- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- ATP-18-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05869-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. U. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 2 d., apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę Yamaha, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,92 promilės girtumas. Taip pat nepateikė transporto priemonės registravimo liudijimo, vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo, privalomosios techninės apžiūros kortelės. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. M. U. pripažino padarius pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., ir 124¹ str. 7 d. ir paskyrė nuobaudas. Apėmimo būdu subendrinus paskirtas nuobaudas, M. U. buvo paskirta 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų litų/ 434 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog Kauno apylinkės teismas tinamai nustatė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str., subjektyviąją pusę ir tinkamai kvalifikavo M. U. veiksmus, teismo prašo, paskirti 289,62 Eur, kas atitiko 1000 Lt, baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienų) metų laikotarpiui. Skunde teigia, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai ir netinkamai apelianto veiką kvalifikavo, kaip administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d., be to, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta per griežta nuobauda.
Apeliantas teigia, kad ATPK 10 str. nurodoma, jog administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ATPK 126 str. numatytos veikos yra padaromos tik tyčia ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų būti nubaustas, jis privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams.
M. U. teigia, kad padarydamas administracinį teisės pažeidimą subjektyviai suvokė ir žinojo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 3D-498, kurio pagrindu jis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti keturratčio motociklo, todėl apeliantas buvo įsitikinęs, jog būdamas neblaivus vairuoja keturratį motociklą neturėdamas teisės vairuoti būtent šios rūšies transporto priemonės. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog M. U. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu nežinojo, apie Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. 4 d. 8 p. redakcijos (nuo 2014-07-01) pakeitimą, kuriuo buvo suteikta teisė asmenimis turintiems A ir B kategorijas, vairuoti ir galinguosius keturračius. Apelianto teigimu, padaryto administracinio teisės pažeidimo subjektyvioji pusė (tyčia) atitinka ne ATPK 126 str. 1 d., o ATPK 129 str. sudėtį, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būdamas neblaivus, vairavo keturratį motociklą subjektyviai įsitikinęs, jog teisės vairuoti sunkiojo keturračio motociklo neturi ir niekada šios teisės nebuvo įgijęs, o jo turima teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones, neapima teisės vairuoti ir keturračių motociklų.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta maksimaliu nuobaudos dydžiu ir su ta nutarties dalimi, kurioje yra teigiama, kad jam yra pripažinta sunkinanti aplinkybė, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Apeliantas teigia, kad per praėjusius metus, jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 126 str.), o vien faktas, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi galiojančių nuobaudų už kitos rūšies administracinius teisės pažeidimus nesudaro pagrindo taikyti ATPK 32 str. 5 p. numatytos sunkinančios aplinkybės. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė lengvinančią aplinkybę, tačiau skyrė maksimalią nuobaudą ir pažeidė nuobaudų skyrimo taisykles.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Palangos miesto policijos komisariatas prašo, apeliacinio skundo netenkinti, nes M. U. vairuodamas transporto priemonę neblaivus padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, pavojingą ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir kitiems asmenims dėl daromo pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės ir eismo saugumą, o ne asmens, įvykdžiusiu teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Institucija mano, kad Kauno apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
M. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. U. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d numatytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. U. padarė jam inkriminuotus pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d. ir ATPK 124¹ str. 7 d. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginių, jog jis nežinojo apie veikos padarymo metu galiojusio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. 4 p. 8 d. redakcija (keista 2013 06 13 įstatymu Nr.XII-360 nuo 2014-07-01) kuri numato, kad asmeniui, kuris turi vairuotojo pažymėjimą (A ir B kategorijas) yra suteikta teisė vairuoti galinguosius keturračius, pažymi, kad tai asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepašalina ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas fundamentalus teisės principas - įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, t. y. apelianto atlikta neteisėta veika negali būti pateisinama remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-81/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-180/2012 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad minėtas Saugaus eismo automobilių įstatymas yra priimtas 2013-06-13 (įsigaliojo 2014-07-11), tai reiškia, kad iki apelianto padaryto administracinio pažeidimo padarymo nuo įstatymo priėmimo yra praėję daugiau nei metai laiko, o nuo įsigaliojimo iki administracinės teisės pažeidimo, buvo praėjusios 22 dienos. Teismas sprendžia, kad šie abu terminai yra pakankami ir, kad apeliantas turėjo laiko susipažinti su minėto įstatymo pakeitimais.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai, kad jis vairavo keturratį motociklą subjektyviai įsitikinęs, jog teisės vairuoti sunkiojo keturračio motociklo neturi ir jo turima teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones, neapima teisės vairuoti ir keturračių motociklų, laikytina nepakankama siekiant perkvalifikuoti veiką. Teismas pažymi, kad apeliantas, prieš pradėdamas naudotis keturrate transporto priemone, turėjo pareigą ir pakankami ilgą laiko tarpą susipažinti su nauja Saugaus eismo automobilių įstatymo redakcija ir pasirinkti kitą veikimo būdą.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, M. U. paskyrė sankcijos maksimumą atitinkančią 434 Eur, kas atitiko 1500 Lt, baudą. Skirdamas baudą bei nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino pažeidėjo asmenybę, padarytą pažeidimą, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui administracinę nuobaudą, netinkamai taikė administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias ATPK normas, dėl to paskyrė neteisingą nuobaudą, kuri šiuo atveju laikytina per griežta.
Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas, vertindamas pažeidėjo asmenybę, konstatavo, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas sutinka ir pripažįsta, kad padarė administacinius teisės pažeidimus, o tai rodo, kad jis neneigdamas kaltės ir neklaidindamas pareigūnų ir teismo, padėjo išaiškinti pažeidimą. Tai laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantas pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padaromas bet koks pažeidimas, numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju - dešimtajame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“. Taigi nors ankstesnis pažeidimas (ATPK 134 str. Naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas) ir nėra grubus Kelių eismo taisyklių nesilaikymo atvejis, tačiau jis bet kokiu atveju lemia tai, kad nagrinėjamas pažeidimas jau yra pakartotinis, kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Ši aplinkybė skiriant administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teisme įvertinta teisingai.
ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta, jog nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus yra skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, įtvirtintomis ATPK 30 str., 302 str., atsižvelgiant į ATPK 31 str., 32 str. nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, yra reikšmingos individualizuojant pažeidėjui skirtiną nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kad M. U. administracine tvarka baustas ( atsižvelgiama į administracinių teisės pažeidimų pobūdį), neteistas, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pažeidėjas charakterizuojamas teigiamai, dirbantis, M. U. skirtina ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – minimali bauda su minimaliu teisės atėmimu. Būtent tokio dydžio nuobauda, apygardos teismo vertinimu, yra teisinga, proporcinga padarytam pažeidimui ir būtina ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą M. U. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, tačiau netinkamai įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl to skyrė per griežtą administracinę nuobaudą, todėl dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
M. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. lapričio 11 d. nutarimą pakeisti:
M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad M. U. prisipažino kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus ir padėjo išaiškinti administracinius teisės pažeidimus (ATPK 31 str.).
M. U. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., skirti 289 Eur baudą, kas atitiko 1000 Lt, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šia nutartimi paskirtą nuobaudą apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimu paskirta 11 Eur, kas atitiko 40 Lt, bauda, griežtesnei baudai apimant švelnesnę ir paskirti galutinę nuobaudą - 289 Eur baudą, kas atitiko 1000 Lt, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeista.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.