Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1635-777/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2S-1635-777/2019
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00148-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“
Ieškovas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1635-777/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00148-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.8; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sepo novus“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei nepriskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei nepriskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Be šio reikalavimo, ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą bei leido areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sepo novus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovei priklausančias ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 32 992,05 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškovu A. Š.. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartimi tenkintas atsakovės UAB „Sepo novus“ prašymas sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 13 195,85 Eur.

Šalies argumentai

4. 2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovo atleidimą iš UAB „Sepo novus“ direktoriaus pareigų 2019 m. vasario 19 d. pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu neteisėtu; nustatyti, kad ieškovas negali būti grąžintas į darbą; pripažinti, kad 2019 m. vasario 12 d. – 2019 m. vasario 14 d. ieškovas pravaikštų nepadarė ir kad pravaikštos jam pažymėtos neteisėtai, bei įpareigoti atsakovą pateikti atitinkamą tikslinančią pažymą „Sodrai“; priteisti iš atsakovės UAB „Sepo novus“ ieškovui A. Š. neišmokėtą darbo užmokestį už 2018 m. spalio mėn. – 2 632 Eur (neatskaičius mokesčių)? vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki sprendimo priėmimo dienos, nustatant, kad iki patikslino ieškinio padavimo dienos vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką yra 19 856,34 Eur (neatskaičius mokesčių)? kompensaciją, nustatant, kad jos dydis yra 6 718,88 Eur (neatskaičius mokesčių)? 1 000 Eur neturtinę žalą; priteisti iš atsakovės UAB „Sepo novus“ atsakovui procesines 6 procentų metines palūkanas nuo ieškinio padavimo iki sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. padidinti 2019 m. birželio 14 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių arešto mastą ir areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, atsakovei priklausančias ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 30 207,22 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip pasunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškovu A. Š..

6. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

6.1. Atsakovo turtinė padėtis per trumpą laiką tik blogėja, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra išaugę, bendrovės veikla nuostolinga. Mano, kad atsižvelgiant į atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, jos finansinė padėtis nėra tokia gera ir stabili, kad galėtų įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.

6.2. Nors atsakovas patenkino dalį ieškovo reikalavimų, tačiau tai buvo padaryta pardavus turtą. Teigia, jog byloje yra pateiktas antstolės B. T. 2019 m. balandžio 24 d. raštas Nr.S12 ir atsakovės su UAB „NACP“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr.21/03/2019/16, iš kurių akivaizdu, kad atsakovas, vengdamas parodyti, kad pardavinėja turtą, o kartu ir slėpdamas šį turtą, iš pradžių net neįtraukė šio turto į sąrašus, t. y. nebuvo pateiktas statomas ir rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtas. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis, nevykdant veiklos, pardavinėjant turtą už perpus mažesnę kainą, ir toliau blogėja, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pakeitė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovei UAB „Sepo novus“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, jį padidinant. Areštavo atsakovei UAB „Sepo novus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, nutarė areštuoti atsakovei priklausančias ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 30 207,22 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip pasunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškovu A. Š..

8. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

8.1. Nurodė, kad nors atsakovė prieštaravimuose nesutinka su ieškovo ieškinio padidinimu, tvirtindama, kad ši suma išaugo tik dėl nepagrįstai reikalaujamų netesybų, o ieškovas ieškinio reikalavimus galėjo tikslinti ir anksčiau, tuo nesudarydamas sąlygų netesybų sumos didėjimui, tačiau pagal CPK 141 straipsnį ieškovas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Teigia, jog šiuo atveju byla yra parengiamojoje stadijoje, todėl ieškovas turi teisę tikslinti ieškinio reikalavimus.

8.2. Nurodė, kad šioje civilinio proceso stadijoje ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumas nėra nagrinėjamas ir teismas juos vertina tik preliminariai tuo aspektu, ar ieškovas apskritai turi teisę reikšti atitinkamus reikalavimus. Teigia, jog ieškovas šioje proceso stadijoje neprivalo įrodyti, o teismas neprivalo iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teigia, jog atsakovės nurodomų aplinkybių pagrįstumą teismas vertins nagrinėdamas bylą iš esmės.

8.3. Nurodė, kad šioje byloje, priimtoje 2019 m. balandžio 2 d. nutartyje, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, areštuojant atsakovei priklausantį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises už 32 992,05 Eur sumą, atsakovės finansinė padėtis nėra tokia gera ir ji galbūt neturėtų pakankamai turto įvykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą. Teigia, kad nors atsakovė tenkino dalį pirminiu ieškiniu ieškovo pareikštų reikalavimų, t. y. už 19 796,20 Eur, tačiau nepateikė duomenų, iš kokių lėšų tai buvo padaryta. Pripažino, kad byloje nėra duomenų, kad ilgą laiką nuostolinga įmonės veikla būtų pasikeitusi ir tapusi pelninga, todėl abejoja, kad per gana trumpą laiką atsakovės finansinė padėtis pagerėjo ir ji turės galimybes įvykdyti teismo sprendimą, jeigu juo būtų tenkinti ieškovo visi reikalavimai, kurių suma yra pakankamai didelė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

10.1. Nurodė, kad ieškinio suma patikslintame ieškinyje padidėjo tik todėl, kad ieškovas apskaičiavo, kokia suma jam galėtų būti priteista už priverstinę pravaikštą nuo jo tariamai neteisėto atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 19 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Teigia, jog ieškovas apskaičiavo, kad tai turėtų būti 19 856,34 Eur, o tuo tarpu pradiniame ieškinyje, kuris teismui pateiktas 2019 m. kovo 20 d., ši suma sudarė 2 836,62 Eur sumą. Mano, jog toks apskaičiavimas negali būti pripažįstamas ieškinio reikalavimų padidinimu, nes ieškovas tiek pradiniu ieškiniu, tiek ir patikslintu ieškiniu reikalavo ir reikalauja to paties – vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

10.2. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovas net didesnę dalį pradinių ieškinio reikalavimų patenkino (sumokėta 19 796,20 Eur iš reikalautų 32 992,05 Eur). Mano, jog tai buvo labai svarbi aplinkybė, liudijanti atsakovo požiūrį tiek į ieškovo pareikštus reikalavimus, tiek ir procesą teisme. Teigia, jog šios aplinkybės aiškiai parodė, kad ieškovas nevengia atsakomybės, todėl, skirtingai nei teismui 2019 m. balandžio 2 d. priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai atsakovas dar nebuvo įvykdęs dalies ieškovo reikalavimų ir todėl teismui pagrįstai buvo kilę abejonių dėl atsakovo ketinimų įvykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą, 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendžiant dėl arešto masto padidinimo tokioms abejonėms jau nebuvo objektyvaus pagrindo.

Atsiliepimas

10.3. Nurodė, kad teismui dar 2019 m. gegužės 3 d. su atsiliepimu į pradinį ieškinį buvo pateikti įrodymai, kad su ieškovu atsiskaityta iš bendrovės sąskaitoje banke buvusių lėšų. Teigia, kad atsiskaitymo metu, t. y. 2019 m. balandžio 30 d., atsakovas turėjo lėšų, nes tiek tuo metu, tiek ir dabar vykdo veiklą, generuoja pajamas, įgyvendina savo kaip ūkio subjekto teises ir vykdė pareigas. Taip pat neaišku, kokią teisinę reikšmę turi atsakovo lėšų, kuriomis atsiskaityta su ieškovu, kilmė.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirojo skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti galioti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

12.1. Nurodė, kad tenkinus ieškinį ir pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, teismas priteistų išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Kadangi nuo atleidimo iš darbo (nuo 2019 m. vasario 19 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo praėjo pusė metų, tai yra pravaikštos laikas, už kurį būtų priteista išmokėti vidutinį darbo užmokestį, padidėjo lyginant su buvusiu pirminio ieškinio padavimo metu, o kartu padidėjo ir suma, todėl mano, kad reikalavimas šioje dalyje padidintas pagrįstai ir nėra tik „įspūdis“.

12.2. Nurodė, jog atsakovas, teigdamas, kad vykdo veiklą ir gauna pajamas, pateikė išrašą iš banko sąskaitos tik už 2019 m. balandžio mėn., tačiau neteikė išrašų už 2019 m. sausio–kovo, gegužės–rugpjūčio mėnesius, kurie parodytų, kad atsakovas vykdo veiklą, gauna iš veiklos pajamų, turi pakankamai lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinamas ieškinys.

12.3. Teigia, jog nagrinėjant atsakovo pateiktą banko sąskaitos išrašą už 2019 m. balandžio mėn., stebima, kad pradinis likutis 2019 m. balandžio 1 d. yra 0,01 Eur, t. y. sąskaita iš esmės buvo tuščia. Be to, išraše matyti tik įplaukos ir nėra išlaidų, bet matyti, kad 2019 m. balandžio 30 d. likutis po operacijų yra 33 019,11 Eur, todėl darė išvadą, kad galbūt ši suma buvo panaudota ne veiklai vystyti, o esantiems kitiems skoliniams įsipareigojimams padengti. Mano, kad atsakovas teikia turėtą banko sąskaitos išrašą, kurį, kol nebuvo išregistruotas kaip vadovas, galėjo gauti.

12.4. Nurodė, kad į bylą yra pateiktas antstolės B. T. 2019 m. balandžio 24 d. raštas Nr.S-12 ir atsakovo su UAB „NAPC“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 21/03/2019/16. Teigia, jog iš antstolės rašto akivaizdu, kad atsakovas, vengdamas parodyti, kad pardavinėja turtą, o kartu ir slėpdamas šį turtą, iš pradžių net neįtraukė šio turto į sąrašus, tai yra nebuvo pateiktas statomas ir rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtas, 4 vnt. bitumo rezervuarai, kurių vertė 232 938, 22 Eur ir kurie būtent su UAB „NAPC“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 21/03/2019/16 buvo parduoti už perpus mažesnę kainą negu jų vertė – už 110 000,00 Eur. Teigia, jog pateiktame atsakovo banko sąskaitos išraše tai ir matyti: 2019 m. balandžio 24 d. UAB „NAPC“ pervedė į sąskaitą 33 275,00 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kokiu pagrindu tokią pat sumą tą pačią dieną pervedė ir UAB „JUMPS“, tačiau atkreipė dėmesį, kad iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo (15 eilutė) matyti, kad 2019 m. balandžio 25 d. atsakovas grąžino UAB „JUMPS“ visus 33 275,00 Eur. Darė išvadą, kad tai nebuvo pajamos, o bendrai 2019 m. balandžio mėn. faktiškai buvo gauta pajamų 33 275,00 Eur mažiau negu parodyta sąskaitoje įplaukų. Mano, jog yra akivaizdu, kad 33 275,00 Eur lėšos buvo gautos ne iš veiklos, o pardavus UAB „NAPC“ turtą už perpus mažesnę kainą, todėl turtas ir toliau mažėja.

12.5. Nurodė, kad atsakovo teisės nėra nepagrįstai suvaržytos. Teigia, jog į bylą yra pateiktas antstolės B. T. 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštas Nr.S-19-5-23883 su turto aprašu, iš kurio akivaizdu, kad pagal skundžiamą nutartį yra areštuota pastato, adresu (duomenys neskelbtini), 38/100 dalis už 30 207,22 Eur, o iš ankstesnio antstolės B. T. rašto 2019 m. gegužės 15 d. Nr. S-19-5-12391 su turto aprašu matyti, kad, vykdant ankstesnę teismo nutartį, buvo areštuota to paties pastato 166/1000 dalis už 13 230,20 Eur. Mano, jog atsakovas gali ir toliau laisvai disponuoti savo turimomis lėšomis, jo veikla ir / ar atsiskaitymai negali būti sutrikdyti, ir šiomis laikinosiomis priemonėmis atsakovas nėra neproporcingai suvaržytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas padidinti byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).

16. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

17. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. balandžio 2 d. bei Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimis konstatavo, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas, ginčo dėl šios dalies nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako.

18. Pasisakant dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų konstatuotina, jog laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovės veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą bei areštavo atsakovės turtą, neviršijant 32 992,05 Eur sumos. Atsakovei įvykdžius dalį ieškinio reikalavimų, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintas iki 13 195,85 Eur. 2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš UAB „Sepo novus“ direktoriaus pareigų 2019 m. vasario 19 d. pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu neteisėtu; nustatyti, kad ieškovas negali būti grąžintas į darbą; pripažinti, kad 2019 m. vasario 12 d. – 2019 m. vasario 14 d. ieškovas pravaikštų nepadarė ir kad pravaikštos jam pažymėtos neteisėtai, bei įpareigoti atsakovą pateikti atitinkamą tikslinančią pažymą „Sodrai“; priteisti iš atsakovės UAB „Sepo novus“ ieškovui A. Š. neišmokėtą darbo užmokestį už 2018 m. spalio mėn. – 2 632 Eur (neatskaičius mokesčių)? vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki sprendimo priėmimo dienos, nustatant, kad iki patikslino ieškinio padavimo dienos vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką yra 19 856,34 Eur (neatskaičius mokesčių)? kompensaciją, nustatant, kad jos dydis yra 6 718,88 Eur (neatskaičius mokesčių)? 1 000 Eur neturtinę žalą; priteisti iš atsakovės UAB „Sepo novus“ atsakovo naudai procesines 6 procentų metines palūkanas nuo ieškinio padavimo iki sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Iš viso ieškovas ieškinio reikalavimus padidino iki 30 207,22 Eur.

19. Atskiruoju skundu teigiama, kad ieškinio suma patikslintame ieškinyje padidėjo tik todėl, kad buvo perskaičiuota, kokia suma jam galėtų būti priteista už priverstinę pravaikštą nuo jo tariamai neteisėto atleidimo iš darbo dienos, t. y. ieškovas apskaičiavo, kad tai turėtų būti 19 856,34 Eur, o tuo tarpu pradiniame ieškinyje, kuris teismui pateiktas 2019 m. kovo 20 d., ši suma sudarė 2 836,62 Eur sumą. Mano, jog toks apskaičiavimas negali būti pripažįstamas ieškinio reikalavimų padidinimu, nes ieškovas tiek pradiniu ieškiniu, tiek ir patikslintu ieškiniu reikalavo ir reikalauja to paties – vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškovo reikalavimas šiuo atveju nuolatos didėja. Tai reiškia, jog praėjus tam tikram laiko tarpui ieškovas turi teisę perskaičiuoti kompensacijos dydį, jį išreiškiant atitinkamu dydžiu, ir taip patikslinti ieškinį. Taip pat pažymėtina, jog pagal CPK 141 straipsnį ieškovas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Įvertinęs aplinkybes, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui baigtas 2019 m. rugsėjo 17 d., bei atsižvelgęs į CPK 141 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turėjo teisę patikslinti ieškinio reikalavimus bei atitinkamai reikšti prašymą išplėsti laikinųjų apsaugos priemonių ribas.

20. Atskiruoju skundu atsakovė nurodė, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovas net didesnę dalį pradinių ieškinio reikalavimų patenkino (sumokėta 19 796,20 Eur iš reikalautų 32 992,05 Eur). Mano, jog tai buvo labai svarbi aplinkybė, liudijanti atsakovo požiūrį tiek į ieškovo pareikštus reikalavimus, tiek ir procesą teisme. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo pasunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą. Nors ieškovas teigia, jog iš antstolės B. T. 2019 m. balandžio 24 d. rašto Nr.S-12 ir atsakovės su UAB „NAPC“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr.21/03/2019/16 akivaizdu, kad atsakovas, vengdamas parodyti, kad pardavinėja turtą, o kartu ir slėpdamas šį turtą, elgiasi nesąžiningai, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, nurodytas turtas pardavimo laikotarpiu nebuvo areštuotas ar kitaip pasunkintas, todėl darytina išvada, jog atsakovė turi tiesę disponuoti minėtu turtu. Kitų įrodymų, jog atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

22. Priešingai, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė gavusi ieškinį bei iš dalies sutikdama su jo reikalavimais, ėmėsi atitinkamų veiksmų, kad šie reikalavimai būtų patenkinti, t. y. atsakovė įvykdė dalį pradinio ieškinio reikalavimų bei sumokėjo ieškovui 19 796,20 Eur iš reikalautų 32 992,05 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė parodo atsakovės požiūrį tiek į ieškovo pareikštus reikalavimus, tiek ir procesą teisme, jog ji nevengia atsakomybės, todėl darytina išvada, kad tokie atsakovės veiksmai atitinka sąžiningo asmens elgesio standartą. Be to, atsakovė atskiruoju skundu neprašo apskritai panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, o nesutinka tik su jų apimties išplėtimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai bei kyla reali grėsmė sprendimo vykdymui, jei teismas tenkintų patikslintus ieškinio reikalavimus.

23. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs prastą atsakovės turtinę padėtį, nepagrįstai pripažino esant visas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nepagrįstai išplėtė laikinųjų apsaugos priemonių ribas. Pažymėtina ir tai, kad kaip jau ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018).

24. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartis naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, kuria pakeistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-06-14 nutartimi atsakovei UAB „Sepo novus“, įm. k., (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, jį padidinant nuo 13 195,85 Eur iki 30 207,22 Eur, panaikinti ir priimti naują nutartį – ieškovo A. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.

Teisėja Jolanta Gailevičienė