- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e1-315-1197/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02092-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas
- Kaltinamasis
- B. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo (Vilniaus rajonas) skyriaus prokurorės Neringos Malinauskaitės – Posaškovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskalbtini), (duomenys neskalbtini) pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „B“ (duomenys neskalbtini), faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskalbtini), teista 2 (du) kartus (teistumas išnykęs),
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: ji, 2024 m. sausio 12 d. apie 11:21 val. Durpių g. 15, Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,92 prom. etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais B. B. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas
B. B. 2024 m. sausio 17 d. apklausta įtariamąja parodė, kad savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir labai gailisi. Ji alkoholiu nepiktnaudžiauja ir nėra priklausoma. 2024 m. sausio 11 d. vairavo automobilį būdama girta. Dėl to Vilniaus m. 5 PK jai buvo iškelta byla Nr. 01-1-01533-24, kurios tyrimo metu iš jos buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, jai buvo sustabdyta specialioji teisė vairuoti lengvąjį automobilį. 2024 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama ši byla. Prokuroras jai pasiūlė skirti 1700 eurų baudą ir 2 (dvejiems) metams atimti teisę vairuoti bei konfiskuoti jai priklausantį automobilį. Teismo sprendimas dar neįsiteisėjo. Teismo prašė nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio, tačiau nežino kokį sprendimą priims teismas šiuo klausimu. 2024 m. sausio 12 d. ryte, būdama darbo vietoje, (duomenys neskalbtini), esančioje (duomenys neskalbtini), ji išgėrė 200 g viskio. Priešais jos parduotuvę yra garažas, kuriame dukra J. B. laikė savo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dukra dar anksčiau buvo davusi jai automobilio raktus, ji kartais juo pasinaudodavo kaip atsarginiu. Dukra šiuo automobiliu taip pat važinėdavo tik kartais, jis buvo laikomas kaip atsarginis automobilis. 2024 m. sausio 12 d., apie 11.30 val., išgėrusi darbe alkoholio, būdama prislėgta paskutinių įvykių ir kitų nemalonumų, ji sėdo už šio automobilio vairo ir važiavo namo į Vilnių. Šiuo metu negali paaiškinti tokio savo elgesio, negali to pateisinti, kaip iš karto po vienos nusikalstamos veikos, kitą dieną padarė tokią pačią nusikalstamą veiką. Ji nežino, kas tą dieną jai pasidarė, matyt, taip suveikė alkoholis. Vairavo viena, kitų žmonių automobilyje nebuvo. Pamena, kad važiuodama per Pagirių kaimą, vienu metu sustojo. Tada prie automobilio pribėgo nepažįstamas vyras, kuris atidaręs automobilio duris išėmė iš užvedimo spynos automobilio raktus. Matyt, jis iškvietė policiją. Pirmuoju pūtimu įpūtė virš 3 (trijų) promilių, antruoju mažiau. Savo kaltės neneigė ir dabar neneigia, labai gailisi. Tyrėjai negali pateikti savo vairuotojo pažymėjimo, nes jis paimtas iš jos pirmoje byloje. Prašo dukrai grąžinti jos automobilį, ši nieko nežinojo apie tai, kad ji vairuos būdama girta. Galės sumokėti baudą, jei tokia bus paskirta. Supranta, kad pasielgė neapgalvotai, baudžiamai, nusikalstamai. Labai dėl to gailisi.
B. B. 2024 m. sausio 19 d. papildomai apklausta įtariamąja parodė, kad kaltę pripažįsta, labai gailisi. Pasilieka prie savo 2024 m. sausio 17 d. parodymų, jų keisti ar papildyti nenori, nes davė išsamius, objektyvius parodymus.
Kaltinamosios B. B. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Liudytojas R. S. 2024 m. sausio 18 d. apklausos metu parodė, kad 2024 m. sausio 12 d. apie 11:30 val. jis važiavo iš namų į darbą. Važiuodamas keliu Baltoji Vokė – Pagiriai, pastebėjo priešais save važiuojantį automobili VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris keistai manevravo. Iškarto suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, nes automobilis mėtėsi per važiuojamąją dalį. Privažiavęs prie lėtėjimo kalniuko automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užgeso, tuo metu jis apvažiavo automobilį ir stebėjo, kas vyksta automobilyje VW PASSAT. Apvažiuodamas, pamatė už vairo sėdinčią apie 60 metų moterį, kurios judesiai buvo nekoordinuoti. Moteris jam nebuvo pažįstama, matė ją pirmą kartą. Moteris buvo šviesių trumpų garbanotų plaukų, jos veidą gerai įsidėmėjo. Jis užstojo jai kelią su savo automobiliu ir išlipęs pribėgo prie jos automobilio, atidarė vairuotojo duris, ištraukė raktelius iš automobilio degimo spynos, nes moteris bandė užvesti automobilį, norėjo toliau važiuoti. Tuomet pamatė, kad moteris tikrai buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, moteris automobilyje buvo viena. Jis kitų eismo dalyvių, kurie sustojo jiems iš galo, paprašė iškviesti policiją. Kol atvyko policij, moteris elgėsi ramiai, sėdėjo ir laukė savo automobilyje. Su moterimi nieko nekalbėjo ir stengėsi į kalbas nesivelti, nuėjo į savo automobilį ir laukė policijos savo automobilyje. Kol atvyko policijos ekipažas, jis stebėjo moterį, kad ji nepabėgtų ir niekur neišeitų. Jo akivaizdoje ji alkoholio nevartojo, su savimi alkoholio neturėjo. Iš akiračio jos nebuvo pametęs ir visą laiką ją stebėjo, kol atvyko policija. Atvykus policijai jis perdavė raktelius policijos pareigūnams ir papasakojo trumpai apie įvykį.
Liudytoja J. B. 2024 m. sausio 18 d. apklausta parodė, kad B. B. yra jos mama ir ji sutinka duoti parodymus. Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Jis stovėjo garaže prie mamos darbo (duomenys neskalbtini) ir buvo naudojamas kaip atsarginis. Mama turėjo nuo šio garažo raktus ir kartais naudodavosi šiuo automobiliu. Apie tai, kad mama 2024 m. sausio 12 d. girta vairavo šį automobilį, ji sužinojo tą pačią dieną, kai policijos pareigūnai paskambino ir paprašė jos atvažiuoti į įvykio vietą ir paimti girtą mamą. Ji nuvažiavusi pamatė, kad mama yra neblaivi, bet apie tai, kad ši neblaivi gali vairuoti automobilį ji nieko nežinojo. Šiuo metu mamai yra sunku darbe, todėl matyt nervai neatlaikė ir pradėjo vartoti alkoholį. Prašo automobilį grąžinti jai.
2024 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2024 m. sausio 12 d. apie 11:30 val., Durpių g. 15, Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav., B. B., gimusi (duomenys neskalbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW PASSAT “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,92 prom. etilo alkoholio koncentracija.
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas 2024 m. sausio 12 d. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) įrašas Pradžia 11:21 val., trukmė – 2.52 min. Į BPC skambina moteris pranešdama, kad priešais ją važiuoja mašina, stabdė, įtariama, kad vairuotoja yra neblaivi. Vilniaus rajonas, Pagiriai, Durpių g. Automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Passat, tamsiai mėlyna spalva. Neblaivią moterį ji dabar mato. Operatorius jungia pranešėją su policija, kuriai praneša, kad girta moteris yra Žemuosiuose Pagiriuose, šalia stotelės. Kol atvažiuos policija, prie girtos moters stovės vyras, kuris yra paėmęs moters mašinos raktus. Pokalbis baigtas.
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti du 2024 m. sausio 12 d. kūno kamerų įrašai. Įrašo Nr. 1 pradžia 11:44 val., trukmė – 10.25 min. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Prie jų prieina vyras, kuris sako, kad matė, kaip moteris vairuotoja, kuri važiavo apie 1 km vinguriuodama, vos neįvažiavo jam į mašiną, sako, kad jis paliudys moters vairavimo faktą. Pareigūnas prieina prie automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame prie vairo sėdi B. B.. Pareigūnas jos prašo pateikti dokumentus, tačiau ji sako, kad dokumentų neranda, negali įpūsti į alkotesterį iš pirmo karto. Pirmuoju pūtimu 11:51 val. B. B. nustatomas 3,08 prom. girtumas. Kita įrašo dalis tyrimui reikšmės neturi. Įrašo Nr. 2 pradžia 12:05 val., trukmė – 6.20 min. Antruoju pūtimu B. B. nustatomas 2,92 prom. girtumas. Ji pareigūnams aiškina, kad dirba (duomenys neskalbtini). Pareigūnas prašo B. B. paskambinti dukrai, kad ši atvažiotų jos pasiimti. Kita įrašo dalis tyrimui reikšmės neturi.
Transporto priemonės techninės būklės ir patikros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas ir nufotografuotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 12 d. automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę.
2024 m. sausio 12 d. 11:52 val. B. B. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-02-07, kurio patikros sertifikato Nr. 1989039 galioja iki 2024 m. gegužės 21 d., nustatytas 3,08 prom. girtumas.
2024 m. sausio 12 d. 12:10 val. B. B. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-02-07, kurio patikros sertifikato Nr. 1989039 galioja iki 2024 m. gegužės 21 d., nustatytas 2,92 prom. girtumas.
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. B., (duomenys neskalbtini).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 1480 Eur.
2024 m. sausio 18 d. nutarimu automobilis buvo grąžintas J. B., kuriai buvo išduotas leidimas atsiimti automobilį.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje B. B. kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pati kaltinamoji, kad ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai nustatytas neblaivumas (2,92 prom.) žymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kitų objektų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga, kuri sutampa tarpusavyje, surinkti duomenys vieni kitus papildo ir yra pripažįstami įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje. Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji B. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,92 prom. etilo alkoholio koncentraciją.
B. B. veiksmai pagal BK straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes atitinka visus šio jai inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.
B. B. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji nurodė, kad apie tokią galimybę jai yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jai siūloma skirti, rūšis ir dydis jai yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę B. B., atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. B. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų apie kaltinamosios gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
B. B. pati pripažino, kad būdama neblaivi vairavusi automobilį dar ir prieš tai, be to, kaip matyti iš LITEKO sistemos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jai paskirta bauda. Nors šiuo metu teismo baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjęs, tačiau tai gali būti vertinama kaip asmenybę apibūdinanti aplinkybė. Todėl įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, matyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Pažymėtina, kad kaltinamoji pasirašytinai nurodė, kad sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Kaltinamajai visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, B. B. skiriama 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad B. B. nusikaltimo padarymo metu nebuvo teista, teisiama už nesunkų nusikaltimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad baudžiamojo proceso ir skiriamos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus šios bausmės vykdymą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, B. B. paskirtos 30 (trisdešimt) parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamosios asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo. Prokurorės prašymas paskirti B. B. intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimą priemonėmis, nustatant, kad B. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskalbtini), nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, netenkintinas dėl žemiau nurodytų motyvų.
BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“. Tai reiškia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne. Toliau sakinyje teismo diskrecija (galimybė) atidėti paskirtos bausmės vykdymą yra jungiama jungtuku „ir“, o kadangi jungtukas „ir“ jungia vienarūšes sakinio dalis („gali atidėti ir paskirti“), todėl neabejotina, kad „paskirti“ yra ne imperatyvi forma, o taip pat teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).
Kaip matyti iš teismų praktikos, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma, tai paliekama teismo diskrecijai. B. B. nėra kaltinama smurtinio nusikaltimo padarymu nakties metu (nuo 22:00 val. iki 06:00 val.), todėl prašymas paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant nuteistosios buvimą jos namuose nuo 22:00 val. iki. iki 06:00 val., yra vertintinas kaip nesusijęs su siekiamais bausmės tikslais ir netenkintinas.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, B. B., vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Taigi, ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).
Taip pat remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y., kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
Nagrinėjamu atveju B. B. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso J. B.. Trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik nustačius vieną iš BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytą sąlygų. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyto pagrindo, leidžiančio konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad minėto automobilio vertė yra sąlyginai nedidelė (1480 Eur), o dalis konfiskuotino automobilio vertės išieškoma tik išimtiniais atvejais, pritartina prokurorės siūlymui išieškoti iš B. B. valstybės naudai visą konfiskuotino automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą (1 480 Eur).
VĮ „Regitra“ šiuo baudžiamuoju įsakymu praneština apie B. B. teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 17 d.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos B. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
B. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, B. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, B. B. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti B. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 17 d. ir apie tai pranešant VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš B. B. valstybės naudai konfiskuotino automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 480 Eur.
Išaiškinti B. B., kad įsiteisėjus šiam baudžiamajam įsakymui, 1 480 Eur suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktinų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, mokėjimo paskirtis – „Bylos Nr. e1-315-1197/2024, įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (Ukmergės g. 322, LT-09600 Vilnius; el. paštas: vilniaus.regiono@teismas.lt). Nesumokėta suma išieškoma priverstinai.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti B. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.
1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.