- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-603-112/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas E. Mickevičius Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 110.1; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. birželio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. L. , trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008 m. balandžio 14 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas savo iniciatyva, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo R. L. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. L. ir J. L. Po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, o iš atsakovo priteisto 200 Lt dydžio išlaikymo dukroms nebepakanka.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartį. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas laikiną išlaikymą priteisė savo iniciatyva. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad dar 2003 m. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo aptartos visos išlaikymo sąlygos. Teigia, kad buvę sutuoktiniai tarpusavyje susitarė, kad ieškovė didesnio išlaikymo nereikalaus, nes, dalijant sutuoktinių turtą, ieškovei buvo priteista didesnė turto dalis. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo gaunamą nedidelį uždarbį, į tai, kad atsakovas turi kitą šeimą ir mažametį vaiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams nebepakanka, jos pajamos yra per mažos dukroms išlaikyti, be to, vienai iš dukrų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai neįrodė skundžiamos nutarties nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinio proceso kodeksas nustato, jog teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tai būtina siakiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 2 d.). Kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų numatyta galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą vaikui (LR CPK 145 str. 1 d. 11 p., LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tėvų nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis), todėl atmestinas apelianto argumentas, jog teismas, savo iniciatyva taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė CPK nuostatas.
Teisėjų kolegija nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nevertino duomenų apie tėvų turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikams būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaikų poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jiems visapusiškai vystytis, jų kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui).
Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimas užtruko nuo 2007-11-14. Nepilnamečių vaikų amžius yra 16 ir 12 metų, o tokio amžiaus vaikų poreikiai auga, be to, vienai iš mergaičių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, reikalinga priežiūra. Todėl teismas pagrįstai siekė, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, nes vaikų išlaikymo pareiga negali pereiti vien tik ieškovei.
Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne pačios išlaikymo prievolės egzistavimui. Tėvų atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Todėl atmestinas apelianto argumentas, jog šalys tarpusavyje susitarė, kad ieškovė didesnio išlaikymo nereikalaus, nes, dalijant sutuoktinių turtą, ieškovei buvo priteista didesnė turto dalis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia vėliau, t.y. bylą nagrinėdamas iš esmės, o ne taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, kurių tikslas – užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti iki teismo sprendimo priėmimo.
Vadovaujantis CK nuostatomis bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika, vieno mėnesio išlaikymo vertė vaikui negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu jau yra 800 Lt. Todėl manytina, kad teismo priteista laikina 600 Lt (po 300 Lt kiekvienam vaikui) periodinių išmokų suma, mokama kas mėnesį, nėra didelė, atitinka tėvų materialinę padėtį, minimalius vaikų poreikius (įskaitant ir motinos teikiamą išlaikymą).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo. 2008 m. balandžio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.