- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- 1-154-1109/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49070-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- R. U.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1978 m. gruodžio 16 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2015 m. gegužės 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinta ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta galutine 20 parų arešto bausme;
3) 2016 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
4) 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta galutine 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. L. 2019 m. lapkričio 17 d. apie 21.00 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), konflikto su R. U. metu, vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį, po ko, R. U. rankomis stumiant jį nuo savęs, du kartus rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį, dėl ko ji nukrito ant žemės. Taip mušdamas R. U. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais veiksmais G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. L. teisiamojo posėdžio metu pagal pirminį kaltinimą, nurodytą kaltinamajame akte, kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad įvykio vakarą apie 10 val. eidamas į parduotuvę, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pamatė nukentėjusiąją. Priėjęs prie nukentėjusiosios R. U., paklausė kaip jai sekasi, paėmė už sprando – apkabino ją ties sprando sritimi, paėmė už striukės, tėviškai pakratė ir paklausė, kada ji atiduos skolą („kada bus pinigai už balių“), nes kartu su R. U. dalyvavo vakarėlyje, kur visi dėjosi pinigus, šventė truko keturias dienas. Nukentėjusioji atsisuko ir pasakė, kad ji nieko neskolinga ir jam trenkė, vos akies neiškabino. Tada jis atsistūmė nukentėjusiąją nuo savęs ir nuėjo į parduotuvę. Ar nukentėjusioji nugriuvo, nematė. Dėl smurto iš nukentėjusiosios pusės niekur nesikreipė. Kad pakratydamas sukėlė didelį skausmą, nesutinka. Tai buvo tėviškas pakratymas. Ar ji nukrito, jis nematė. Tą patį vakarą pas jį apsilankė policijos pareigūnai ir klausė, ar jis pastūmė mergaitę, tikrino alkotesteriu. Po kiek laiko sužinojo, kad įvykį matė kaimynės A ir D.
Dėl kaltinimo pagal pakeistas faktines aplinkybes kaltu neprisipažino, paaiškino, kad jis smūgių kumščiu nesudavė.
Nukentėjusioji R. U. teismo posėdžio metu parodė, jog tiksliai datos nepamena, tačiau tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), įvykio vakarą, būdama išgėrusi, nuvyko į ,, (duomenys neskelbtini)“ užsisakyti maisto. Išėjus į lauką parūkyti, jai iš už nugaros kažkas priėjo ir pasisveikino. Ji taip pat pasisveikino ir išgirdo, kad yra skolinga, pajuto smūgį į galvą. Atsisukus pamatė, kad tai buvo aukštas žmogus ir bandė jį nusistumti nuo savęs. Griuvo, nusibrozdino kelį. Kai atsistojo, jai paskambino sesuo. Nuėjusi į ,,(duomenys neskelbtini)“ paprašė iškviesti policiją. Asmenį, sudavusį jai smūgius į veidą, vėliau atpažino. Tai G. L.. Jis po to dar atėjo užsisakyti alaus, pasižiūrėjo į ją, pasiėmė alų, nieko nesakė. Ji nežino, kodėl jis jai sudavė smūgius. Atvykusi greitosios medicinos darbuotoja apžiūrėjo jos kelį ir veidą, siūlė vykti į gydymo įstaigą, tačiau ji atsisakė. Po įvykio jai skaudėjo galvą, buvo ištinusi kairė veido pusė. Patinimas matėsi praėjus valandai po įvykio. Tai matė jos sesuo ir policijos pareigūnė, kuri apklausinėjo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti R. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 23–24), kuriuose R. U. parodė, kad tik priėjęs vyras jai pasakė, kad ji jam skoloje. Ji neatsisuko į jį, ir stovėdama šonu į jį pasakė, kad jis kliedi. Taip pasakė, nes vyras jai buvo nepažįstamas, be to, buvo išgėrusi alkoholio. Ji nesuprato, ko šis iš jos nori, kodėl prie jos pristojo, tai ją šiek tiek supykdė. Po jos žodžių, vyras jai vieną kartą savo rankos, galimai dešinės, kumščiu sudavė į kairės pusės veidą, ties akimi. Po suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą ir atsisuko į vyrą savo veidu. Tada savo abejomis rankomis jį stūmė nuo savęs. Stumdama savo rankas jam laikė ties juosmeniu. Pastumti nepavyko, ir jis iš karto jai dešinės rankos kumščiu sudavė dar du kartus į dešinės pusės veido sritį, ties ausimi. Ji jautė fizinį skausmą, ir praradusi pusiausvyrą nukrito ant žemės. Kai ji atsistojo, jai kaip tik paskambino sesuo L. U., kuriai pasakė, kad ją sumušė nepažįstamas asmuo prie kavinės. Nuėjusi į kavinę, paprašė padavėjos iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo, pasiūlė vykti į gydymo įstaigą, tačiau ji atsisakė. Dėl suduotų trijų smūgių dešinės ir kairės pusės veido srityje, ties akimis, buvo atsiradę patinimai, kurie laikėsi apie dvi dienas, tačiau kraujosruvų nebuvo. Ant dešinės kojos, ties keliu, buvo nubrozdinimas. Pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo, nes nenorėjo eiti iš namų.
Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad G. L. negalėjo jos suimti už kaklo, nes ji jį stūmė nuo savęs. Fizinį skausmą jautė savaitę, jai skaudėjo galvą, tinimas praėjo po trijų ar keturių dienų.
Liudytoja L. U. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, daugiau nei prieš metus laiko, galimai po darbo, skambino sesei, kuri pakėlė ragelį ne iš pirmo karto. Kai atsiliepė, R. U. buvo susijaudinusi, todėl paklausė jos, kas nutiko. Sesuo verkdama pasakė, kad ją prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), sumušė vyras ir prašė jai padėti. Ji atvažiavo prie parduotuvės, kur viskas įvyko, ten stovėjo greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Sesuo sakė, kad jai buvo trenkta iš rankos į galvą. Sakė, kad griuvo, prarado sąmonę trumpam, susimušė koją, buvo nusibrozdinusi, buvo šiek tiek patinęs veidas prie žando. Sesuo sakė, kad minėto vyro nepažįsta, jis jai grasino dėl skolos grąžinimo, tačiau sesuo teigė, jog su minėtu vyru jokių reikalų neturėjo. Kiek smūgių sudavė, nesakė.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti L. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 49–50), kur ji parodė, kad įvykis galėjo būti 2019 m. lapkričio mėnesio viduryje.
Liudytoja teismo posėdžio patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad pareigūnas R. U. padėjo pareiti namo, taip pat atsiimti maistą. R. U. buvo labai išsigandusi ir ėjo miegoti, drebėjo, matėsi, kad buvo išgąsdinta, kitą dieną nėjo niekur iš namų, visą laiką praleido namuose lovoje.
Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio nepamena, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 46–47), kur V. S. parodė, kad, jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kur įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini), administratore, 2019 m. lapkričio viduryje, galimai 17 d., apie 21.00 val. prie baro priėjo jai nepažįstama mergina, kuri užsisakė maisto išsinešimui. Susimokėjusi mergina prisėdo prie vieno iš staliukų, po to išėjo į lauką. Ne ilgiau nei po 4 minučių po to, kai išėjo į lauką, prie baro priėjo ta pati mergina. Ji buvo apsiverkusi, susijaudinusi, sunkiai kalbėjo. Paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad ją lauke, kol ji rūkė, sumušė nepažįstamas vyras. Mergina verkė ir prašė, kad liudytoja iškviestų policiją. Ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Ant merginos veido sužalojimų nematė, tačiau jos įdėmiai neapžiūrinėjo. Kraujo, ryškių nubrozdinimų ant jos veido nebuvo. Mergina sakė, kad jai sudavė į veidą.
Liudytoja patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi.
Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba greitojoje pagalboje, įvykio neprisimena, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 52), kur S. B. parodė, kad jai dirbant Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste galimai 2019 m. lapkričio 17 d. iš GMP dispečerinės vakaro metu buvo gautas pranešimas vykti į kavinę ,,(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Ją pasitiko kavinės darbuotoja, kuri ją nuvedė prie nukentėjusios merginos. Ji nepamena, ar buvo išoriniai sužalojimai, tačiau neatmeta galimybės, kad jie galėjo būti, tačiau jie nebuvo tokie akivaizdūs. Mergina liudytojai pasakė, kad yra išgėrusi. Pasiteiravus, kas atsitiko, ši nurodė, kad ją užpuolė vyras, sąmonės ji praradusi nebuvo. Ji merginai pamatavo spaudimą ir pulsą, jis buvo padidėjęs, matė, kad merginos rankos drebėjo, todėl iš to gali spręsti, kad ji buvo išsigandusi, patyrusi sukrėtimą. Mergina papasakojo, kad ji, būdama namuose, išgėrė alkoholio ir nusprendė nueiti užsisakyti valgyti į kavinę. Atėjus į kavinę, ji užsisakė maisto ir kol laukė jį pagaminant, nuėjo į lauką parūkyti, kur prie jos priėjo vyras ir jai trenkė. Mergina nurodė, kad jai buvo trenkta į galvą ir ji griuvo, taip susižalojo kelią. Jai apžiūrint merginą, prie automobilio atėjo policijos pareigūnai, ir vėliau dar priėjo kita mergina, kuri prisistatė nukentėjusiosios seserimi. Liudytoja nukentėjusiajai pasiūlė vykti į gydymo įstaigą, tačiau mergina nesutiko.
Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad šie parodymai teisingi.
Liudytoja S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba policijos pareigūne. Prisimena, kad įvykis buvo 2019 m. lapkričio 17 d. vakare. Gavo pranešimą, kad ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), sumušta mergina. Atvykus į įvykio vietą, buvo apsiverkusi mergina, kuri paaiškino, kad ją sumušė iš matyto pažįstamas asmuo. Mergina buvo perduota medikams. Nurodė, kur gyvena ją sumušęs asmuo, kuris buvo surastas bei paaiškino, kad jam bebūnant ,, (duomenys neskelbtini)“ pati mergina prisikabino.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 55), kuriuose S. P. parodė, kad mergina vos galėjo kalbėti, jos balsas vis drebėjo, ji graudinosi, sunkiai rinko žodžius, pasakodama apie įvykį pradėdavo verkti. R. U. paaiškino, kad jai į galvos sritį buvo suduoti trys smūgiai, dėl ko ji juto fizinį skausmą ir buvo nugriuvusi ant žemės. Minėto vyro pasiteiravus apie konfliktą, įvykusį prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, jis paaiškino, kad pati mergina prie jo prisikabino, nes neatiduoda skolos, sakė, jog jis tik ją pastūmė ir viskas.
Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad neprisimina, ar mergina tuo metu buvo išgėrusi. R. U. buvo susijaudinusi, verkė, medikai ją apžiūrėjo ir turėjo nustatyti aplinkybes, ar ji buvo sumušta.
Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą R. U. matė su alaus skardine, ji buvo išgėrusi. Vėliau liudytoja su kaimyne išėjo į ,,(duomenys neskelbtini)“, užsisakė valgyti ir išėjusios į lauką parūkyti matė kaip R. U. ir G. L. stovėdami vienas priešais kitą kalbėjosi. Matė, kad R. U. ėjo link G. L., kuris ją atsistūmė nuo savęs. Policijos ar greitosios nematė, sužalojimų ant R. U. veido taip pat nematė.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 58–60), kuriuose A. M. parodė, kad matė kaip G. L. priėjo prie R. U. ir jie tarpusavyje kažką kalbėjosi. Liudytoja nežino ką jie kalbėjo, nes buvo ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo jų, tačiau nepasirodė, kad jie pykstasi. Vėliau G. L. lyg apsikabino R. U. kažkur už pečių, už sprando. Iš toli neaiškiai matėsi, todėl ji nežino, ar G. L. buvo ją apsikabinęs, ar suėmęs, tik matė, kad G. L. ranka yra prie R. U. nugaros viršutinės dalies, netoli sprando arba ant jo.
Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Paaiškino, kad nematė jokio agresyvumo, jokių sužalojimų. Matė, kad R. U. ėjo link G. L., o šis ją atstūmė nuo savęs kažkuria ranka. Smūgių iš G. L. link R. U. nematė.
Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu su A. M. valgė ,,(duomenys neskelbtini)“, po to išėjo į lauką parūkyti ir pamatė, kaip kažkoks vaikinas pastūmė merginą. Liudytoja matė stūmimo momentą, buvo apie 30 žingsnių nuo jų. Buvo tamsu. Vėliau matė, kad tai buvo G. L., kuris buvo užėjęs į ,,(duomenys neskelbtini)“, ir su kuriuo kalbėjosi. Pasiteiravus G. L., kas atsitiko, jis atsakė, kad mergina buvo girta, kabinėjosi, jis ją pastūmė ir viskas.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 64), kur ji parodė, kad aiškiai matė, kaip G. L. suėmė savo ranka R. U. už kaklo.
Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad galėjo būti, jog tuo metu, kai G. L. stūmė, tai paėmė R. U. už kaklo. G. L. R. U. pastūmė, jokio trenkimo nebuvo.
Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiosios R. U. pranešimą apie tai, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ nepažįstamas vyras apie 40 m. amžiaus sudavė rankų kumščiais tris smūgius jai į veidą (į dešinę ir į kairę veido pusę), tuo sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1–2, 11–15).
Iš 2019 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, V. K. pr. 57 (1 t., b. l. 16–17).
Iš 2019 m. lapkričio 17 d. tarnybinio pranešimo „Dėl gauto pranešimo“ matyti, jog vyriausioji patrulė S. P. pranešė apie tai, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 21.31 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. bare ,,(duomenys neskelbtini)“ vyras sumušė moterį, kuriai svaigsta galva. Vyras sėdi bare. Praneša baro darbuotoja. Atvykus nurodytu adresu, prie „(duomenys neskelbtini)“ buvo mergina R. U., kuri paaiškino, kad, jai atėjus nusipirkti maisto, ją sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis (gyvenantis tame pačiame name). R. U. teigė, kad vyriškis tris kartus kumščiu trenkė į galvos sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo merginą, tačiau pastaroji su medikais vykti atsisakė. Mergina atrodė susijaudinusi, verkė, drebėjo. Apie 21.55 val. G. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno AVPK OVS VTV BP. G. L. teigė, kad tik pastūmė merginą, kadangi pati prisikabino (1 t., b. l. 78).
Iš 2019 m. lapkričio 17 d. greitosios pagalbos kvietimo kortelės Nr. 1915251535-1-1 matyti, kad pagal Bendrojo pagalbos centro informaciją pagalba kviesta adresu (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Pacientė R. U. nurodė, kad vartojusi alkoholio, užsisakė valgyti ir išėjo parūkyti, iš už nugaros užpuolė vyras, trenkė 3 kartus kumščiu į galvą, tada pacientė krito, susimušė kelį (1 t., b. l. 74–76).
Iš 2020 m. sausio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta 2019 m. lapkričio 17 d. 21.27 val. garso įrašo kopija, padaryta pokalbio stenograma, kurioje užfiksuota, kaip pranešėja kviečia policiją ir greitąją medicinos pagalbą, kadangi yra sumušta mergina, kuriai svaigsta galva. Merginą sumušė vyras, kuris dabar sėdi ir prašė alaus. Pokalbio trukmė 02.02 min (1 t., b. l. 70–71).
Iš 2019 m. gruodžio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. U. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino G. L., kaip asmenį, kuris 2019 m. lapkričio 17 d. apie 21.00 val. jai būnant lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), sudavė tris smūgius dešinės rankos kumščiu ir sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 25–26).
Iš 2020 m. vasario 21 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. U. ir G. L. patvirtino bei palaikė savo anksčiau duotus parodymus, jų nekeitė. R. U. teigė, kad jai rūkant lauke, ją pasveikino vyriškas balsas, atsisukusi pamatė, kad tai iš matymo pažįstamas, kaip vėliau sužinojo, G. L., kuris jos klausė apie skolą. Ji jam atsakė, kad neskolinga, vartojo necenzūrinius žodžius, o šis jai sudavė į kairę veido pusę. Tada ji bandė G. L. nusistumti nuo savęs ir pajuto dar du smūgius kumščiu į dešinę veido pusę, po kurių ji nukrito ant neįgaliesiems skirto laiptelio. G. L. parodė, kad priėjęs prie R. U. paklausė, kada ji jam grąžins skolą, nukentėjusioji pasakė, kad ji jam neskolinga, tada jis jai iš nugaros suėmė už sprando ir suspaudė, laikydamas suspaudęs papurtė ir nustūmė nuo savęs. Ar ji nukrito, nematė. G. L. papildomai nurodė liudytojas, kurios galėjo matyti konfliktą – A. M. ir D ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 39–43).
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2931 matyti, kad 2019 m. lapkričio 17 d. 22.27 val. G. L. nustatytas 0,92 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 81).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas G. L. tyčia sydavus tris smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį ir sukėlus jai fizinį skausmą pasitvirtino.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
Nors kaltinamasis neprisipažino tyčia sudavęs tris kartus ranka nukentėjusiajai į galvos sritį, tačiau šias aplinkybes bei kaltinamojo kaltę tyčia smurtavus bei sukėlus fizinį skausmą patvirtina nukentėjusiosios R. U., liudytojų L. U., S. P., S. B. bei V. S. parodymai, bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo kopija, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga. Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Pažymėtina, jog nukentėjusioji R. U. nuosekliai viso proceso metu vienodai parodė, kad konfliktas su kaltinamuoju kilo dėl to, kad jis paklausė jos dėl skolos, o ši jam nemandagiai atsakė, kad nieko neskolinga, po ko kaltinamasis jai sudavė ranka vieną smūgį į galvą, Po šio smūgio nukentėjusiajai bandant kaltinamąjį nusistumti nuo savęs, jai buvo suduoti dar du smūgiai ranka į galvos sritį, dėl ko ji nugriuvo ir susižeidė kelį. Pažymėtina, jog šias aplinkybes nukentėjusioji nurodė tiek į įvykio vietą atvykusiai greitosios medicinos pagalbos darbuotojai S. B., tiek ir policijos pareigūnei S. P.. Liudytoja S. B. parodė, kad nukentėjusioji prisipažino, jog yra vartojusi alkoholio ir sakė, kad, kol ji lauke laukė pagaminant maistą, prie jos priėjo vyras, kuris jai trenkė į galvą, dėl ko ji nugriuvo ir susižalojo kelią. Mergina buvo išsigandusi, drebėjo, buvo patyrusi sukrėtimą. Šie parodymai neprieštarauja ir atitinka greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotus duomenis, kad pacientė nurodė, jog vartojusi alkoholio, užsisakė valgyti ir išėjo parūkyti, iš už nugaros užpuolė vyras, trenkė 3 kartus kumščiu į galvą, tada pacientė krito, susimušė kelį. Liudytoja policijos pareigūnė S. P. parodė, jog atvykus į įvykį nukentėjusioji mergina pasakojo, kad jai į galvos sritį buvo suduoti trys smūgiai, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, buvo nugriuvusi ant žemės, mergina drebėjo, graudinosi, sunkiai rinko žodžius, pradėjo verkti, buvo vartojusi alkoholio. S. P. tarnybiniame pranešime, kuris buvo surašytas tą pačią dieną, liudytoja analogiškai nurodė, kad nukentėjusioji mergina teigė, jog vyriškis trenkė tris kartus kumščiu į galvos sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Apie tai, kad ją sumušė vyriškis, nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė ir kavinės darbuotojai V. S., kuri parodė, kad nukentėjusioji, užsisakiusi maisto, buvo išėjusi į lauką, grįžusi iš lauko buvo apsiverkusi, susijaudinusi, sunkiai kalbėjo, sakė, kad kol ji rūkė lauke, ją sumušė nepažįstamas vyras, sakė, kad sudavė į veidą, prašė iškviesti policiją, liudytoja iškvietė pagalbą. Netikėti šia liudytoja teismas neturi pagrindo, nes jos parodymai atitinka bendrojo pagalbos centro pateiktame skambučio garso įraše užfiksuotus duomenis, iš kurių matyti, kad pranešėja merginos paprašyta kviečia pagalbą, nes merginą sumušė vyras, jai svaigsta galva. Pažymėtina, jog apie tai, kad ją sumušė vyras, nukentėjusioji netrukus po įvykio telefonu pranešė ir savo seseriai L. U., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sesuo verkdama pasakė, kad ją prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), sumušė nepažįstamas vyras, sakė, kad trenkė iš rankos į galvą, ji griuvo, susimušė koją, buvo nusibrozdinusi, prašė jai padėti, buvo šiek tiek patinęs veidas prie žando. Sesuo sakė, kad minėtas vyras jai grasino dėl skolos grąžinimo, tačiau sesuo teigė, jog su minėtu vyru jokių reikalų neturėjo. Liudytoja parodė, jog sesuo iš karto nuėjo miegoti, kitą dieną niekur nėjo iš namų. Pažymėtina, jog nukentėjusioji prie savo parodymų pasiliko ir akistatos metu, parodymo atpažinti iš nuotraukų metu G. L. atpažino kaip asmenį, kuris sudavė tris smūgius dešinės rankos kumščiu ir sukėlė jai fizinį skausmą. Šie įrodymai vienas su kitu logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, vienas kitą papildo ir patvirtina, todėl laikytini patikimais.
Šie įrodymai neatitinka kaltinamojo parodymų bei liudytojų D. S. ir A. M. parodymų, tačiau kaltinamojo bei šių dviejų liudytojų parodymų teismas nelaiko patikimais bei atitinkančiais tikrovės, nes kaltinamojo parodymai dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklūs, o aplinkybės, kuriomis Liudytojos A. M. ir D. S. nurodė mačiusios įvykį, kelia pagrįstų abejonių šių liudytojų parodymų patikimumu.
Pažymėtina, jog nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad kaltinamasis pradėjo smurtavo po to, kai jis paklausė jos dėl skolos, o ji jam nemandagiai atsakė, kad neskolinga. Tada jis sudavė pirmą smūgį į galvą. Kaltinamasis apklausiamas įtariamuoju 2019 m. gruodžio 9 d. pripažino, kad po to, kai jis paklausė nukentėjusiosios dėl skolos, o ši jam atsakė, kad neskolinga, jis suėmė dešine ranka jai už kaklo ir galėjo suduoti jai ranka į veidą. Pripažino, kad mergina jį stūmė nuo savęs ir jis jai du kartus sudavė į veidą bei pastūmė, matė, kad mergina nugriuvo. Apklausimas įtariamuoju 2020 m. vasario 4 d. savo parodymus dėl smūgių sudavimo pakeitė, parodė, kad po to, kai mergina atsakė, kad ji jam neskolinga ir pavartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, jis dešine ranka vyriškai, iš visų jėgų suėmė jai už sprando, papurtė ir nustūmė nuo savęs. Stūmė stipriai, tolyn. Ar ji nugriuvo, nematė. 2020 m. kovo 2 d. apklausiamas įtariamuoju pripažino, kad tokiais veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu taip pat neigė sudavęs smūgius, teigė, kad buvo suėmęs nukentėjusiajai už sprando – apkabino ją ties sprando sritimi, paėmė už striukės, tėviškai pakratė ir paklausė, kada ji atiduos skolą, nepripažino, kad tokiais veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą. Kaip matyti, kaltinamojo pozicija nuolat keitėsi, jis vis nurodydavo skirtingas veikos padarymo aplinkybes, siekdamas sumenkinti savo veiksmų pavojingumą. Pažymėtina, jog šie kaltinamojo parodymai neatitinka kitų teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir jau aptartų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti.
Liudytojos D. S. ir A. M. parodė, jog jos nuo įvykio buvo 30 žingsnių, apie 20 metrų atstumu, buvo tamsus paros metas, todėl teismas abejoja tuo, kad jos galėjo gerai matyti visą konfliktą. A. M. parodė, kad iš toli neaiškiai matėsi, o D. S. parodė, kad buvo tamsu, buvo 30 žingsnių atstumu, matė tik stūmimo momentą. Pažymėtina ir tai, kad šios liudytojos byloje buvo apklaustos tik po to, kai kaltinamasis apie jas nurodė akistatos metu. Nors iki to laiko buvo kelis kartus apklaustas, jis šių liudytojų nenurodė.
Pažymėtina, jog nukentėjusioji akistatos metu pasiliko prie savo parodymų, kurie, kaip jau nustatyta, buvo nuoseklūs, ir tvirtino, kad kaltinamasis jai už sprando nebuvo paėmęs, jos nepurtė ir nestūmė, o tris kartus sudavė kumščiu į veidą, dėl ko ji nukrito. Kaip jau aptarta aukščiau, šiuos parodymus atitinka ir kiti aukščiau aptarti įrodymai. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis nenurodė priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji galėtų būti suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį. Tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis nurodė, kad vienas kitą pažįsta tik iš matymo.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. L. 2019 m. lapkričio 17 d. apie 21.00 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini).“, esančios (duomenys neskelbtini), konflikto su R. U. metu, vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį, po ko, R. U. rankomis stumiant jį nuo savęs, du kartus rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį, dėl ko ji nukrito ant žemės.
Ištyrus įrodymus pasitvirtino nusikalstamos veikos aplinkybės, nurodytos ne kaltinamajame akte, o prokuroro prašyme kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis.
Nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad ji dėl jos atžvilgiu kaltinamojo pavartoto fizinio smurto – suduotų smūgių į veidą bei dėl to, kad nuo smūgio ji griuvo, jautė fizinį skausmą. Liudytoja L. U. taip pat patvirtino, jog nukentėjusiosios veide matėsi patinimas, sesuo sakė, kad skauda koją, buvo nubrozdinimas. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo. Juos iš dalies patvirtina ir kitų liudytojų parodymai, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio buvo susijaudinusi, verkė, vos galėjo kalbėti, jai buvo pakilęs spaudimas. Todėl konstatuojama, jog byloje taip pat nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu G. L. pavartoto fizinio smurto – sudavimo smūgių į veidą, kilo baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės – buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris priežastiniu ryšiu susijęs su neteisėta pavojinga kaltinamojo veika – smūgių sudavimu nukentėjusiajai į veidą.
Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, neabejotinai suvokė, kad smūgių sudavimas į gyvybiškai pavojingą kūno organą – galvą, veidą – gali sukelti fizinį skausmą ar netgi surikdyti sveikatą, o smūgių intensyvumas (suduota į veidą net kelis kartus), rodo, kad jis to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, konstatuojama, jog kaltinamojo G. L. veikoje nustatyti visis objektyvieji bei subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo smurtaujant požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinius nusikaltimu, t. y. būdamas recidyvistas.
Dėl bausmės skyrimo
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje G. L. gydytas mažiausiai devynis kartus (1 t., b. l. 94), taip pat gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje (1 t., b. l. 97–98), tačiau Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus gauta specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1527/2019 konstatuota, kad G. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b. l. 125), todėl darytina išvada, jog G. L. pakaltinamumu abejoti nėra pagrindo.
Skiriant bausmę kaltinamajam G. L. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą asmens sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikalto būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis baustas administracine tvarka ir naują nusikaltimą padarė anksčiau būdamas teistas, praeityje teistas iš viso 4 kartus, šį naują nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, rodo, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, be to, įvertintina tai, kad nusikaltimą padarė prieš beveik nepažįstamą asmenį, smurtą vartojo be jokios aiškios priežasties, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis – 10 mėnesių.
Kadangi naujas nusikaltimas padarytas neatlikus ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinama su 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant dalį – 5 mėnesius, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.
Nors kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau anksčiau kaltinamasis buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o nauju nusikaltimu kėsintasi į asmens sveikatą. Pažymėtina ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei metai laiko, duomenų, kad kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad G. L. būtų pažeidęs probacijos sąlygas. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, kad šis nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Asmuo turi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau šiuo metu jo atžvilgiu vykdoma probacija, jam skirtas įpareigojimas gydytis šią priklausomybę. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vadovaujantis teismų praktika, turi būti vengiama laisvės atėmimo bausmės skyrimo, jei bausmės tikslų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis. Šiuo atveju, įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, bausmės tikslai – kaltinamojo nubaudimas, individualioji bei bendroji prevencija gali būti pasiekta ir ne pasiunčiant iš karto atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant jos vykdymą bei skiriant kaltinamajam draudimus bei įpareigojimus, kurie teismo vertinimu, esant nuolatinei probacijos pareigūnų stebėsenai, pagalbai ir kontrolei, gali turėti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio korekcijai, integracijai į visuomenę, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) nuostatomis, atidėtinas 2 metų laikotarpiui, skiriant įpareigojimus: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomoji priemonė šiuo metu neskirta. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, skirtiną bausmę bei judėjimo suvaržymus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, kardomąją priemonę skirti netikslinga, todėl kardomoji priemonė neskirtina.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b. l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomosios priemonės neskirti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje (1 t., b. l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.