo įmonę, įsigijo atskirą gyvenamąjį būstą. Kaime kartu su sutuoktiniu negyveno. Įkūrus įmonę, 1997 metais, ji sužinojo apie įkeistą namą (duomenys neskelbtini) 1992 metais gimusį vaiką vyras padėjo išlaikyti tik minimaliai, o iš įmonės veiklos gaunamų lėšų užteko tik pragyvenimui. Pareiškėja įgaliojimą A. G. išdavė, kad jis galėtų tvarkyti tėvo palikimą, nuomoti, tvarkyti paveldėtą žemę. Įgaliojimo neginčijo, nes nežinojo, kaip tai padaryti. Pareiškėja nežino, kokiam tikslui A. G. paėmė paskolą iš banko ir kur tuos pinigus jis panaudojo. Ji pragyveno iš tėvo palikto turto, įmonės pelno, holdingo kompanijos gaunamų procentų.

Antstolis G.Matkevičius atsiliepime į skundą (b.l. 15-16) nurodė, kad jis su skundu nesutinka, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad vykdant vykdomąjį dokumentą, išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko A. G. bei jo sutuoktinės S. L. G. bendrą ir kiekvieno jų asmeninį turtą, kadangi nustatyta, kad neįvykdyta prievolė, kurios pagrindu išduotas Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas, paskola buvo naudojama ir šeimos poreikių tenkinimui. Tai patvirtina pareiškėjos išduotas 1994 metų spalio 2 dienos įgaliojimas A. G., kurio pagrindu jis 1995 metų lapkričio 22 dieną su AB DnB NORD banku sudarė paskolos sutartį ir įkeitė pareiškėjos vardu registruotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje, remiantis CPK 704 str. 2004 metų kovo 4 dieną buvo realizuotas pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Priverstinio vykdymo veiksmai pareiškėjos turto atžvilgiu yra vykdomi nuo 2004 metų vasario 17 dienos. Vilniaus apygardos teismas 2006 metų vasario 23 dienos nutartyje nurodė, kad A. G. įsiskolinimas AB DnB NORD bankui yra priteistas šalims esant santuokoje, todėl ir išieškojimas vykdytinas iš jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

Antstolė V.Meškauskienė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad perėmė vykdymui šią antstolio G.Matkevičiaus vykdomąją bylą (b.l. 65). Patvarkymas yra teisėtas, nes paskola buvo paimta su pareiškėjos žinia. Pareiškėja neįtikino, jog nežinojo apie paskolą.

Suinteresuoto asmens AB DnB NORD banko atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad palaiko antstolės V.Meškauskienės išsakytą nuomonę. Pareiškėja su A. G. iki šiol yra santuokoje. A. G. prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Teisinio pagrindo panaikinti antstolio patvarkymą nėra. Imant paskolą tuo metu nebuvo reikalingas sutuoktinio parašas. Paskolos tikslinė paskirtis buvo žemės ūkio technikos pirkimas. Paskola buvo grąžinama ne mėnesiais, o metais.

Suinteresuotas asmuo A. G. su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad jis tvarkė ūkininko ūkio reikalus. Pareiškėja gaudavo dideles pajamas iš holdingo kompanijos, tačiau jų nenaudojo ūkiui. Ūkis buvo jo, o namas pareiškėjos. Pareiškėja įkūrė įmonę, lėšas investavo į įmonę. A. G. padėdavo sutuoktinei parduotuvėje. Už kreditą jis nusipirko karvides, gyvulių, tikėjosi, kad viskas atsipirks. Pareiškėja atsisakė dalyvauti jo ūkinėje veikloje, nes turėjo savo turtą. Ūkyje sėjo, augino daržoves, pardavinėjo pieną. Pareiškėjos parduotuvei tiekdavo bulves. Paskolą grąžindavo iš parduotos žemės ūkio produkcijos.

Nurodė, kad apie paskolą sutuoktinė nieko nežinojo ir tik sužinojusi ėmėsi veiksmų dėl įgaliojimo panaikinimo. Solidariosios atsakomybės nėra, nes jie vedė skirtingus ūkius, atskirai gyveno. Pareiškėja nuo 1998 m. kaime negyveno. Apie paskolą pareiškėjos neinformavo, nes manė kad, taip bus geriau, priešingu atveju ji būtų ėmusi pirkti įvairius daiktus. Nurodė, kad Povedybinę sutartį sudarė pareiškėjos reikalavimu. Ji reikalavo, kad kažkokiu būdu būtų atskirti ūkiai. Nurodė, kad šiuo metu dirba, veda bendrijų bylas teismuose.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi skundas buvo atmestas.

Teismas sprendė, kad A. G. paimta paskola buvo naudojama šeimos interesais ir skirta šeimos poreikių tenkinimui. G. nėra nutraukę santuokos ir pareiškėja yra solidari skolininkė su A. G.. Iš banko gauta paskola užtikrino šeimos poreikių tenkinimą (CK 3.113 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašė nutartį ir skundžiamą antstolio 2007 metų kovo 1 dienos patvarkymą panaikinti,o, atskirąjį skundą tenkinti.

Nurodė, kad teismas neišsiaiškino tikrųjų pareiškėjos ketinimų suteikiant sutuoktiniui įgaliojimą. Taip pat nesiaiškino ar sutuoktinė gali būti tinkamu solidarios atsakomybės subjektu. Nutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių išsiaiškintų teismo posėdyje.

Iki ginčijamo patvarkymo priėmimo 2007 metų kovo 1 dieną išieškojimas buvo nukreiptas tik į A. G. asmeninį turtą ir į turto dalį bendrojoje nuosavybėje su S. L. G.. Vaiko išlaikymas neleidžia teigti, kad su A. G. buvo vedamas bendras ūkis bei jo gauta paskola skirta šeimos poreikių tenkinimui. A. G. padėdavo parduotuvėje, mokė pareiškėją vesti buhalterinę apskaitą. Tai darydamas jis turėjo savanaudiškų priežasčių, stengėsi, kad pareiškėja nepretenduotų į iš ūkininko ūkio gaunamas pajamas. Tai, kad A. G. padėjo pareiškėjai neįrodo, kad ji dalyvavo jo ūkininko ūkio reikaluose ir neįrodo ūkininko ūkio pajamų naudojimo šeimos poreikiams. Pareiškėja A. G. pinigų nenaudojo, kadangi jis to daryti neleido. Bendro santuokinio gyvenimo pradžioje pareiškėja dėl to jam reiškė pretenzijas ir nuolat kilo ginčai. A. G. ūkio veiklai pareiškėja neskyrė savo asmeninių lėšų. Gautą paskolą A. G. panaudojo pagal paskirtį, įsigijo žemės ūkio techniką, tačiau tai neįrodo, kad paskola buvo naudojama šeimos interesais bei šeimos poreikių tenkinimui. Ūkininko ūkis nebuvo pelningas, jis buvo ne šeimos,o, A. G. asmeninė nuosavybė. G. produkciją realizuodavo per pareiškėjos parduotuvę. Gautos prekės buvo apskaitomos įmonės buchalterinėje apskaitoje. Tarp šalių buvo susiklostę dalykiniai komerciniai santykiai. Šis faktas taip pat neįrodo, kad su A. G. buvo vedamas bendras ūkis. Pareiškėja duodama įgaliojimą A. G. jame nesuteikė teisės įkeisti bankui jos turtą, o, apie tai sužinojusi įgaliojimą panaikino.

Teismas neteisingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį nurodydamas, kad gavus vieno iš sutuoktinių sutikimą išieškojimas nepakakus bendrodsios jungtinės nuosavybės turto, gali būti nukreipiamas į kiekvieno iš sutuoktinių turtą.

Pareiškėja sutikimo dėl paskolos nedavė, todėl išieškojimas pagal A. G. prievoles neturi būti nukreipiamas nei į bendrąją jungtinę nuosavybę, nei į pareiškėjos asmeninį turtą.

Suinteresuoto asmens AB DnB NORD bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti,o, teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodė, kad antstolio patvarkymai ir civilinės bylos nėra tapatūs. 2004 metų birželio 18 dienos patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į sutuoktinės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o, 2007 metų kovo 1 dienos patvarkymu,vadovaudamasis LAT išaiškinimu 2006 metų lapkričio 14 dienos nutartyje, tiek į bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą.

Nurodė, kad prievolė bankui buvo prisiimta šeimos interesais ir dėl šeimos poreikių tenkinimo. G. prievolės prisiėmimo momentu išsiskyrę nebuvo, santuoka nenutraukta iki šiol. Iš A. G. ūkyje gautų lėšų buvo išlaikomas šeimos nepilnametis vaikas. Iš ūkininko ūkio gautą produkciją jis realizuodavo per sutuoktinę, tai įrodo, kad ūkininkavimas buvo šeimos verslas. Šeimos interesais laikomas taip pat ir bendrų šeimos pajamų šaltinių kūrimas, bendro ūkio finansavimas. Turtą sutuoktiniai atskyrė 2004 metais, sudarydami Povedybinę sutartį. Sutartis sudaryta jau prisiėmus prievolę bankui ir po priverstinio išieškojimo veiksmų pradžios.

Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti ir teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodė, kad teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, o, antstolio patvarkymas teisėtas. Įstatymų leidėjas nustato, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus kai sandorių sudarymui reikalingas kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši įstatymo nuostata nenuginčyta, vieno sutuoktinio iniciatyvą įgyta prievolė yra laikoma bendra sutuoktinių prievole.

Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į skundą prašė spręsti bylą teismo nuožiūra.

Nurodė, kad atvykęs į kaimą ėmėsi ūkininkauti. Sutuoktinė ūkininkavimo veikloje nedalyvavo. Kad galėtų ūkininkauti paėmė kreditą iš banko. Sutuoktinė apie tai nieko nežinojo, o, sužinojusi panaikino pačios išduotą įgaliojimą.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į pareiškėjos S. L. G. rašytines pastabas prie 2008-04-21 teismo posėdžio protokolo, kurias ji išdėstė savo 2008-05-10 pareiškime, sprendžia, kad pareiškėjos pateiktos rašytinės pastabos neturi esminės reikšmės Vilniaus 1-o apylinkės teismo 2008-05-06 nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad antstolis priėmė neteisėtą patvarkymą, kuriuo išieškojimą pagal jos sutuoktinio neįvykdytas prievoles bankui nukreipė į jos asmeninį turtą. Ji nepasirašė paskolos sutarties bei nedavė sutikimo A. G. imti paskolą, o, apie paimtą paskolą sužinojusi tik 1997 m. Gautos paskolos pinigai nebuvo naudojami šeimos poreikių tenkinimui (CK 3.114 str. 1 d.).

Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 str. 1 d.). Sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja Civilinio kodekso trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, bei turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam bei vaikams santuokos sudarymo, jos trukmės ir nutraukimo klausimais (CK 3.26 str. 1,2 d.). Sudarius santuoka atsiranda ir sutuoktinių pareiga remti vienas kitą ne tik moraliai bet ir materialiai. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi padaryti kitas sutuoktinis (CK 3.27 str.). Bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įsigytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 str. 1 d.1p). Preziumuojama, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus kai sandorių sudarymui reikalingas kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši įstatymo nuostata nenuginčyta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė yra laikoma bendra sutuoktinių prievole (CK 3.92 str. 3 d.).

Vilniaus apygardos teismo 2000-08-29 sprendimu iš A. G. buvo priteista 152 144,83 Lt paskolos, palūkanų bei delspinigių AB DnB NORD bankas naudai. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkui A. G. vykdomajame rašte nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kelis kartus buvo siųstas raginimas sumokėti įsiskolinimą, bei vykdymo išlaidas geruoju, tačiau raginimas gražintas antstolių kontorai su prierašu neįteiktas (vykd. b.l. 3-6). 2003 metų spalio 28 dieną, raginimas įvykdyti prievolę skolininkui buvo paskelbtas viešojo paskelbimo būdu (vykd.b.l.7). Prievolės neįvykdžius per raginime nurodytą terminą buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai (vykd. b.l. 8-15). Duomenų apie tai, kad skolininkas A. G. vykdo prievolę nėra.

Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo jos gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, asmeninio sutuoktinių turto, o, jo nepakankant iš bendro sutuoktinių turto dalies (CK 3.109 str., 3.112 str). Jei kreditorių kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti sutuoktinių bendro turto nepakanka šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto (LR CK 3.113).

A. G. ir S. L. G. santuoka įregistruota 1992-06-19 (vykd.b.l. 32). Duomenų apie tai, kad santuoka būtų nutraukta nei civilinėje nei vykdomojoje bylose nėra. Iš civilinėje bei vykdomojoje bylose esančių duomenų matyti, kad pareiškėja ir A. G. tik 2004 metų birželio 10 dieną sudarė Povedybinę sutartį. Sutarties punktas 2.4 numatantis, kad šalių gautos pajamos iš darbinės veiklos, intelektualinės veiklos, pensijos, pašalpos, ir kitokios išmokos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas šią sutarties nuostatą 2006 metų lapkričio 14 dienos nutartimi paliko galioti.

Priverstinis skolos išieškojimas buvo pradėtas nuo 2004 metų vasario 17 dienos. Povedybinė sutartis sudaryta jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, pareiškėjos argumentą, kad įgaliojimas sutuoktiniui buvo duotas tik konkrečių veiksmų atlikimui, nes iš jo turinio darytina išvada, kad įgaliojimas suteikė A. G. teisę visiškai disponuoti pareiškėjos turtu, o paties A. G. paaiškinimai teismui rodo, kad tik po povedybinės sutarties sudarymo A. G. ir S. L. G. ėmė vesti atskirą ūkį.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentą, kad iš ūkininko veiklos gaunamos pajamos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti kaip nepagrįstą, kadangi pati pareiškėja nurodė, kad A. G. minimaliai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, realizavo prekes per jos parduotuvę, padėdavo jai parduotuvėje. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad iš ūkininko veiklos gautos lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui (CPK 177 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad prievolė atsirado iki Povedybinės sutarties sudarymo ir prieš sutarties sudarymą atsiradusių prievolių vykdymo klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka ir salygomis. Pareiškėja laikytina solidaria skolininke su sutuoktiniu A. G. ir iš už paskolą įsigyto ūkininko ūkio gauti vaisiai bei pajamos užtikrino šeimos poreikių tenkinimą.

Esant nurodytiems motyvams ir argumentams atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti nepakeistą Vilniaus 1-o apylinkės teismo 2008 metų gegužės 6 dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 2-816-619/08, o S. L. G. atskirąjį skundą atmesti.