Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo užstato davėjos N. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas grąžinti užstatą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. gruodžio 7 d. gauta baudžiamoji byla Nr. 1-393-891/2017 (Nr. 1-105-891/2018), kurioje P. Š. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje.

1.1. P. Š. kaltinama tuo, kad ji nuo 2015 m. rudens tiksliai nenustatytos dienos iki 2017 m. vasario 2 d., veikdama bendrininkų grupe su sutuoktiniu D. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą veiksmų planą dėl pinigų prievartavimo bei informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, savo vyrui duodama patarimus, t. y. kurdama kartu bei koreguodama tekstinių pranešimų nukentėjusiajam tekstų turinį, susitikimo vietos ir laiko parinkimo momentus, suteikdama priemones, parinkdama psichologinio poveikio priemones, perkeldama, kopijuodama ir saugodama bendrininko surinktą informaciją bei kartu ją analizuodama, derindama gautų iš nukentėjusiojo pinigų naudojimą, saugojimą, taip pat pati tiesiogiai dalyvaudama sekant, stebint ir klausantis nukentėjusiojo pokalbio bei, bendrininkui D. Š. tiesiogiai sekant, stebint, klausantis I. S. pokalbių, vykusių skirtingose jo buvimo, lankymosi vietose, renkant apie nukentėjusįjį informaciją, kurią galėtų panaudoti pinigams reikalauti, iš savanaudiškų paskatų, siekdama su vyru D. Š. pasipelnyti, 2016 m. gegužės 11 d. patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos bendrininkui D. Š. paties organizuoto susitikimo su I. S. metu parodžius filmuotos medžiagos fragmentą apie privatų I. S. asmeninį gyvenimą bei įvardinus, kad tokios privačios informacijos turi labai daug, ir grasinant viešai paskelbti šią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, kuri gali sukompromituoti nukentėjusįjį ir sumenkinti jo kaip sėkmingo verslininko reputaciją, neturėdamas teisėto pagrindo, D. Š. pareikalavo iš I. S. neįvardintos konkrečios pinigų sumos. Supratęs, kad D. Š., kuris dirbo I. S. vairuotoju ir santykiai buvo grindžiami abipusiu pasitikėjimu, gali turėti informacijos apie privatų jo gyvenimą bei verslo sandorius, kurių atskleidimas nepageidautinas, nukentėjusysis sutiko sumokėti D. Š. pinigų sumą už informacijos neatskleidimą ir tos informacijos sunaikinimą.

1.2. Po to 2016 m. gegužės 12 d. patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikimo metu I. S. perdavė jos bendrininkui D. Š. 4 000 Eur, tačiau pastarajam pareiškus, kad to per maža už turimos informacijos nepaskelbimą, po kelių dienų 2016 m. gegužės mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis perdavė D. Š. dar 8 000 Eur.

1.3. Po to 2016 m. liepos mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, P. Š., veikdama bendru susitarimu su sutuoktiniu D. Š., kartu kūrė tekstinių pranešimų turinį, o jos bendrininkas D. Š. siuntė į nukentėjusiojo I. S. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną sukurtas dviprasmio pobūdžio SMS žinutes, jog liko nesuprastas ir ne visi reikalai užbaigti, reikia susitikti tai aptarti, duodamas suprasti, kad pastarasis su juo pilnai neatsiskaitė už informacijos nepaskelbimą.

1.4. Po to P. Š., tęsdama nusikalstamą veiką su bendrininku D. Š., 2016 m. rugsėjo 1 d. patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos bendrininko D. Š. paties suplanuoto susitikimo su I. S. metu atvirai pareikalavo už turimos informacijos neatskleidimą perduoti didelės vertės – 300 000 Eur pinigų sumą, o, nukentėjusiajam atsisakius sumokėti tokią pinigų sumą, pagrasino paskelbti ją viešai arba perduoti suinteresuotiems asmenims. Nukentėjusiajam sutikus sumokėti reikalaujamą 300 000 Eur pinigų sumą, D. Š. pasiūlė tai įforminti apsimestiniu sandoriu, sudarant notarinę dovanojimo sutartį bei pridedant D. Š. teigiamai charakterizuojančius raštus, kad būtų įtikinamas didelės pinigų sumos dovanojimas.

1.5. 2016 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusiajam I. S. sudarius notarinę sutartį bei 300 000 Eur pervedus į jos bendrininko D. Š. nurodytą sąskaitą DNB banke, D. Š. kartu su ja per tris kartus neteisėtai užvaldė didelės vertės – 312 000 Eur pinigų sumą, tuo padarė nukentėjusiajam turtinės žalos.

1.6. Po to ji, tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama bendrininkų grupe su sutuoktiniu D. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą veiksmų planą dėl pinigų prievartavimo ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, 2017 m. sausio 23 d. jos bendrininko D. Š. nukentėjusiojo automobilyje ,,TOYOTA LAND CRUISER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliekamo pasiklausymo metu sužinojus apie sandorį, kurio vertė ne mažiau kaip 3 000 000 Eur, suderinus su ja nusikaltimo vykdymo strategiją, 2017 m. sausio 25 d. apie 19 val. patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), D. Š. suorganizavo susitikimą su I. S. ir jo metu neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo iš nukentėjusiojo už neteisėtai surinktos informacijos, kurios atskleidimas nukentėjusiajam yra nepageidautinas, neatskleidimą perduoti jam didelės vertės turtą – ne mažiau kaip 1 500 000 Eur sumą, ją perduodant dalimis, nurodydamas atsiskaitymo laikotarpį – iki 2017 m. vasaros.

1.7. Po to D. Š. to paties susitikimo metu, tęsdamas nusikalstamą veiką, pareikalavo iš I. S. už ankstesnės informacijos, kurios atskleidimas nukentėjusiajam yra nepageidautinas, neatskleidimą neįvardintos konkrečios pinigų sumos, atlygį įvardindamas kaip „dovaną“, ir 2017 m. vasario 2 d. apie 10 valandą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), I. S. perdavė D. Š. reikalaujamą pinigų sumą – 10 000 Eur. Netrukus po nusikaltimo padarymo jos bendrininką D. Š. sulaikė policijos pareigūnai, kurie jo asmens kratos metu rado ir paėmė nukentėjusiojo perduotus pinigus – 10 000 Eur. Tokiu būdu P. Š. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje.

1.8. P. Š. taip pat kaltinama tuo, kad ji nuo 2015 m. rudens tiksliai nenustatytos dienos iki 2017 m. vasario 2 d., veikdama bendrininkų grupe su sutuoktiniu D. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą veiksmų planą dėl pinigų prievartavimo bei informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, savo vyrui duodama patarimus, suteikdama priemones, perkeldama, kopijuodama ir saugodama bendrininko surinktą informaciją apie I. S. bei kartu ją analizuodama, taip pat pati tiesiogiai dalyvaudama sekant, stebint ir klausantis nukentėjusiojo pokalbio, iš savanaudiškų paskatų, siekdama su vyru D. Š. pasipelnyti, neteisėtai rinko informaciją apie privatų I. S. gyvenimą, t. y. jos bendrininkas D. Š. nukentėjusiojo automobilyje ,,TOYOTA LAND CRUISER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengė pasiklausymo bei sekimo prietaisą, kuriuo fiksavo automobilio salone vykstančius pokalbius bei nustatinėjo nukentėjusiojo buvimo vietą, tai padėdavo šį asmenį sekti, o gautus duomenis fiksavo techninėmis priemonėmis, taip pat įrenginėjo vaizdo įrašymo priemones nukentėjusiojo buvimo, lankymosi vietose, kurios pastarajam kaip I. S. vairuotojui buvo žinomos iš anksto, bei stebėjo vizualiai, važinėdamas automobiliais „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ,,VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskui nukentėjusiojo automobilį, bei sekė prie darbovietės Vilniuje, (duomenys neskelbtini), techninėmis priemonėmis – žiūronais, užmaskuotais vaizdo fiksavimo įrenginiais, ir šią informaciją neteisėtai įrašinėjo į duomenų kaupiklius, turėdamas tikslą vėliau ją panaudoti, reikalaujant iš nukentėjusiojo pinigų, bei P. Š. tiesiogiai pati sekė nukentėjusįjį ir sekdama klausėsi pokalbių susitikimo metu, perdavinėjo gautą informaciją savo bendrininkui D. Š., t. y. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje.

2. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kaltinamosios P. Š. sutuoktiniui D. Š., tačiau nagrinėjamas užstato grąžinimo klausimas su juo nėra susijęs.

3. Baudžiamoji byla 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

4. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 3 d. N. J. įmokėjo į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke 30 000 Eur, paskirtyje nurodydama – užstatas (t. 6, b. l. 67).

5. 2017 m. vasario 4 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu P. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 6, b. l. 79–80). 2017 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu P. Š. paskirta kardomoji priemonė – 30 000 Eur užstatas (t. 6, b. l. 81–83). Minėtame nutarime 2017 m. vasario 10 d. užstato davėja N. J. pasirašė esanti įspėta, jog, jei įtariamoji P. Š. nevykdys pareigos šaukiamai atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, užstatas pereis valstybei.

Motyvuojamoji dalis

10. Užstato davėjos N. J. skundas atmetamas.

11. Užstatas – kardomoji priemonė, pasireiškianti tam tikros pinigų sumos įmokėjimu. Pinigai įmokami kaip garantija, jog įtariamasis (kaltinamasis) netrukdys pasiekti procesinių tikslų. Taikant šią kardomąją priemonę tikimasi, kad įtariamasis (kaltinamasis), bijodamas prarasti įmokėtą pinigų sumą, nesiryš atlikti procesui trukdančių veiksmų.

11.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 133 straipsnis reglamentuoja su užstato taikymu susijusius klausimus. Užstato taikymo taisykles nustatančio BPK 133 straipsnio 1 dalis numato, kad pinigų sumą kaip užstatą gali įmokėti ne tik įtariamasis (kaltinamasis), bet ir jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę užstatą turi būti nurodyta, jog įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad, jei įtariamasis (kaltinamasis) nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, jog, kardomąją priemonę užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui.

11.2. Visų kardomųjų priemonių, taip pat ir užstato, taikymas yra susijęs su BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų siekimu, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 139 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės baigiamos taikyti, suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

11.3. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. vasario 4 d. nutarimu P. Š. paskirta kardomoji priemonė – 30 000 Eur užstatas, siekiant užtikrinti P. Š. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą (t. 6, b. l. 81–83). Užstato davėja N. J. sutiko sumokėti užstatą būtent tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. vasario 4 d. nutarime ir įtvirtintos BPK 133 straipsnyje. Dėl to sumokėdama užstatą N. J. prisiėmė su užstato davimu susijusią riziką.

11.4. Atkreipiamas dėmesys, kad užstato davėjas, įmokėjęs piniginę įmoką už įtariamąjį (kaltinamąjį), neturi teisės vėliau reikalauti grąžinti užstatą, motyvuodamas pablogėjusia materialine padėtimi ar atsisakymu toliau laiduoti už įtariamąjį (kaltinamąjį). Remiantis vien tik užstato davėjo interesais, kardomoji priemonė neprivalo būti keičiama. Priimant užstatą, jo davėjui išaiškinama atsakomybė, su užstato davimu susijusi rizika, todėl vėlesnis jo valios pasikeitimas neturi juridinės galios.

11.5. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmokėto užstato grąžinimo, nepažeidė šios kardomosios priemonės taikymo reikalavimų. Skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

užstato davėjos N. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.