- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- I-205-484/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė, Diana Ingrida
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ryčio Krasausko ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo - Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 28-769(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 2S-7320.
Skunde paaiškino, kad skundžiamu Vilniaus PN direktoriaus nutarimu jam buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), už tai, kad girdint pareigūnams neva vartojo necenzūrinius žodžius. Pareiškėjas tvirtina, kad jokio elgesio pažeidimo nepadarė, necenzūrinių žodžių nevartojo. Teigia, kad iki ginčijamos nuobaudos skyrimo niekada neturėjo jokių nuobaudų, buvo skatinamas, visuomet dirbo, laikėsi elgesio taisyklių. Po to, kai pareiškė atsakovui pretenzijas dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų, pareikalavo užmokesčio už darbą, atsakovas pradėjo daryti jam psichologinį spaudimą, reikšti pretenzijas, skyrė nuobaudą už nesamą pažeidimą. Pažymi, kad atsakovas neturi jokių įrodymų, kad jis jam inkriminuotą pažeidimą padarė.
Taip pat nurodo, kad numatydamas, jog dėl jo pareikštų pretenzijų dėl darbo užmokesčio atsakovas gali pradėti naudoti prieš jį psichologinį smurtą ir kitus neteisėtus veiksmus, kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą, prašydamas nurodyti, kur ieškoti pagalbos tokiu atveju. Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras 2017 m. lapkričio 27 d. rašte išaiškino pareigūnų neteisėtų veiksmų apskundimo tvarką. Pasak pareiškėjo, šis raštas patvirtina, kad jam buvo žinoma, jog atsakovas gali pradėti prieš jį neteisėtus veiksmus, ir kad paskirta nuobauda yra fiktyvi (b. l. 18-19).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau - APS) jaunesnysis specialistas V. J. 2017 m. lapkričio 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1206(1) informavo Vilniaus PN direktorių apie tai, jog 2017 m. lapkričio 22 d. 13.10 val. 1-o būrio nuteistasis D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., eidamas pro Kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 3 (buvo lydimas iš įstaigos drausmės komisijos posėdžio) girdint tarnybinį pranešimą surašiusiam pareigūnui ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniajam V. K. vartojo necenzūrinius žodžius (konkretūs pavartoti necenzūriniai žodžiai nurodyti tarnybiniame pranešime). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad vedant į drausmės komisiją pareiškė, jog kiti nuteistieji, kurie jį šmeižė, dar verks, nes susitiks su jais teisme.
Pažymi, kad pareiškėjo išsakytus necenzūrinius žodžius girdėjo du Vilniaus PN APS pareigūnai, kas neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas juos iš tiesų vartojo. Nėra jokio pagrindo abejoti pareigūno surašytu tarnybiniu pranešimu, nėra nustatyta, kad pareigūnas dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas apkaltinti pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos tvarkos, šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) 12 straipsnio 1 dalies ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.4. papunkčio reikalavimus, todėl jam pagrįstai paskirta nuobauda - draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjui paskirta nuobauda, atsakovo nuomone, nėra per griežta, skiriant nuobaudą esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti. Šios drausminės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą pripažino ir Kalėjimų departamentas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 2S-7320 (b. l. 43-45).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas taip pat su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti Vilniaus PN direktoriaus nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Kalėjimų departamentas išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundžiamus faktus konstatavo, kad skundžiamas sprendimas yra išsamus ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus (b. l. 30-31).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo reikalavimus. Pareiškėjas paaiškino, kad jis jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, o pareigūno tarnybinis pranešimas buvo surašytas Vilniaus PN administracijos nurodymu, tokiu būdu darant psichologinį spaudimą jam pareiškus pretenzijas dėl darbo užmokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos už bausmės atlikimo režimo pažeidimą skyrimo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 28-769(1) pareiškėjui D. K. už LR BVK 12 straipsnio 1 dalies ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4. papunkčio reikalavimų pažeidimus paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. l. 46).
Pareiškėjas nuobaudos paskyrimo pagrįstumą 2017 m. gruodžio 4 d. ginčijo Kalėjimų departamentui (b. l. 33-34). Kalėjimų departamentas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 2S-7320 nurodė, kad nuobauda Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 28-769(1) pareiškėjui paskirta pagrįstai ir pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 39-38).
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuteistųjų teisinę padėtį, bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę nustato LR BVK. LR BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. LR BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
LR BK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų.
Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad nuobauda D. K. paskirta už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 73. 4 papunkčio reikalavimų pažeidimą.
Taisyklių 73.4. papunktyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.
Pareiškėjas D. K. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. lapkričio 22 d. apie 13.10 val. eidamas pro Kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 3 (buvo lydimas iš drausmės komisijos), girdint Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams, vartojo necenzūrinius žodžius (nurodyti ginčijamame nutarime) (b. l. 46).
Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjo kaltė padarius jam inkriminuotą drausmės pažeidimą, grindžiama Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto V. J. 2017 m. lapkričio 22 d. tarnybinio pranešimo duomenimis (b. l. 37). Tarnybiniame pranešime V. J. nurodė, kad D. K. 2017 m. lapkričio 22 d. apie 13.10 val. eidamas pro Kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 3 (buvo lydimas iš drausmės komisijos), girdint jam ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniajam V. K. vartojo necenzūrinius žodžius.
D. K. tą pačią dieną dėl jam inkriminuoto pažeidimo pateikė paaiškinimą (b. l. 38). Kaip matyti iš paaiškinimo turinio, D. K. nepripažino vartojęs necenzūrinius žodžius, o tik pareiškė, kad nuteistiesiems, kurie jį šmeižė, teks su juo susitikti teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. K. patvirtino tiek 2017 m. lapkričio 22 d. paaiškinime, tiek skunde nurodytas aplinkybes. D. K. neigdamas kaltę dėl jam inkriminuoto drausmės pažeidimo, teisme paaiškino, kad jis necenzūrinių žodžių nevartoja, bausmės atlikimo metu buvo ne kartą skatintas. D. K. tiek skunde, tiek teisme tvirtino, jog atsakovui yra pareiškęs pretenzijas dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų ir neišmokėto darbo užmokesčio, o siekdamas apsisaugoti nuo galimo psichologinio spaudimo, kreipėsi pagalbos ir į teisėsaugos institucijas.
Pareiškėjo D. K. paaiškinimą, jog jis necenzūrinių žodžių nevartoja teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas V. J., kuris teisme ne tik parodė, kad D. K. nevartoja necenzūrinių žodžių, bet ir teigiamai pareiškėją charakterizavo.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. lapkričio 27 d. atsakymas Nr. 2S-2085-36587, adresuotas pareiškėjui, patvirtina, kad dar iki pareiškėjui inkriminuoto drausmės pažeidimo padarymo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl jo atžvilgiu ateityje galimų neteisėtų Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų ( b. l. 23).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 metais buvo gauti D. K. penki skundai, kuriuose D. K. reiškė reikalavimus Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys taip pat patvirtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1272-968/2018 pagal pareiškėjo D. K. skundą, atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų darbo sąlygų Vilniaus PN.
Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su nuobaudos paskyrimo aplinkybėmis, nėra paneigti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas abejoti pareiškėjo paaiškinimais, jog jis necenzūrinių žodžių nevartoja, neturi pagrindo, juolab, jog šiuos jo paaiškinimus, kaip jau buvo nurodyta, teisme patvirtino ir liudytojas V. J.
Liudytojas V. K. teismo posėdyje pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo aplinkybių neprisiminė ir tik pagarsinus pareigūno V. J. tarnybinį pranešimą, jame nurodytas aplinkybes patvirtino, jų nedetalizuodamas.
Byloje kitų įrodymų, išskyrus V. J. tarnybinį pranešimą, patvirtinančių D. K. kaltę dėl padaryto drausmės pažeidimo, nėra. Byloje nėra detalių V. J. ir V. K. paaiškinimų, atskleidžiančių D. K. bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Liudytojai V. J. ir V. K. teisme patvirtino, jog tarnybiniame pranešime nurodytas bausmės atlikimo režimo pažeidimas techninėmis priemonėmis užfiksuotas nebuvo. Be to, kaip matyti iš liudytojo V. J. parodymų, D. K. 2017 m. lapkričio 22 d. apie 13 val. 10 min. pro Kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 3 buvo lydimas iš drausmės komisijos posėdžio ir buvo emociškai sutrikęs.
Pagal LR BVK 143 straipsnio 3 dalį nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Toks reglamentavimas suponuoja nuobaudą skiriančios institucijos (pareigūno) pareigą įrodyti buvus pažeidimo, šiuo atveju – režimo pažeidimo – sudėtį. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas, todėl taikant atsakomybę už bausmės atlikimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius teisės pažeidimo sudėtį. Pridurtina, jog iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos matyti, kad nuteistieji ir suimtieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką (žr. pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-717/2009). Be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Pareigūno V. J. tarnybinio pranešimo duomenų negalima vertinti kaip svaresnių už pareiškėjo šio pažeidimo neigimą, nes byloje kitų įrodymų, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio 22 d., apie 13 val. 10 min., eidamas pro Kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 3, girdint Vilniaus PN pareigūnams, vartojo necenzūrinius žodžius, atsakovas teismui nepateikė. Be to, liudytojų parodymais nustatyta, kad pataisos namuose kalinami asmenys tarpusavyje dažnai vartoja necenzūrinius žodžius, tai ypač pasitaiko tarp drausmės grupei priskirtų nuteistųjų. Nuobaudos už tai yra skiriamos tik dažnai pažeidžiantiems elgesio taisykles. Be to, liudytojai teismo posėdyje apibūdino pareiškėją kaip nelinkusį pažeisti elgesio taisyklių, draugišką, pataisos namuose dirbantį asmenį.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui paskirta viena iš griežčiausių nuobaudų, numatytų LR BVK 142 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjui paskirtos nuobaudos rūšis yra visiškai nemotyvuota. Nutarime nėra pateikta jokia pareiškėją charakterizuojanti informacija.
Byloje nesant objektyvių, neginčytinų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę padarius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, visos byloje kylančios abejonės dėl pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo yra vertinamos pareiškėjo naudai.
Todėl Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 28-769 (1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ naikintinas, neįrodžius D. K. kaltės padarius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.
Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas D. K. skundą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl 2017 m. gruodžio 21 d. taip pat priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą Nr. 2S-7320, todėl jis taip pat yra naikintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė 2018 m. birželio 5 d. Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3500, iš kurios matyti, kad advokatė Diana Ingrida Vinklerytė pateikė prašymą apskaičiuoti antrinės pagalbos išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. K. pagal 2018 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-18T-483-2068. Remiantis šia pažyma, Valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei atstovaujant pareiškėją D. K. pagal nurodytą Tarnybos sprendimą iš viso sudaro 270,33 Eur. Kaip matyti iš 2018 m. sausio 31 d. Tarnybos sprendimo turinio, Valstybė pareiškėjui garantavo ir apmokėjo 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nagrinėjamu atveju teismas visiškai patenkino pareiškėjo skundą, todėl ginčą pralaimėjusi šalis yra Vilniaus pataisos namai. Vilniaus pataisos namai yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Vilniaus pataisos namų savininkė yra valstybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Teisingumo ministerija (žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintus Vilniaus pataisos namų nuostatus). Taigi, nagrinėjamu atveju susidaro neįprasta teisinė situacija, kai bylinėjimosi išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, prašoma išieškoti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš valstybės institucijos, kuri yra išlaikoma iš to paties Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, t. y. valstybės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo už antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui šioje byloje patirtas išlaidas priteisti Lietuvos valstybės naudai. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas tokioje situacijoje atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-288/2009, 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-476-552/2015, 2017 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1836-520/2017, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-261/2017).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo D. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 28-769(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 2S-7320.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą Lietuvos valstybės naudai priteisimo netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.