Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui – šios institucijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui V. N., trečiųjų suinteresuotų asmenų V. M., V. M., M. V. ir S. V. atstovams – advokatams Jonui Plateliui ir Snieguolei Šermukšnei, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Financial Way“ skundą dėl potvarkio panaikinimo atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys V. M., V. M., M. V., S. V. ir Palangos miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas nedalyvavo. Pareiškėjo atstovas 2016 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes teismo posėdžio diena sutampa su jo atostogomis, kurių metu jis ketina išvykti iš Lietuvos. 2017 m. sausio 5 d. pareiškėjo atstovas papildė šį prašymą, nurodydamas, kokiomis datomis yra užimtas kitose bylose. Byla nagrinėjama, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) (redakcija, galiojusi skundo padavimo metu) 78 straipsnio 3 dalį, proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Be to, nėra pagrindo manyti, kad, teismo posėdyje nedalyvaujant pareiškėjo atstovui, negalima išnagrinėti bylos (nėra ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų).

Teismo posėdyje Statybos inspekcijos atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad potvarkiu patvirtintas detalusis planas pareiškėjui jokios įtakos neturi.

Minėtų trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neturi šiuo atveju jokio materialinio teisinio suinteresuotumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje keliamas ginčas dėl Statybos inspekcijos potvarkio, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, detalusis planas (toliau – detalusis planas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisė kreiptis teisminės gynybos visų pirma grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisminės gynybos principas yra įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Teisės kreiptis į administracinį teismą principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje nuolat akcentuoja teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo svarbą. Kita vertus, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 pažymėjo, jog teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti realizuojama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ne bet kuris asmuo ir ne su bet kokiu reikalavimu gali kreiptis į teismą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Teisinių pasekmių nesukeliantis aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų, teismas bylą iniciavusio asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, tokio asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Statybos inspekcija tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo ginčijamu potvarkiu patvirtintas detalusis planas nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms, t. y. nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jo teisės yra pažeistos. Šį argumentą pareiškėjas motyvavo iš esmės tik tuo, kad pareiškėjui yra apribota galimybė tinkamai ginti savo interesus civilinėje byloje Nr. e2-75-588/2016 (šiuo metu bylos Nr. e2-18-588/2017) Palangos miesto apylinkės teisme, kurioje pareiškėjas kelia ginčą dėl V. M., V. M., M. V. ir S. V. galimai neteisėtų statybų žemės sklypuose kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tačiau pareiškėjas teismui nenurodė, kaip konkrečiai potvarkiu patvirtintas minėtų žemės sklypų detalusis planas pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniams teismams nepavesta atlikti bendro pobūdžio tyrimų, kurių rezultate būtų nustatyta, ar apskritai gali būti pažeidžiamos kokios nors skundą padavusio asmens teisės ar teisėti interesai, taip pat nepavesta nustatinėti juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriais vėliau asmuo galėtų pasinaudoti kituose ginčuose. Įstatymo nuostatos, apibrėžiančios administracinių teismų kompetenciją, reikalauja konkretaus administracinio ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė teismui, kokie ginčijamu potvarkiu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, kokias konkrečiai pareiškėjo teises ar teisėtus interesus pažeidė. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė (LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Bylos duomenimis (Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2016 m. rugsėjo 27 d. išrašas) nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendime civilėje byloje Nr. e2-1513-390/2016 konstatavo, jog žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) yra kaimyninis žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Bylos duomenimis (detaliojo plano aiškinamasis raštas) taip pat nustatyta, kad detaliojo planavimo tikslas – žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ribų ir ploto keitimas esamų sklypų sąskaita, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas. Pareiškėjo ginčijamu potvarkiu patvirtintame detaliajame plane nebuvo numatyta sprendinių, susijusių su kaimyniniais (taip pat ir pareiškėjo) žemės sklypais. Tai patvirtino Statybos inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, neturėjo materialiosios reikalavimo teisės. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad, jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta (nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bei aptarta LVAT praktika), teisėjų kolegija pareiškėjo skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Financial Way“ skundą atmesti.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.