Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-09 · Civilinė byla Nr. 2S-2177-565/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-09
Bylos Nr.
2S-2177-565/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16263-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Suinteresuotas asmuo
J. L.
Skolininkas
N. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2177-565/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16263-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. L. ir skolininko N. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo prašė nustatyti, kad skolininkui N. L. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. L. jos vardu atidarytose sąskaitose, ar kurias ji atdarys savo vardu ateityje, taip pat jos darbo užmokestyje ar kitose prilygintose pajamose, kurias ji gauna arba gaus ateityje, priklauso ½ pajamų. Nurodė, kad antstolė V. M. vykdo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro 2008-09-24 vykdomąjį įrašą Nr. 2-9203 dėl 4 810,13 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko N. L. pareiškėjui R. M.. Antstolė 2015-03-04 patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi vykdymo procese nustatyta, jog skolininko banko sąskaitose piniginių lėšų nėra, skolininkas kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi. Skolininko N. L. santuoka su J. L. įregistruota 2014-07-12. Skolininko sutuoktinė J. L. dirba UAB „Vilniaus implantologijos klinika“, antstolė 2015-03-04 turto arešto aktu areštavo J. L. priklausantį darbo užmokestį 4 577,18 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-02 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininkui N. L. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės J. L. darbo užmokesčio, gauto iki 2015-04-29.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad antstolė V. M. vykdo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro 2008-09-24 vykdomąjį įrašą Nr. 2-9203 dėl 4 810,13 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko N. L. pareiškėjui R. M.. Antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkui priklausančios jo sutuoktinės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Antstolė nustatė, kad skolininkas kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.

Teismas konstatavo, kad skolininkas N. L. nedirba, skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra areštuotas; registruota žyma apie neleistiną perleidimą tretiesiems asmenims ir apie įsiskolinimą už turtą. Skolininkui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė (1987 m. Honda) taip pat yra areštuota, kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi. Atsižvelgdamas į neišieškotos skolos sumą (4 058,53 Eur), teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš skolininko N. L. gaunamų ar turimų pajamų.

Teismas sprendė, kad CPK 667 str. nustatyta pareiga areštuoti ir aprašyti bendrąjį turtą, o tik vėliau kreiptis su siūlymu dėl turto dalies nustatymo, šiuo atveju yra įvykdyta – antstolė 2015-03-04 turto arešto aktu aprašė ir areštavo skolininko sutuoktinei J. L. priklausantį darbo užmokestį, gaunamą UAB „Vilniaus implantologijos klinika“. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas nustatyti skolininko dalį lėšose, kurias ateityje gaus J. L., yra abstraktus, todėl jo netenkino.

Teismas konstatavo, kad skolininkas su sutuoktine santuoką sudarė 2014-07-12, o 2015-04-29 sudarė povedybinę sutartį, kurioje šalys susitarė, kad pajamos, gautos po povedybinės sutarties sudarymo iš sutuoktinio darbinės, intelektinės, nekilnojamojo turto nuomos ar kitos veiklos, yra gavusiojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo momento (2015-04-29) ir buvo įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos vedybų sutarčių registre. Taip pat antstolės nustatytais duomenimis, skolininko sutuoktinė J. L. dirba UAB „Vilniaus implantologijos klinika“, vidutinis jos mėnesio darbo užmokestis 2014-07-01–2015-05-31 laikotarpiu sudaro 700 Eur neatskaičius mokesčių. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad sutuoktiniai N. L. ir J. L. 2015-04-29 povedybine sutartimi pakeitė savo turto teisinį režimą, ir į CK 3.88 str. 1 d. 1, 5 p., teismas sprendė, kad J. L. darbo užmokestis, gautas iki 2015-04-29, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiraisiais skundais suinteresuotas asmuo J. L. ir skolininkas N. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-02 nutartį ir priimti naują sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Teismas nekreipė dėmesio, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė Honda Integra, 1987 m. Teismas nenurodė laikotarpio, nuo kurio sprendžiama, kad skolininkui priklauso sutuoktinės J. L. darbo užmokestis, gautas iki 2015-04-29, t.y. termino, nuo kurio yra laikoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Be to, teismų sprendimai turi būti aiškūs, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys turės atlikti ar nuo kurių susilaikyti. Įstatymų leidėjas yra nustatęs teismų sprendimų trūkumų šalinimo institutą, taip pat ir savo iniciatyva.

Atsiliepimas

Antstolė V. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

Skolininkui N. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipoteka, todėl išieškojimas iš šio turto šiuo metu yra negalimas.Skolininkui priklausanti transporto priemonė Honda Integra, 1987 m. yra areštuotas kelių antstolių. Tokiu atveju pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 p. turtą realizuoja tas antstolis, kuris areštavo pirmas, be to, minėtas automobilis yra išregistruotas, neturi techninės apžiūros ar draudimo, jo būklė ir buvimo vieta yra nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-07-02 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Atskirasis skundas atmestinas.

Vykdomosios bylos Nr. 15/08/4166 duomenimis, antstolė V. M., vykdydama Kauno rajono 1-ojo notarų biuro 2008-09-24 vykdomąjį įrašą dėl 4 810,13 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko N. L. pareiškėjui R. M., pasiūlė pareiškėjui per 2 mėn. nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkui priklausančios jo sutuoktinės J. L. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo (CPK 667 str.). Antstolė nustatė, kad skolininkas N. L. nedirba, jam priklausantis nekilnojamasis turtas (butas), esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipoteka, lengvoji transporto priemonė Honda Integra yra areštuota kelių antstolių, o kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi. Taip pat antstolė nustatė, kad skolininkas su sutuoktine santuoką sudarė 2014-07-12, o 2015-04-29 sudarė povedybinę sutartį, kuri įsigaliojo nuo jos sudarymo momento (2015-04-29) ir buvo įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos vedybų sutarčių registre. Skolininko sutuoktinė J. L. dirba UAB „Vilniaus implantologijos klinika“, vidutinis jos mėnesio darbo užmokestis 2014-07-01–2015-05-31 laikotarpiu sudaro 700 Eur neatskaičius mokesčių. Antstolė 2015-03-04 turto arešto aktu areštavo J. L. priklausantį darbo užmokestį 4 577,18 Eur sumai.

Atskiraisiais skundais suinteresuotas asmuo J. L. ir skolininkas N. L. ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-02 nutartį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas iš dalies ir nustatyta, kad N. L. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės J. L. darbo užmokesčio, gauto iki 2015-04-29.

Su skundžiama teismo nutartimi apeliantai nesutinka, teigdami, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė Honda Integra, 1987 m., todėl išieškojimas pagal skolininko asmeninę prievolę turi būti nukreipiamas pirmiausia į asmeninę sutuoktinio nuosavybę, be to, teismas nenurodė termino, nuo kurio laikoma, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės J. L. darbo užmokesčio.

Su apeliantų argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs šalių argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, nustatydamas, kad skolininkui N. L. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės J. L. darbo užmokesčio, gauto iki 2015-04-29.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.) (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Pažymėtina, kad antstolė V. M., vykdydama Kauno rajono 1-ojo notarų biuro 2008-09-24 vykdomąjį įrašą Nr. 2-9203 dėl 4 810,13 Eur skolos ir 6 procentus metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko N. L. pareiškėjui R. M., nustatė, kad skolininkas N. L. nedirba, jam priklausantis nekilnojamasis turtas (butas) yra įkeistas hipoteka, lengvoji transporto priemonė yra areštuota kelių antstolių, o kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi. Pareiškėjas šioje byloje į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitu asmeniu (sutuoktine) nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš skolininko N. L. gaunamų ar turimų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Pagal CPK 651 str. 1 d., gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir vykdymo veiksmams pradėti. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad vykdomoji byla dėl 4 810,13 Eur skolos išieškojimo iš skolininko yra pradėta 2008-09-24, taigi antstolė daugiau kaip 7 m. vykdo išieškojimą iš skolininko pajamų ir turto. Tačiau, kaip jau nustatyta, skolininkas N. L. yra bedarbis ir turto, į kurį galima būtų realiai nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi (v.b.l. 9, 20-22, 29, 31, 46-47). Taigi per 7 m. nepavykus išieškoti skolos iš skolininko, antstolė visiškai pagrįstai ir teisėtai pasiūlė pareiškėjui R. M. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkui priklausančios jo sutuoktinės J. L. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo pagal CPK 667 str. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio, kad skolininkas turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos, kadangi antstolė, vykdydama savo funkcijas, šiuo atveju ėmėsi visų priemonių pirmiausia išieškoti iš skolininko pajamų ir jam priklausančio turto, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui N. L. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės J. L. darbo užmokesčio.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė laikotarpio, nuo kurio laikoma, kad skolininkui priklauso sutuoktinės J. L. darbo užmokestis, gautas iki 2015-04-29. Pagal CK 3.87 str. 1 d. įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl bendrąja jungtine skolininko ir jo sutuoktinės J. L. nuosavybe yra J. L. darbo užmokestis, gautas laikotarpiu nuo 2014-07-12, t.y. nuo santuokos sudarymo (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), ir skolininkui priklauso ½ dalis J. L. darbo užmokesčio, gauto nuo 2014-07-12.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė