Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas A. L., S. L. ir antstolė Virginija Meškauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remiantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė būtinybės nagrinėti pareiškimą žodinio proceso tvarka, todėl pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismas, siekdamas teisingai išspręsti kilusį klausimą, suinteresuotiems asmenims pranešė apie rašytinį bylos nagrinėjimą, paskelbdamas specialiame interneto puslapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis), taip pat išsiųsdamas procesinius dokumentus, jiems taip pat buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus į pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0015/12/02841, Nr. 0015/12/03396, Nr. 0015/13/11989, Nr. 0015/14/00219, Nr. 0015/14/01371 nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė iš skolininko A. L. vykdo skolų/baudų išieškojimą pagal:

1) Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 10N-1760382-12 dėl 5,79 Eur skolos išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai;

2) savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 3061412-8 dėl 23,17 Eur skolos išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai;

3) savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 14170634 dėl 28,96 Eur skolos išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai;

4) savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 60002285 dėl 17,38 Eur skolos išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai;

5) savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 60004186 dėl 17,38 Eur skolos išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Nustatyta, kad A. L. nuo (duomenys neskelbtini) vedęs, sutuoktinė – S. L..

Antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsniu, 2023 m. sausio 12 d. priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkui ne vėliau kaip per 20 dienų pateikti užpildytą ir notarine tvarka patvirtintą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Atsižvelgdamas į tai, kad nei skolininkas, nei jo sutuoktinė per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. S-23-15-4800 pasiūlė išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per tris mėnesius nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko A. L. turto dalis. Iš vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, jog proceso metu buvo areštuotos skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininko sutuoktinė S. L. gauna draudžiamąsias pajamas iš (duomenys neskelbtini).

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

Nustatyta, kad santuoka tarp L. M. ir A. M. sudaryta (duomenys neskelbtini); vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės gaunamos lėšos ir turimos lėšos, esančios kredito įstaigose, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos ar turimos piniginės lėšos yra S. L. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta. Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime nurodė, jog jos lėšos, gaunamos į AB „Swedbank“ sąskaitą, priklauso vaikui iš ankstesnės santuokos (invalidumas, vaiko pinigai, elementai vaiko išlaikymui). Suinteresuotas asmuo įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė. Neatmestina tikimybė, kad be darbo pajamų, suinteresuotas asmuo į savo sąskaitą gauna ir kitas jo nurodytas pajamas. Tačiau vien kitokių pajamų gavimas nesudaro pagrindo nenustatinėti skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe. Įstatymo numatytais atvejais išieškojimas iš tam tikrų sumų nėra leidžiamas ir šios aplinkybės turėtų būti nurodomos išieškojimą vykdančiam antstoliui, kuris turi pareigą jas patikrinti (CPK 739 straipsnis).

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad S. L. gaunamos pajamos bei turimos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. L. ir S. L. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios.

Duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas A. L. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdomosiose bylose, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime nurodė, jog jos sutuoktinis, būdamas neįgalus, nedirbdamas, bandė taikos sutarimu išmokėti skolos sumą ir pervedė antstolei V. Meškauskienei į jos sąskaitą banke 50 Eur, bet kažkodėl antstolė neįvertino jos sutuoktinio pastangų. Tačiau iš vykdomųjų bylų medžiagos nebuvo nustatyta, kad įstatymo nustatyta tvarka skolininkas ir išieškotojas būtų sudarę taikos sutartį. Antstolės padėjėjos 2023 m. sausio 19 d. elektroninis laiškas, kuriuo ji ragina skolininką mokėti ne rečiau nei kas mėnesį po 50 Eur, negali būti laikomas įpareigojančiu išieškojimą vykdančią antstolę ar užkertančiu kelią kreiptis į teismą dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo. Pažymėtina, kad ir po šio elektroninio laiško nenustatyta, jog skolininkas būtų daręs reguliarius mokėjimus, suinteresuoto asmens S. L. pateikti įrodymai patvirtina vienkartinį 50 Eur sumokėjimą. Teismas pažymi ir tai, kad palyginti nedidelės sumos iš skolininko išieškomos dar nuo 2012 m. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad skolininkas galėtų išieškomas sumas padengti iš asmeninio turto.

Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime prašo leisti sutarimo būdu su antstole Virginija Meškauskiene išieškomą sumą mokėti dalimis. Skolininkui ir jo sutuoktinei išaiškintina, jog proceso įstatymas suteikia skolininkui ir išieškotojui galimybę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CPK 595 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 595 straipsnio 2 dalį, taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi, skolininkas, siekdamas užbaigti vykdymo procesą taikiai, turėtų kreiptis į išieškotoją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taikos sutartyje turėtų būti aptartas ir vykdymo išlaidų sumokėjimo klausimas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui A. L. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. L. pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės sąskaitose kredito įstaigose (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, ½ dalis piniginių lėšų, esančių S. L. sąskaitose kredito įstaigose, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.