Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės-Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27909-24, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2024 m. liepos 20 d., apie 5-6 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku kambaryje buto, esančio (duomenys neskelbtini) lovoje gulinčiai I. L., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, suėmęs rankomis už kaklo jį stipriai spaudė, po to, suėmęs už kaklo ją ištempė iš lovos ir tampė po kambarį, tokiais veiksmais šeimos narei nukentėjusiajai I. L. sukėlė fizinį skausmą.

A. M., pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį apklausus kaip įtariamąjį, kaltu prisipažino visiškai (el. b. l. 113-116; 129-132).

Kaltinimas A. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:

Kaltinamojo A. M. parodymais duotais akistatos metu, kad pripažįsta. Buvo pagiriotas, supyko, suėmė sugyventinę už kaklo ir paspaudė rakom stipriau. Dėl to labai gailisi, I. atsiprašė, ji atleido (el. b. l. 113-116). Apklausiamas papildomai 2024 m. liepos 23 d. parodė, kad su įtarimu susipažinęs, kuo yra įtariamas supranta, pripažįsta pilnai, kad 2024 m. liepos 20 d. sukėlė fizinį skausmą sugyventinei I. L.. Su I. L. yra sugyventiniai. 2024 m. liepos 19 d. vakare su I. L. gėrė alų, po to nuėjo miegoti. Ryte, tai yra liepos 20 d. ryte, apie 5-6 val. abu susiginčijo. Priežasties neprisimena. Supykęs sugriebė I. už kaklo ir jį paspaudė. Jam atrodo, kad neilgai. Paskui ištempė I. iš lovos, suėmęs už kaklo. Po to kažkaip I. atsilaisvino ir viskas, taip tas konfliktas tarp jų ir baigėsi. Jie susitaikė ir vėl toliau pradėjo gerti alų. Po to jau vakare atėjo I. sūnus, su juo sukonfliktavo ir jis iškvietė policijos pareigūnus. Kad padarė nusikalstamą veiką suprato, labai gailisi, I. atsiprašė, ji atleido. Stengsis ateityje mažiau vartoti alkoholio. Supranta ir pripažįsta, kad spausdamas kaklą ir temdamas už kaklo galėjo sukelti I. fizinį skausmą, labai gailisi, nuoširdžiai tai sako. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 129-132).

Nukentėjusiosios I. L. parodymais, kad su A. M. kaip sugyventiniai gyvena apie ketverius metus. Kartu su A. M. gyvena jai Kupiškio r. savivaldybės skirtame socialiame bute (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 20 d., anksti ryte, tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti tarp 5-6 val., ji buvo išgėrus tik vieną stiklinę alaus, o A. M. irgi buvo išgėręs alaus, bet dar nebuvo stipriai apgirtęs. Bendraujant tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis įžeidinėjo ją, o ji atsakydavo atgal. Dėl to jis supykęs priėjo prie lovos kurioje ji gulėjo, abiem rankom suėmė už kaklo ir jį spaudė. Po to laikydamas rankomis už kaklo ją ištempė iš lovos ir tampė po kambarį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to ji atplėšė jo rankas ir išsilaisvino. Išsilaisvinus trūko oro, buvo sunku kvėpuoti, skaudėjo kaklą. Į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Kaip įvyko pats įvykis, kai A. prieš ją smurtavo daugiau niekas nematė, tik po to, tos pačios dienos vakare apie tai pasisakė savo sūnui R. L., kuris ir pranešė apie tai policijai. Civilinio ieškinio A. M. nereikš. Nebenori daugiau gyventi su A. M., bet su juo išsiskirti nori be pykčių. (el. b. l. 46-49).

Liudytojo R. L. parodymais, kad 2024 m. liepos 19 d. grįžo iš Norvegijos. 2024 m. liepos 20 d. apie 19.30 val. atėjo pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Bute buvo mama ir jos sugyventinis A.. Abu buvo girti. Pradėjo priekaištauti dėl alkoholio vartojimo, mamos sugyventiniui pasakė, kad jis išeitų iš mamos buto. Abu sukonfliktavo. Tada mama paprašė, kad jis išvarytų sugyventinį, A. M. neklausė. Mama gyvena socialiniame bute. Mama pasakė, kad ryte sugyventinis A. jai suėmęs už kaklo smaugė. Tada paskambino policijai ir jis buvo išvežtas. Jis ant mamos sužalojimo nepastebėjo, tik mama prašė, kad išvarytų jį iš namų ir sakė, kad ne pirmą kartą prieš ją smurtauja (el. b. l. 88-91).

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, jog 2024 m. liepos 20 d., 19:31 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjo mamą smaugė sugyventinis. Atvykus nurodytu adresu, lauke policijos pareigūnus pasitiko R. L., kuris paaiškino, kad atėjo pas savo motiną I. L., kuri jam pasakė, kad ryte ją smaugė A. M., kuris gyvena kartu su ja. Pats įvykio nematė. Įėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), jame buvo akivaizdžiai neblaivūs I. L. (nustatytas 4,11 prom. girtumas) ir A. M. (nustatytas 4,26 prom. girtumas). I. L. pasakė, kad ją ryte, tiksliai laiko nurodyti negalėjo, apie 5 ar 6 valandą, A. M. ant lovos rankomis suėmęs už kaklo smaugė, dėl to jai pristigo oro, skaudėjo kaklą. Paklausus kodėl taip pasielgė A. M., I. L. atsakė, kad supyko, nes ji gulėjo lovoje. Taip pat nurodė, kad A. M. gyvena kartu su ja apie metus. Padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, kurie numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje (el. b. l. 8-11).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotonuotraukomis, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), vieno aukšto medinis namas. Vizualiai patalpose nesimato buvus smurtą, bute netvarkinga, tvyro alkoholio, prakaito kvapai (el. b. l. 37-39; 40-42).

Asmens apžiūros protokolu ir jo priedu – fotonuotraukomis, kuriame užfiksuota, jog ant I. L. kaklo srityje dešinėje pusėje stebima 2-3 cm rausva galimai kraujosruva (el. b. l. 5-7; 28-30).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, laikytina įrodytu, kad A. M. 2024 m. liepos 20 d., apie 5-6 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku kambaryje buto, esančio (duomenys neskelbtini) lovoje gulinčiai I. L., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, suėmęs rankomis už kaklo jį stipriai spaudė, po to, suėmęs už kaklo ją ištempė iš lovos ir tampė po kambarį, tokiais veiksmais šeimos narei nukentėjusiajai I. L. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už šią nusikalstamą veiką, kaip viena iš alternatyvių bausmių rūšių kaltinamajam gali būti skiriama arešto bausmė.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti areštą 30 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams, paskiriant A. M. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamuosiuose namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8, 10 punktais A. M. paskirti šias pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, jas atidirbant iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos.

Kaltinamasis sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 121-124; 133-136).

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Parenkant A. M. skirtiną bausmę ir jos dydį, be aukščiau nurodytų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kaltinamojo atžvilgiu yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jis neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. l. 95-99), administracine tvarka nebaustas (el. b. l. 107-108), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (el. b. l. 100-103).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad prokurorės siūlomos bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkami ir atitinka padarytos veikos pavojingumą, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus proporcinga bei neprieštaraujanti teisingumo principui.

Procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. savo kaltę pripažįsta, todėl skirtina bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kadangi kaltinamajam pirmą kartą skiriama arešto bausmė, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatant 3 mėnesiams. Įstatymas numato, kad atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriama intensyvi priežiūra, todėl A. M. skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis (dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimant, negadinant, nesunaikinant) visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį, kurios metu jis privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais A. M. visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtinos pareigos – dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2, dalies 5 punktu, 70 straipsniu, bei kaltinamajam A. M. sutinkant, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant A. M. skirtus nemokamus darbus atlikti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 74-81), paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam arešto bausmę 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. M. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 6, 7, 8, 10 punktais, A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis visam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, kurios metu jis privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei įpareigojant visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant A. M. skirtus nemokamus darbus atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Informuoti A. M., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.

Išaiškinti A. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.