Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. (A.) S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1987-07-17 Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, turinčiam vidurinį išsilavinimą, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistam,

padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

A. S. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, epizodinės eigos su progresuojančiu deficitu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o būtent:

2011-02-19, apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su A. T., po pastarojo panaudoto fizinio smurto T. G. atžvilgiu, dėl ko nuketėjusiajam T. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sudavė nukentėjusiajam T. G. vieną kartą kumščiu į koją, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam T. G. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. T. palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-02-19, apie 17.50 val., kartu su draugu A. S. jis buvo savo bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyvena su motina Ž. T.. Tuo metu į butą atėjo motina, kuri prieš tai buvo nuėjusi į butą Nr. 172 pas kaimynus A. M. ir T. G. pasiskolinti cigarečių. Atėjusi motina pasakė, kad ją įžeidė T. G.. Kaltinamasis nusprendė nueiti pas T. G. ir išsiaiškinti, apie tai pasakė A. S.. Jam su A. S. atėjus į butą Nr. 172, jie kartu su T. G. ir A. M. vartojo stiprų vyną ir alų. Išgertuvių metu kaltinamasis pradėjo klausinėti T. G. dėl ko šis įžeidė jo motiną. Tačiau T. G. pradėjo įžeidinėti ir jį, todėl A. T. nusprendė jį sumušti. T. G. sėdint ant sofos, jis sudavė jam vieną smūgį kumščiu į nosį, o kai nukentėjusysis pargriuvo ant sofos, jis pradėjo spardyti ir mušti rankomis T. G. per galvą ir kitas kūno dalis. Po to paėmė tuščią stiklinį alaus butelį ir apie 3 kartus sudavė juo pastarajam per galvą. T. G. nukritus ant grindų, jis nuėjo į virtuvę, paėmė keptuvę, medinę pjaustymo lentą ir su šiais daiktais toliau mušė T. G.. Buvo suduoti gal 5-6 smūgiai. Daugiau kaltinamasis T. G. nemušė ir jie su A. S. nutarė išeiti iš šio buto. Prieš išeinant A. S. dėl nežinomų priežasčių sudavė vieną kartą kumščiu į T. G. į koją (b.l. 68-69).

Nukentėjusysis T. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną jis kartu su A. M. savo bute vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu pas jį į butą atėjo kaimynas A. T. su pažįstamu A. S. bei motina Ž. T. ir be jokios priežasties A. T. pradėjo jį mušti. T. G. sėdint ant sofos, A. T. trenkė jam kumščiu į nosį. Nuo gauto smūgio jis nukrito ant grindų bei sudaužė akinius. Be akinių jis blogai mato, todėl negalėjo gintis nuo kaltinamojo. A. T. iš pradžių jam mušė buteliu per galvą. Po to nuėjo į virtuvę, paėmė iš ten metalinę keptuvę, sveriančią apie 2 kg, ir pjaustymo lentą bei šiais daiktais mušė jį per įvairias kūno vietas. A. M. tuo metu sėdėjo ir nieko nedarė, o A. S. vieną kartą trenkė jam į koją. Prieš tai į jo butą buvo atėjusi A. T. motina Ž. T. ir prašė cigarečių. Nukentėjusysis ją išvarė iš buto, nes po jos apsilankymo pastoviai iš namų kažkas dingsta. Galimai dėl to ji pasiskundė savo sūnui.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dieną jis buvo pas nukentėjusįjį bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems besėdint atėjo kaimynė Ž. T. bei paprašė cigarečių. T. G. ją pastūmė, kad ši išeitų ir ji nukrito buto koridoriuke. Nuėjusi namo ji tikriausiai pasiskundė savo sūnui Andrejui. Netrukus į butą atėjo A. T. su jam nepažįstamu vyru ir jie dviese mušė T. G.. Kadangi jiems atėjus kambaryje nebuvo šviesos, liudytojas nuėjo ir įjungė šviesą. Liudytojas neskaičiavo, kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam, tačiau jis buvo mušamas su tuo, kas papuolė po ranka – keptuve, medine pjaustymo lenta. Muštynių metu Ž. T. nukentėjusiojo bute nebuvo. Liudytojui įjungus šviesą, nukentėjusysis gulėjo kruvinas, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir T. G. išvežtas į ligoninę.

Liudytoja Ž. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. T. yra jos sūnus. Įvykio dieną ji buvo svečiuose pas T. G., kur kartu su A. M. vartojo alkoholį. Po to T. G. pradėjo ją stumdyti ir tuo metu į jo butą užėjo liudytojos sūnus A. T.. Pamatęs, jog nukentėjusysis ją skriaudžia, sūnus pradėjo ją ginti, iš karto sudavė T. G. ranka, po to atsinešė iš virtuvės keptuvę ir su ja mušė nukentėjusįjį. Liudytoja neatsimena, kiek iš viso buvo suduota smūgių nukentėjusiajam. Vėliau iš kažkur į nukentėjusiojo butą atėjo A. S., tačiau ji neatsimena, ar jis mušė T. G.. Po muštynių, palikusi sumuštą nukentėjusį, liudytoja išėjo iš jo buto.

Ekspertė Vaiva Martinkienė teisiamajame posėdyje palaikė byloje esantį teismo psichiatrijos ekspertizės aktą bei papildomai nurodė, kad A. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, epizodine eiga su progresuojančiu deficitu, todėl nusikalstamos veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. A. S. savarankiškai nesirūpino savo sveikata, nesilankė pas gydytoją bei nesigydė, todėl ekspertė siūlo jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi ambulatorinio gydymo jis vengė.

Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas taip pat įrodytas rašytine bylos medžiaga:

1) įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Protokole nurodyta, kad ant bute esančios sofos, ant pagalvės, ant grindų prie sofos dešiniojo krašto ir prie televizoriaus matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b.l. 7-16);

2) parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis T. G. nurodė vietą bute, kur jis buvo sumuštas (1 t., b.l. 32-34);

3) specialisto išvadoje Nr. G 1515/11 (01) teigiama, kad T. G. nustatyta kairės pusės V-VIII-to šonkaulių lūžiai su kairio plaučio pažeidimu, poodinė emfizema kairėje pusėje. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktą. Muštinės žaizdos viršugalvyje, antakiuose, akių viršutiniuose vokuose, nosyje tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nustatyti T. G. kūne padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje, neilgai trukus iki paguldymo į stacionarą. Sužalojimų, būdingų kovai ir savigynai, nėra. Sužalojimai nustatyti T. G. kūne galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje ir aplinkybėmis, nurodytomis užduotyje (1 t., b.l. 41-43);

4) parodymų patikrinimo vietoje metu A. T. nurodė butą, kur jis sumušė nukentėjusįjį T. G. (1 t., b.l. 70-72).

5) VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės duomenimis A. S. šioje ligoninėje gydėsi 5 kartus, paskutinį kartą nuo 2010-08-25 iki 2010-09-17 (1 t., b.l. 117);

6) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK 176/2011 nurodoma, kad A. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, epizodine eiga su progresuojančiu deficitu. A. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. A. S. dėl savo psichikos sveikatos būklės negali teisingai suprasti baudžiamosios bylos medžiagos, atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmės, duoti parodymų ir dalyvauti teismo posėdžiuose. A. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi ambulatorinio gydymo jis vengė. (1 t., b.l. 133-135).

Tokiu būdu, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamojo A. T., nukentėjusiojo T. G., liudytojo A. M., Ž. T. parodymus, ekspertės paaiškinimus, teismo-psichiatrijos ekspertizės aktą, teismo nuomone, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje ekspertė Vaiva Martinkienė palaikė byloje esančio ekspertizės akto išvadas bei rekomendavo A. S. skirti priverčiamąsias medicinos priemonės – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi ambulatorinio gydymo jis vengė.

Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į A. S. sveikatos būklę ir padarytos uždraustos baudžiamojo įstatymo veikos pobūdį, sunkumo laipsnį ir pavojingumą (remiantis LR BK 11 straipsnio 3 dalimi, A. S. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika priskiriama prie nesunkaus nusikaltimo), teismo nuomone, A. S. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi jis ambulatoriškai pats nesigydo, pas psichiatrą nesilanko, nors privalo tai daryti. Stebint ir gydant A. S. stacionaro sąlygomis bei pasiekus sveikatos pagerėjimą yra didesnė galimybė kontroliuoti psichikos sutrikimo recidyvo tikimybę, tuo pačiu apsaugant nuo tam tikro pavojaus patį ligonį bei aplinkinius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 400 str., 401 str., 403 str., 404 str.,

nutarė:

Pripažinti, kad A. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas nepakaltinamas.

A. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, paskiriant jam stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. S. palikti iki nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.