Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. G. išteisinta pagal kaltinimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 259 straipsnio 2 dalyje (2016-05-30) ir 259 straipsnio 2 dalyje (2016-05-28), padarymo, nesant baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. K., E. M., P. M., D. T., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. G. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės ir narkotinės medžiagos, o būtent, 2016-05-30, apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš D. K. neatlygintinai įgijo nedidelį kiekį, ne mažiau kaip 0,073 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), dalį kurių suvartojo, o likusį nedidelį kiekį laikė savo rankinėje iki 2016-06-01, 20.15 val., kratos, kai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jos rankinėje rado ir paėmė 0,073 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

1.1. Be to, ji buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2016-05-28, apie 03.00 val., klube „O.“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 10 eurų įgijo nedidelį kiekį, ne mažiau kaip 0,068 g kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA, dalį kurios suvartojo, o likusį nedidelį kiekį – 0,068 g – psichotropinės medžiagos – MDMA laikė savo rankinėje iki 2016-06-01, 20.15 val., kratos, kai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jos rankinėje rado ir paėmė 0,068 g psichotropinės medžiagos – MDMA.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl V. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį pakeisti: V. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį ir jai skirti 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą; pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį (pagal kitą epizodą) ir jai skirti 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti sudedant iš dalies ir skirti galutinę subendrintą 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio baudą. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

2.1. Apeliantas nurodo, kad nuosprendis V. G. atžvilgiu keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir motyvais, kad V. G. veikoje yra ne baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje, bet administracinio teisės pažeidimo, numatyto iki 2016-12-31 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismo išvada dėl būtinybės išteisintosios V. G. neteisėtus veiksmus vertinti administracinės atsakomybės kontekste ne tik prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apibūdinančioms išteisintosios veikų pavojingumą, bet iš esmės neatitinka šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

2.2. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. G. neteisėto disponavimo itin mažu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu priskyrimo administracinei ar baudžiamajai atsakomybei, išskirtinę reikšmę suteikė neteisėtai išteisintosios disponuojamų medžiagų kiekiui, ir ši aplinkybė pripažinta besąlygiškai V. G. veiksmus dekriminalizuojančia ir jos pavojingumą panaikinančia. Teismas nurodė, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra vienas iš kriterijų atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu šių medžiagų, ir būtent, šio vienintelio kriterijaus užtenka, kad asmens veiksmai būtų priskirti administracinės atsakomybės reguliavimo dalykui. Anot prokuroro, toks baudžiamojo įstatymo bei formuojamos teismų praktikos interpretavimas yra ydingas, nes narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis nėra objektyvus ir pakankamas kriterijus administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamojo nusižengimo dispozicijoms atriboti. Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atveju gali būti pripažintas tinkamu ir teismų praktiką šiuo klausimu atitinkančiu tik tuo atveju, jeigu toks atribojimas yra sietinas ne su pavienėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, bet su jų visuma.

2.3. Prokuroro manymu, Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl tinkamos atsakomybės rūšies parinkimo V. G., turėjo atsižvelgti ne tik į disponuojamų draudžiamų medžiagų kiekį, bet ir jų rūšį, disponavimo jomis vietą, šių medžiagų laikymo formą, kaltininko veiksmų ypatybes. Anot prokuroro, minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo aptartos. Teismas akcentavo tik tai, jog narkotinių medžiagų įgijimas per kelis kartus negali būti vertinamas kaip aplinkybė, sąlygojanti baudžiamosios atsakomybės taikymą.

2.4. Apelianto nuomone, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. G. neteisėti veiksmai turi būti vertinami Lietuvos Respublikos BK kontekste. Visų pirma, išteisintoji disponavo dviejų rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o būtent - kanapėmis ir MDMA. Antra, minėtomis draudžiamomis medžiagomis buvo disponuojama skirtingais laikotarpiais: MDMA V. G. buvo įsigytos 2016-05-28, o kanapės – 2016-05-30. Minėtos medžiagos buvo vartojamos dalimis. Pati išteisintoji tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-28, apie 3.00 val., klube įsigijo psichotropinę medžiagą, ją suvartojo dalimis - vieną dalį suvartojo iš karto, kitą - pasiliko vėlesniam laikui. Analogišku būdu išteisintoji elgėsi ir 2016-05-30 įsigytų narkotinių medžiagų - kanapių atžvilgiu. Pastaroji dalį įsigytų kanapių suvartojo iš karto po įsigijimo, kitą dalį - pasiliko. Anot apelianto, minėtos narkotinės medžiagos buvo skirtos ne atsitiktiniam, vienkartiniam naudojimui, bet vartojimui daugiau nei per vieną kartą. V. G. psichotropinėmis medžiagomis - MDMA 2016-05-28 disponavo viešoje vietoje - naktiniame klube, kur tuo metu buvo daug žmonių. Pasak V. G., draudžiamas medžiagas - kanapes ji vartojo apie 2 metus. Anot prokuroro, tokie V. G. neteisėtus veiksmus apibūdinantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, peržengia pavojingumo ribą, būdingą administraciniam teisės pažeidimui, todėl turi būti vertinami pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y., pasak apelianto, V. G. veikos turėjo būti kvalifikuotos kaip baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalis), o ne kaip administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos ATPK 44 straipsnio 1 dalis).

5.1. V. G. kaltinimai pareikšti dėl to, kad ji, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2016-05-30 įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,073 g kanapių (antžeminių dalių), o 2016-05-28 įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,068 g MDMA.

5.2. Taigi tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo neteisėtai tik įgijo ar (ir) laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir kai asmuo veiką padarė iki Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo (įsigaliojo 2017-01-01), kilo baudžiamojo nusižengimo (Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (Lietuvos Respublikos ATPK 44 straipsnio 1 dalis) klausimas.

5.3. Už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti V. G. inkriminuojamos veikos padarymo metu įstatyme buvo nustatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė – Lietuvos Respublikos ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutapo su dalimi Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. V. G. inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos ATPK 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti buvo numatyta administracinė atsakomybė.

5.4. Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šios normos aiškinimas iš esmės buvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje Nr. 2K-7-76/2012, kurioje konstatuota, kad, sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Tai reiškia, kad teismai, spręsdami, kurią atsakomybės rūšį taikyti – ar veiką kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 44 straipsnio 1 dalį, ar kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį, ir vertindami padarytos veikos pavojingumą, turi atsižvelgti į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje. Taigi, nustačius, jog beveik analogiški veikos požymiai aprašyti ir Lietuvos Respublikos ATPK, ir Lietuvos Respublikos BK, pirmiausia turi būti įvertintas padarytos veikos pobūdis ir tik tuomet sprendžiama, kuris teisės aktas turėtų būti taikomas. Toks aiškinimas, be kita ko, atitinka ir ultima ratio (paskutinės priemonės) principo reikalavimus.

5.5. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, kuriose nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta ir nurodyta, kad kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 gramai, o MDMA – ne daugiau kaip 0,2 gramo.

5.6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė prie savęs (savo rankinėje) ne mažiau kaip 0,073 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau kaip 0,068 g kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA (kaltinime nurodytas 0,068 g MDMA, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad 0,068 g tai bendra tabletės masė, kurios sudėtyje yra 38,83 % psichotropinės medžiagos – MDMA, t. y. 0,0264 g (grynasis MDMA kiekis)), dalį kurių suvartojo, o likusį nedidelį kiekį laikė savo rankinėje iki 2016-06-01, 20.15 val., kratos. Taigi, V. G. įgytas ir laikytas narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) kiekis beveik 68 kartus mažesnis, o psichotropinės medžiagos – MDMA apie 8 kartus mažesnis nei pagal Rekomendacijas galimas maksimalus nedidelis jos kiekis. Išteisintoji V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad rankinėje rastų kanapių nepirko, jomis pavaišino V. G. vaikinas, su kuriuo tuo metu gyveno. Išteisintosios paaiškintos aplinkybės, kad anksčiau kanapes rūkė nereguliariai, o psichotropines medžiagas anksčiau nevartojo, tai buvo pirmas kartas, po įvykio šių medžiagų visai nebenaudoja, taip pat rodo, kad V. G. veiksmai nebuvo aiškiai nukreipti į baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių pažeidimą. Išteisintoji V. G. nurodė visas įvykio aplinkybes ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, praeityje ji neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu dirba ir mokosi.

5.7. Nustatyti V. G. veikos pavojingumą apibūdinantys subjektyvūs ir objektyvūs požymiai – neteisėtai įgytų ir laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, rūšis, išteisintosios veiksmų trukmė, atlikimo vieta, tikslai ir motyvai – rodo, kad V. G. padaryta veika nesiekė tokio pavojingumo, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, ši veika turi Lietuvos Respublikos ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.

5.8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliaciniame skunde pagrįstų teisinių argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo, nėra, todėl apeliacinis skundas negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl V. G. išteisinimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.