Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-01-02 · Byla Nr. A2.9.-31-908/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-01-02
Bylos Nr.
A2.9.-31-908/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13210-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
E. J.
Kategorijos
  • 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9-31-908/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13210-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. sausio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Astai Dindaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d. (galiojusio iki 2017-01-01),

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181¹ str. straipsnį surašytas už tai, kad ji panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini) interesams, o būtent: jai 2016-09-20, apie 08.15 val., kartu su sutuoktiniu V. R. vežant vaikus į ugdymo įstaigą, tarp E. J. ir V. R. įvyko žodinis konfliktas. E. J. vaikų akivaizdoje šaukė ant V. R., sustabdžiusi automobilį, išsiėmusi knygutę sudavė jam į veidą, bet jokių fizinių sužalojimų nepadarė, tik išgąsdino jų mažametę dukrą S., kuri pradėjo verkti.

Teismo posėdžio metu 2016-10-27 E. J. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, paaiškino, kad namuose vyksta konfliktai dėl skyrybų. Tai sudėtingas procesas, nes juos su vyru sieja bendras turtas, vaikai, paskolos. Tą rytą kilo konfliktas namuose. Ji norėjo važiuoti, vežti vaikus į mokyklą ir darželį, o V. R. sėdosi važiuoti kartu, nors ji prieštaravo. Važiuojant jis provokavo konfliktą, įrodinėjo, kad automobilis yra ne jos, nors automobilį jai dovanojo jos tėvai. Ties Rotuše ji sustojo, paėmė iš daiktadėžės automobilio techninį pasą ir prispaudė jį prie V. R. nosies. Tuo metu automobilyje buvo tik vienas vaikas, nes didžiuosius vaikus jau buvo paleidę prie mokyklos. Mažoji dukra tuo metu neverkė. Ji ėmė verkti vėliau, ir tik todėl, kad nenorėjo eiti į darželį kartu su tėčiu, todėl dukrą ji pati palydėjo į darželį. V. R. pasakė, kad jo neveš. Jis nuėjo pas darželio direktorę. Prie vaikų stengiasi nekonfliktuoti. Paties konflikto neneigia, bet aplinkybės buvo šiek tiek kitokios. Ji nesudavė su jokia knygute, tik prispaudė dokumentą prie V. R. veido.

Teismo posėdžio metu 2016-12-09 E. J. tikslindama savo parodymus paaiškino, kad incidentas įvyko, kai dar visi vaikai buvo automobilyje. Vaikų darželis ir mokyklos šalia. Po įvykio kalbėjosi su vaikais, bet jie neatsimena to konflikto. Mano, kad vyras nori jai pakenkti sąmoningai, nes vyksta skyrybų procesas. Juridiškai jie nėra susituokę. Jie vienas ant kito rašė pareiškimus policijai, bet viską išsiaiškindavo be teismo įsikišimo. Šiuo metu tarp jos ir vyro priekaištų jokių neliko. Prašo ją atleisti nuo atsakomybės.

Teismo posėdžio metu V. R. atsisakė duoti parodymus prieš savo sugyventinę (ATPK 276 str. 4 d.).

Šalies argumentai

E. J. tyrimo metu nurodė, kad 2016-09-20, apie 07.25 val., pas ją į butą atėjo jos vyresni vaikai, kurie šiuo metu nakvoja vyro bute, kuris yra tame pačiame name, tik kitame aukšte. Šiek tiek vėliau į jos butą taip pat atėjo ir vyras V. R., su kuriuo jie pastaruoju metu nesutaria ir konfliktuoja. Vyrui atėjus į butą ir kartu su vaikais pusryčiaujant jis vėl ėmė kelti konfliktą, todėl ji jo pareikalavo išeiti, tačiau vyras nesutiko ir pareiškė, kad butas priklauso jam, todėl jis neišeis, o jei ji nesutinka, gali kviesti policiją. Tada ji dar kartą vyro paprašė nekelti konflikto vaikų akivaizdoje, jis pareiškė, kad ji pati kelia konfliktą ir vis tiek atsisakė išeiti. Vaikams papusryčiavus, ji pasakė, kad juos nuveš į mokyklą, nes matė, kad eidami pėsčiomis pavėluos. Prieš tai su vyru buvo taręsi, kad vyks į miestą tvarkyti reikalų, tačiau konflikto metu jam pasakė, kad kartu niekur nevažiuos viename automobilyje, tačiau ir šį jos pasakymą V. R. ignoravo ir pasiėmęs daiktus juos įsidėjo į automobilio bagažinę ir kartu su vaikais atsisėdo automobilyje ir jai pasakė, kad tokiu savo elgesiu testuoja jo sveiką protą. Iš namų išvažiavo apie 07.50 val. Važiuojant automobiliu, vyras toliau tęsė jau ryte prasidėjusius konfliktus, kurių viena iš temų buvo tai, kad jos tėvai ją išlaiko ir kad automobilis priklauso ne jai o jos tėvams. Kadangi vyras ją tokiomis kalbomis suerzino, ji nesusitvardė ir sustabdžiusi automobilį prie Vilniaus Rotušės iš daiktadėžės išėmė automobilio registracijos liudijimą ir jį prikišo vyrui prie veido, dokumentu net palietė jo veidą, kad šis įsitikintų, kad automobilis yra tikrai jos. Jokių smūgių nesudavė, kaip minėjo, tik prie pat veido priglaudė automobilio registracijos liudijimą. Konflikto metu tiek ji tiek jos vyras vienas kitą įžeidinėjo, žemino, tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo. Dėl vykstančio konflikto visą kelią vyresnieji vaikai stengėsi konflikto metu ją užstoti, nes jie mato, kad V. R. ją kaltina neteisingais dalykais, nes ji bando slopinti konfliktus, o vyras juos tik provokuoja. Išleidus vaikus prie mokyklos, esančios Vokiečių g., Vilniuje, ji su vyru ir jauniausia dukra pavažiavo iki jos darželio (duomenys neskelbtini), sustojus prie darželio ir vyrui pasisiūlius nuvesti dukrą, ji sutiko, tačiau tai išgirdusi dukra ėmė verkti prašydama, kad mama ją nuvestų į darželį. Prieš sustojant prie darželio, dėl vykusių konfliktų tarp jos ir vyro, dukra neverkė. Jai išlipus iš automobilio iš jo bagažinės išėmė dukros ir vyro daiktus, bei vyrui pasakė, kad šis pasiimtų savo daiktus, tačiau jis jų neėmė ir paliko gatvėje prie automobilio, nors akivaizdžiai matė ir girdėjo, kad ji jam liepė pasiimti daiktus. Dukrą į darželį nuvedė kartu, tačiau ji su dukra nuėjo į grupę, o vyras teigė einantis pas darželio direktorę, jo teigimu pasiteirauti, ar ji neprisistatinėja kaip vieniša motina. Jai grįžus prie automobilio vyro dar nebuvo, todėl ji paėmė jo daiktus ir įdėjusi į automobilį išvažiavo (b. l. 5-6).

V. R. 2016-09-20 paaiškinimo duomenimis nustatyta, kad 2016-09-20, apie 08.15 val., jam su žmona E. J. vežant jų tris nepilnamečius vaikus į ugdymo įstaigas, jis su žmona sėdėjo priekinėje automobilio dalyje, žmona vairavo automobilį ir jie kalbėjo apie jų santykius. Pokalbio metu jis žmonai pareiškė priekaištus dėl jos netinkamo vairavimo, nes ji pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas ir žmona liepė jam išlipti iš automobilio, tačiau jis pasakė, kad nelips, nes nori pažiūrėti, ar saugiai vaikai bus nuvežti iki ugdymo įstaigų. Po šių žodžių E. J. ėmė ant jo šaukti vadindama „psichu“, „išsigimėliu“ ir kitokiais panašiais žodžiai bei kai jis paprašė, kad ji liautųsi jį įžeidinėjusi vaikų akivaizdoje, ji nenustojo, todėl jis, kad negirdėtų jos įžeidinėjimų, užsikišo ausis, ir žmona staiga sustabdžiusi automobilį iš daiktadėžės išėmusi kažkokią knygutę, kuria jam vaikų akivaizdoje sudavė per veidą, ir vėl ją padėjo į daiktadėžę ir nuvažiavo toliau iki vaikų ugdymo įstaigų. Suduodama smūgį į veidą žmona jam jokių fizinių sužalojimų nepadarė tik sukėlė šoką, taip pat tokie jos veiksmai išgąsdino jų mažametę dukrą S., kuri ėmė verkti, šaukti, kad neis į darželį, ją teko raminti. Nuvedus žmonai dukrą į darželį (duomenys neskelbtini), jis užėjo pas darželio direktorę su ja pakalbėti apie nederamą žmonos elgesį. Jam išėjus iš darželio, žmona buvo išvažiavusi kartu su automobilyje buvusiais visais jo daiktais: rankine, kurioje buvo telefonas, kompiuteris, kompiuterinės duomenų talpyklos (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko R. Š. rašto duomenimis nustatyta, kad Policijos registruojamų įvykių registre yra trys pranešimai, susiję su E. J. ir V. R.: 1) 2016-09-05 E. J. bendrojo pagalbos telefonu pranešė, kad vyras V. R. išlaužė duris, triukšmauja, yra agresyvus. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad konfliktas buvo žodinis, nieko nesulaužyta, vyksta konfliktas dėl turto, pareiškimas negautas. Įvykis registruotas ROIK 011600050443; 2) 2016-09-08 V. R. kreipėsi į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK ir pranešė, kad grįžęs namo adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) negalėjo patekti į vidų nes sugyventinė pakeitė spynas. 2016-09-30 priimtas nutarimas nutraukti ATP teiseną. Įvykis registruotas ROIK 0116000508740; 3) 2016-09-11 V. R. bendrojo pagalbos telefonu pranešė, kad buvusi sugyventinė ateina į jo namus, grasina, žemina pranešėjo orumą. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad smurto artimoje aplinkoje nebuvo, vyko žodinis konfliktas. Konfliktas išsiaiškintas vietoje. Įvykis registruotas ROIK 0116000517306.

ATPK 181 straipsnyje (galiojusiame iki 2017-01-01) nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vaiko interesais pagal Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti ir sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Iš E. J. parodymų, byloje esančio 2016-12-21 rašto dėl duomenų pateikimo matyti, kad sugyventiniai E. J. ir V. R. vyksta ginčai dėl skyrybų, turto dalybų. Apklausiama teisme E. J. neigė, kad sudavė knygute per veidą V. R., tačiau pripažino, kad tarp jos ir sugyventinio vyko žodinis konfliktas, kurio metu ji, atsakydama į V. R. žodžius, jog automobilis priklauso ne jai, o jos tėvams, išėmė automobilio techninį pasą ir prikišo jam prie veido. Tuo metu ji vežė savo mažamečius vaikus į mokymo ir ugdymo įstaigas. Jos mažametė dukra S. pravirko ne dėl minėto konflikto, o vėliau, nes norėjo, kad ją į darželį vestų ne tėtis, o mama. Tiek teisme, tiek tyrimo metu E. J. davė nuoseklius, esminėse detalėse sutampančius parodymus. V. R. teisme duoti parodymus prieš sugyventinę atsisakė. Iš E. J. paaiškinimų matyti, kad konflikto metu mažamečiai vaikai sėdėjo automobilio gale, paties įvykio su techniniu pasu nematė. Teismo vertinimu, tarp pažeidėjos ir jos sugyventinio vyksta konfliktas dėl skyrybų, turto dalybų. Į tai įtraukiama policija, konfliktuojama esant mažamečiams vaikams. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju teigti, kad žodinis konfliktas, kurį E. J. teigimu, provokavo V. R., sudaro ATPK 181 str. 1 d. numatytos administracinės veikos sudėtį ir aptarti E. J. veiksmai savo pavojingumu atitinka administracinį teisės pažeidimą, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga rūpintis vaikais ir tėvų valdžios panaudojimas vaiko interesais yra abiejų tėvų pareiga. ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas. Barniai tarp tėvų mažamečių vaikų akivaizdoje yra nepriimtini ir netoleruotini moralės atžvilgiu, vis dėlto, bylos duomenys neleidžia daryti pagrįstos ir neginčijamos išvados, kad nagrinėjamu atveju E. J. neatliko ar netinkamai atliko motinos pareigas, t. y. kad jos veiksmuose yra ATPK 181 str. 1 d. numatytos veikos požymiai. Administracinė byla E. J. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015-06-25 Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Tiek ATPK 181 str. 1 d. už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – įspėjimas, tiek naujojo ANK 73 straipsnio 1 dalis užtraukia įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181¹ straipsniu, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu,

nutaria:

Administracinę teiseną, pradėtą E. J. atžvilgiu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė