Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, esanti vaiko priežiūros atostogose, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. K. 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 14 val. Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), B. Ū. gyvenamojo namo patalpose, kilusio konflikto metu, smurtavo prieš mažametę D. Ū. gim. (duomenys neskelbtini) , kuriai rankomis sugriebusi už plaukų, juos pešė, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvos ir pilvo sritį, bei pastūmė, dėl ko vaikas galva atsitrenkė į pakabintą spintelę, taip mušdama ir kitaip smurtaudama mažametei nukentėjusiajai D. Ū. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo dėl galvos smegenų sukrėtimo, pakaušio sumušimo

Tuo V. K. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2017-09-02 apie 14 val. eidama link B. Ū. gyvenamojo namo, pamatė, kad prie gyvenamojo namo durų ant laiptų aikštelės D. Ū. jos dukrai sudavė rankos delnu du smūgius, per veiduką, dėl ko dukra E. pradėjo verkti. Ji kaip mama, pamačiusi šį vaizdą, labai supyko, būdama impulsyvi, kovingo būdo, pradėjo šaukti ką darai. D. išsigandusi ir ją pamačiusi pradėjo bėgti nuo jos. D. bėgo į savo gyvenamą namą, įbėgo į virtuvę, ten ji pavijusi D., sugriebė už plaukų, juos tempė, sutinka, kad dėl tokio jos veiksmo D. Ū. galėjo jausti fizinį skausmą. Po to atsisuko mergaitę į save, laikydama D. plaukus, ir žodžiais auklėjo ją. Pokalbio metu, D. pradėjo bėgti į kambarį, šalia šaldytuvo D. antrą kartą pagavo už plaukų, nes ši nuo jos bėgo, santykių aiškinimosi metu, ji kelis kartus pastūmė D. Ū., pešė šios plaukus, D. Ū. bėgo, ji bėgdama paskui D., pastūmė ją ir matė, kad mergaitė galva, viršugalvio dalimi atsitrenkė į pakabintos virtuvinės spintelės kampą, susimušė galvą. D. Ū. būnant savo kambaryje, ji pastūmė mergaitę. D. nugriuvo ant lovos ir verkė, ji pasiėmusi savo dukros megztinį išėjo į savo namus. Kai ji konfliktavo, smurtavo D. Ū. atžvilgiu, ant rankų ji laikė savo verkiančią 2 metukų dukrytę. Kadangi visi veiksmai buvo atlikti bėgant D., o jai persekiojant ją, ji galėjo griebdama už plaukų suduoti ir smūgį į galvą bei kai stūmė D. ant lovos, galėjo pataikyti į pilvą, dėl ko D. galėjo jausti fizinį skausmą. Nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. galvos smegenų sukrėtimą D. galėjo sukelti smūgis į spintutės kampą, kai ji D. pastūmė. Ji dėl savo veiksmų labai galisi. Su sumažinti civiliniu ieškiniu, t. y. dėl 150 Eur priteisimo iš jos D. Ū. neturtinei žalai atlyginti ji sutinka, nes D. jautė fizinį skaumsą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2017 m. rugsėjo 4 d. protokolas - pareiškimas, B. Ū. nurodo, kad 2017-09-02 apie 15 val. 30 min., grįžęs į namus, esančius Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), rado ant lovos verkiančią nepilnametę dukrą D. Ū., kuri paaiškino, kad ją sumušė V. K.( t.1, b. l. 1 ).

2017 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, patvirtina, kad įvykio vieta yra Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), B. Ū. ir A. K. gyvenamas namas (t.1, b. l. 13-19 ).

2017 m. gruodžio 12 d. papildomas įvykio vietos, apžiūros protokolas su priedu, patvirtina, kad papildomai apžiūrės gyvenamas namas. Nurodoma, kad kambaryje, prie kairės sienos, šalia durų yra pritvirtinta pakabinama virtuvės spintelė, spintelės šoninė dalis su durimis sudaro statų kampą (t.1, b. l. 20-28).

2017 m. rugsėjo 5 d. Alytaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio tarnybinis pranešimas, patvirtina, kad 2017-09-05 apie 13.15 val. iš VšĮ "Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės" Vaikų priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad į skyrių kreipėsi D. Ū., gim. 2004 m., kuri paaiškino, kad buvo sumušta. D. Ū. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, suteikus medicininę pagalbą išleista gydytis į namus (t.1, b. l. 29).

2017 m. spalio 5 d. daiktų apžiūros protokolas su priedu, patvirtina, kad atlikus garso įrašo apžiūrą, kur fiksuotas pokalbis tarp Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės R. G. ir BPC darbuotojo, padaryta garso įrašo stenograma. Pranešimo apie įvykį laikas - 2017-09-04 11:121:2. Nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės R. G. skambino į BPC ir pranešė, kad gavo pranešimą, dėl nepilnametės sumušimo, nurodoma įvykio vieta, Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini). (t.1, b. l. 37-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 897/2017(06), patvirtina, kad D. Ū. objektyvių trauminio poveikio žymių nėra, kliniškai nustatyta galvos sumušimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas padarytas veikiant galvą kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą ( t.1, b. l. 49 ).

Gimimo liudijimo kopija, patvirtina, kad D. Ū. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 63).

Nukentėjusiosios D. Ū. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtina, kad jai trylika metų. Nurodė, kad buvo atėjęs vyresnis brolis ir paprašė pabūti su dukterėčia. Dukterėčia panoro nueiti pas ją į svečius. D. Ū. dukterėčios mamos paklausė ar gali eiti. D. nuėjo į namus. Ji su dukterėčia žaidė namuose. Dukterėčia trenkė D. per veidą. Paskui pradėjo spiegti, trankytis, pasakė, kad nori pas mamą. V. K. pradėjo rėkti ant jos, kad ši sumušė dukterėčią, kad neprižiūrėjo. Paskui V. nusitempė ją į vidų ir pradėjo stumdyti, tampyti už plaukų, išvadino negražiai, daug kartų kumščiu trenkė į galvą. Ji apsiverkė ir nuėjo prie šaldytuvo. Tada V. vėl atėjo ir vėl už plaukų stipriai tempė ir kumščiu per galvą trenkė ir klausė kur kroksai. Ji pasakė, kad kambaryje. Kai įėjo į kambarį, viršuje kabėjo spintelė. V. pastūmė ją ir ji trenkėsi su galva į spintelės kampą. Ji įėjo į kambarį. V. pastūmė ją, dėl ko paslydo ir nugriuvo ant lovos. Ji pasakė, kad pasakys tėvams, kad ją muša. V. su dukterėčia išėjo į namus. Ji liko namie verkdama sėdėjo ant lovos. Grįžę tėvai pamatė ją verkiančią. Ji pasakė, kad V. ją sumušė. Tada tėvai klausė už ką. Ji atsakė, kad dėl to jog ji neprižiūrėjo dukterėčios. Ji tėvams papasakojo kaip mušė, kaip vadino negražiais žodžiais, kaip su kumščiu sudavė per galvą. Po įvykio jai skaudėjo pilvą, galvą, svaigo galva ( t.1, b. l. 61 ).

2017 m. rugsėjo 12 d. liudytojos A. K. parodymai patvirtina, kad V. K. yra sūnaus žmona, jai yra marti. 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 9 val. ji nuėjo pas sūnų į namus, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., kur bendravo su V. K., kuri pasakė, kad turi ūkio darbų, todėl prašė, kad jos dukra D. pažiūrėtų mergaitę. Ji sutiko ir išėjo į savo namus. E. buvo atvesta pas D. Ū.. Apie 15 val. 30 min. grįžusi į savo namus rado dukrą D. Ū. verkiančią. Dukra pasakė, kad vaikščiojo prie namų kartu su V. K. mažamete dukrele E., bevaikščiodama kvietė eiti į mergaitės namus, pas mamą, tačiau ši nenorėjo, pradėjo verkti. Tuo metu atėjusi V. K., apšaukė, neteisingai apkaltino D., kad ši sumušė vaiką. Po ko D. nuėjo į namus, kur netrukus atėjusi V. K., gyvenamojo namo virtuvėje pradėjo tampyti D. už plaukų ir kambaryje, D. du kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį. Konflikto metu išplūdo, išvadino negražiais žodžiais. Matė ant dukros galvos sumušimą, patinimą. Sumušimas buvo galvoje, pakaušio srityje. Iškilimas buvo nedidelis, dukra skundėsi galvos skausmu. Jos vyras, dar kartą pasiklausinėjo pas D. įvykio aplinkybių ir D. nurodė, kad tikrai Evelinos nemušė, vyras išvažiavo aiškintis pas V.. Dukra sekmadienį skundėsi galvos skausmu, buvo liūdna, niekur nėjo iš namų. Pirmadienį, pranešė vyras vaiko teisių apsaugos tarnybai apie įvykį, atvažiavo į jų namus, medikai, policija, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, ir pradėjo tyrimą dėl dukros sumušimo. Ji kartu su savo šeimos nariais vyko į gydymo įstaigas. Medikai nustatė dukrai galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą. Įvykio kai buvo sumušta jos dukra D. nematė niekas ( t.1, b. l. 79-82 ).

Liudytojos A. K. papildomas apklausos protokolas, patvirtina, kad ji dalyvavo dukros D. Ū. apklausoje, kuri vyko teisme, apklausos metu sužinojo daugiau aplinkybių, apie kurias dukra nebuvo minėjusi, nebuvo pasakojusi. Po apklausos teisme, ji kalbėjosi su dukra D. Ū., kuri papasakojo taip pačiai kaip ir teisme, dukra nurodė, kad galvą susimušė į spintelę, kuri yra pakabinama, ir yra visai šalia durų. Pokalbio metu nurodė, kad buvo sumušta ir į pilvą, kad pilvą skaudėjo. Tačiau negalėjo nurodyti kaip buvo sumuštas pilvas. Dukra apie įvykį kalba nenoriai. Padarinius dukra jaučia iki šiol, prastai jaučiasi, yra nuliūdusi, kartais svaigsta galva (t.1, b. l. 93-96). Posėdžio metu ieškinį sumažino iki 150 Eur.

Liudytojo B. Ū. parodymai patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. 15 val. 30 min. grįžęs į namus rado dukrą D. verkiančią. Ji papasakojo, kad V. K., apšaukė, neteisingai apkaltino D., kad ši sumušė jo vaiką. Po ko D. nuėjo į savo namus, kur netrukus atėjusi V. K., gyvenamojo namo virtuvėje pradėjo tampyti dukrą už plaukų ir du kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį. Konflikto metu išplūdo, išvadino negražiais žodžiais. Jis apžiūrėjęs dukros sumuštą galvą matė pakaušio srityje sumušimą, guzą. Iškilimas buvo nedidelis, dukra skundėsi galvos skausmu, be to dukra dar nurodė, kad po smūgių sudavimų, V. K. nustūmė dukrą ant lovos ir nurodė atnešti megztinį. Jis nuvažiavęs pas V. į namus paklausė, kodėl ši sumušė D., tai V. pasakė, kad ji E. mušė. D. buvo liūdna, skundėsi galvos skausmais. Pirmadienį paskambino Vaiko teisų apsaugos tarnybai, pranešė apie D.s sumušimą, po ko šios tarnybos specialistai ir policija atvyko į jo namus. Atvyko medikai, kurie jo dukrą D. pristatė į VšĮ " Lazdijų ligoninę", kur davė siuntimą nuvykti į Alytaus ligoninę, bei pas teismo med. ekspertus. Medikai dukrai nustatė galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą (t.1, b. l. 103-106).

Liudytojos R. G. parodymai patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 9 val. jai pranešė, kad giminaitė sumušė dukrą. Apibūdino sumušimus, nurodė, kad dar ir šiuo metu vaikui skauda galvą. Tėvas B. Ū. paaiškino, kad D. Ū. yra Kapčiamiesčio mokykloje. Ji nuvažiavo į minėtą mokyklą, kur socialinės pedagogės paprašė pakviesti mokinę D. Ū.. Pokalbio metu D. Ū. paaiškino, kad 2017-09-02 dienos metu, namuose prižiūrėjo giminaitės mažą mergaitę, o kai šios pasiimti atėjo mama - V. K., tai mergaitė verkė, ir tada V. K. sumušė ją - pradėjo stumdyti, tampė už plaukų, su kumščiu trenkė per galvą. Pokalbio metu D. Ū. neverkė, buvo nusiminusi, liūdna. Iš savo turimo telefono paskambino Bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie nepilnamečio asmens atžvilgiu panaudotą smurtą. Su D. Ū. nuvyko į mergaitės namus, jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai ( t.1, b. l. 118-119).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. objektyvieji požymiai pasireiškia asmens mušimu ar kitokiu smurtavimu sukeliant fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sužalojimą ar trumpam susargdinant. Kvalifikuota šios veikos sudėtis yra kai tai daroma prieš mažametį. Todėl kaltinamosios nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas mažametei D. Ū.

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir civilinio ieškinio išsprendimas

Kaltinamosios at­sa­ko­mybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad V. K. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamoji V. K. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Ji teisiama pirmą kartą. Administracine tvarka nebausta. Ji nedirba, augina dvejų metukų dukrą. Seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad gyvena tvarkingai, seniūnijoje nusiskundimų dėl jos elgesio negauta. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – kaltinamoji sulaikyta nuo nusikalstamų veikų, užtikrintas teisingumo principas, jai skirtina švelniausia bausmės rūšis bauda, akivaizdžiai mažesnė nei jos vidurkis.

Taikytinas BK 64¹ straipsnis, nes įrodymai buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo pareikštas nukentėjusios D. Ū. įstatyminės atstovės ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškinio dydis buvo nurodytas 500 eurų. Posėdžio metu įstatyminė atstovė ieškinį sumažino iki 150 eurų, nes kaltinamosios turtinė padėtis sunki.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 60 MGL, 2 259,60 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL, 1 506,40 Eur baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamosios 150 Eur D. Ū., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant įstatyminę atstovę A. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.