- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 1A-69-453/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- V. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis - gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa) sėklomis ir harmalinio pegano (Peganum harmala L.) sėklomis, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – harminas), 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo (Anandathera colubrina) sėklomis, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos dimetiltriptamino (DMT) darinio – bufotenino (5-hidroksi-dimetiltriptamino), harmalinio pegano (Peganum harmala L.) sėklomis, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – harmino ir harmalino, taip pat S. P. (Trichocereus pachanoi B. Et R.) ir Pejoto (Laphophora williamsii (Lem. ex. Sd.) kaktusais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – meskalino), 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2011 metų gegužės mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų Nyderlandų Karalystėje, internetinėje parduotuvėje www.cactusplaza.com, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 1,3082 g (11 vnt.) psichotropinės medžiagos - gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa) sėklų ir harmalinio pegano sėklų (Peganum harmala L.), kurių bendra masė - 25,9352 g, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – harmino, kurios įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, patvirtintus Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, sąrašus, bei nurodė pardavėjui jas išsiųsti pašto siunta jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu.
Taip pat V. J. nuteistas už psichotropinių medžiagų kontrabandą, o būtent: jis 2011 metų gegužės mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, Nyderlandų Karalystėje veikiančioje internetinėje svetainėje www.cactusplaza.com nusipirkęs 1,3082 g gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa) sėklų ir harmalino pegano sėklų (Peganum harmala L.), kurių bendra masė - 25,9352 g, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – harmino, kurios įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, ir, nurodęs pardavėjui minimas psichotropines medžiagas atsiųsti jo vardu ir jo gyvenamosios vietos adresu, esančios (duomenys neskelbtini). Pardavėjui vykdant jo nurodymą, 2011 m. gegužės 5 d. lėktuvu, reisu Nr. SN2371, išsiunčiant siuntinį Nr. (duomenys neskelbtini) su minimomis psichotropinėmis medžiagomis, V. J. tokiu būdu, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 7 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms įvežti ir išvežti reikia Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo“, 2011 m. gegužės 5 d. iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės „Pašto“ postą, esantį Vilniuje, Rodūnios kelias 9, neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas - 1,3082 g gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa) sėklų ir harmalinio pegano (Peganum harmala L.) sėklų, kurių bendra masė - 25,9352 g, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – harmino.
Taip pat V. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2011 metų ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, įgijo Yopo (Anandathera colubrina) sėklų, kurių bendra masė - 13,4427 g, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos dimetiltriptamino (DMT) darinio – bufotenino (5-hidroksi-dimetiltriptamino), 233,75 g harmalinio pegano (Peganum harmala L.) sėklų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – harmino ir harmalino, taip pat 6 indus su pasodintais S. P. (Trichocereus pachanoi B. Et R.) ir Pejoto (Laphophora williamsii (Lem. ex. Sd.) kaktusais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – meskalino, kurias neteisėtai laikė minimame bute iki 2011 m. lapkričio 8 d., kuomet jas kratos metu rado ir paėmė muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai, neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 20 straipsnio reikalavimus.
Apelianto teigimu, nuosprendį priėmęs teismas nenustatė visų būtinųjų V. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių, o būtent jo tiesioginės tyčios nusikalsti. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto tyčios neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis grindžiamos vien tik prielaidomis ir subjektyviais pamąstymais. Anot nuteistojo, byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis žinojo apie augaluose (sėklose) esančias psichotropines medžiagas ir kad jis siekė šias medžiagas neteisėtai įgyti, jomis disponuoti bei kontrabandos būdu atgabenti į Lietuvos Respubliką. Nuteistasis pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme jis neneigė, kad kratos metu policijos pareigūnų rastas kaktusų sėklas jis įsigijo internetinėje parduotuvėje, už jas sumokėjo, nurodė atsiųsti į gyvenamąją vietą bei dalį jų pasodino. Tačiau jis nuosekliai aiškino ir tai, kad šias sėklas pasodino dėl estetinio grožio, kadangi apeliantas domisi augalais, juos augina. Internetiniame puslapyje, kuriame jis įgijo sėklas, nebuvo nurodyta, kad jose yra psichotropinių ar kitokių draudžiamų medžiagų. Apie tai, kad kaktusų sėklose gali būti psichotropinės medžiagos, apeliantas teigia sužinojęs tik šio ikiteisminio tyrimo metu.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia. Tyčinė kaltės forma – tai vientisas asmens psichinis santykis su daroma veika ir tos veikos padariniais, todėl, pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti visus psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais bei suvokiamais padariniais, tai yra išsiaiškinti, kaip jo sąmonėje atsispindėjo visi inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymiai. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad už V. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, kuriomis jis disponuoja, yra psichotropinės, taip pat suvokė, koks jų kiekis ir pan. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad apeliantas veikė tiesiogine tyčia, rėmėsi vien tik tuo, jog jis turi aukštąjį išsilavinimą, yra išprusęs informatikos srityje, sėklas įgijo internetu, kur yra pateikiama informacija apie įgyjamų prekių savybes, jų psichotropinį poveikį ir pan. Tačiau šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, tėra prielaidos, o bylos medžiagoje daugiau nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas tirti V. J. kompiuteris, tačiau jį apžiūrėjus, nebuvo rasta jokių duomenų apie tai, kad jis iš anksto būtų domėjęsis įgyjamų sėklų sudėtimi, psichotropiniu poveikiu ir būtų tai supratęs. Informacija apie paieškos rezultatus, suvedus kaltinime nurodytų sėklų pavadinimus į „Google“ paieškos sistemą, yra gauta ir į bylą pateikta ne iš nuteistajam priklausančio kompiuterio, nes ši informacija buvo gauta ir fiksuota jau po to, kai jis užsisakė ir parsisiuntė sėklas, taip pat tuomet, kai buvo grąžintas kratos metu paimtas ir apžiūrėtas kompiuteris (t. 1, b.l. 59). Taip pat apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog informacija apie psichotropinį sėklų poveikį buvo pateikta internetinėje svetainėje, esančioje adresu www.cactusplaza.com, iš kurios V. J. ir įsigijo sėklas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors apeliantas įgijo skirtingų rūšių augalus, juose visuose rasta psichotropinių medžiagų, yra nepagrįsta. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad sulaikytoje siuntoje buvo ne tik kaltinime nurodytos sėklos, bet ir Mimosa hostilis sėklos, kuriose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebuvo rasta.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino nuteistojo ir liudytojos J. R. parodymų apie tai, kad jų namuose auginama daug kaktusų bei kitų augalų, kurių policijos pareigūnai kratos metu nepaėmė ir nepažiūrėjo. Tuo tarpu ši aplinkybė, pasak apelianto, patvirtina, kad sėklas V. J. įsigijo vien tik dėl estetinių tikslų, norėdamas jas auginti, o ne dėl jų psichotropinio poveikio. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir tai, kad negavęs įsigytų sėklų ir nežinodamas, kad jos buvo sulaikytos policijos pareigūnų, apeliantas papildomai užsisakė Penganum harmala sėklų, kurias gavo tik rudenį. Tuo metu sėklas jau buvo per vėlu sodinti, todėl nepagrįsta nuosprendį priėmusio teismo išvada, kad „kaltinamasis namuose buvo susėjęs tik tas sėklas, kurių augaluose kaupiasi psichotropinės medžiagos, o kitos, kuriose pačiose sėklose buvo rastos psichotropinės medžiagos, buvo laikomos nesusėtos“. Nuteistojo parodymus apie sėklų įsigijimo tikslus patvirtina ir tai, kad jo įgytų sėklų kiekis buvo nedidelis bei tai, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad pats V. J. būtų vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors byloje esančiose specialistų išvadose konstatuota, jog kaltinime nurodytose sėklose bei augaluose yra psichotropinės medžiagos, tačiau ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas tikslus šių psichotropinių medžiagų grynasis kiekis, nors tą padaryti, nuteistojo teigimu, buvo būtina.
Šalies argumentai
V. J. apeliaciniame skunde nesutinka ir su ta apygardos teismo išvada, kad jo atžvilgiu negali būti taikoma švelnesnės atsakomybės rūšis – administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos ATPK 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti iš esmės vienodos sudėties teisės pažeidimai, tačiau, kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, administracinės teisės pažeidimas ir baudžiamasis nusižengimas skiriasi savo pavojingumu, taip pat skiriasi patraukimo administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn padariniai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012, yra konstatavęs, jog sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas visų šių svarbių aplinkybių neįvertino. Antai, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad: nebuvo tiksliai nustatytas grynasis psichotropinės medžiagos kiekis; sėklos buvo įgytos internetu, iš legaliai veikiančios internetinės parduotuvės; nenustatyta, kad sėklos yra priskiriamos prie „sunkiųjų“ narkotikų; nenustatyta, kad apeliantas žinojo ir suprato įgyjantis psichotropinį poveikį turinčias sėklas; nenustatyta, kad pats apeliantas būtų vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas; disponavimas sėklomis nesukėlė jokių sunkių padarinių; apeliantas sėklas įgijo ir jas pasodino norėdamas užauginti augalus, o ne svaigintis ir pan. Visos minėtos aplinkybės, V. J. teigimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo veiksmai turėjo būti pripažinti administracinės teisės pažeidimu ir kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 44 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais. Įvertinęs įrodymus pagal įstatymą ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išskyrus aplinkybes dėl V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje (disponavimo psichotropinėmis medžiagomis - gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa) sėklomis ir harmalinio pegano (Peganum harmala L.) sėklomis, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – harminas) - psichotropinių medžiagų įgijimo, baigtumo stadijos, todėl šioje dalyje nuosprendis bus keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, kadangi jis nežinojo, jog Olandijoje nusipirktose, taip pat įgytose bei jo namuose laikytose sėklose ir augintuose kaktusuose yra psichotropinių medžiagų. Nuteistojo teigimu Olandijoje nupirktos, taip pat pas jį namuose rastos kaktusų sėklos ir jau užauginti kaktusai buvo įgyti tik estetiniais tikslais, nes jis domisi augalais. Šiuos ir kitus apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta, kaip nepagrįstus. Teisminio nagrinėjimo metu ištyrus byloje surinktus įrodymus, nuteistojo V. J. versija, kad jis nežinojo, jog Olandijoje nusipirktose kaktusų sėklose, taip pat namuose laikytose kaktusų sėklose ir namuose jau užaugintuose kaktusuose yra psichotropinių medžiagų ir, kad jie yra draudžiami Lietuvos Respublikoje, nepasitvirtino.
Nuteistasis V. J. viso proceso metu neneigė, jog kelis kartus iš Olandijos užsisakė įvairių kaktusų sėklų, tačiau teigė, jog jis kaktusų sėklas įsigijo tik estetiniais tikslais, nes jis domisi augalais ir juos augina. Taip pat nuteistasis teigė, jog jis internetu įsigydamas augalų sėklas nežinojo, kad jose yra psichotropinių medžiagų, taip pat nežinojo, kad Lietuvos Respublikoje tokias sėklas įsigyti ir auginti yra draudžiama, kadangi internetiniame puslapyje, kuriame įsigijo minėtas prekes, tokia informacija nebuvo pateikta.
Neteisėto psichotropinių medžiagų įgyjimo (gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa) sėklomis ir harmalinio pegano (Peganum harmala L.) sėklomis), kurių sudėtyse yra psichotropinių medžiagų ir kurios yra įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, patvirtintus Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, sąrašus, faktą patvirtina ne tik nuteistojo parodymai, bet ir kiti byloje ištirti ir nuosprendyje išsamiai išdėstyti įrodymai. Iš 2011 m. gegužės 11 d. prekių sulaikymo protokolo matyti, jog Vilniaus teritorinės muitinės Pašto pervežimo centro pašto poste, esančiame Vilniuje, Rodūnios kelias 9, buvo patikrinta prekių siunta Nr. (duomenys neskelbtini), gauta iš Olandijos, kurioje rasti 2 paketėliai su sėklomis, ant paketėlių yra užrašai „Argyrea nervosa“ ir „Peganum harmala“. Įtarus, kad sėklose gali būti psichotropinių medžiagų, siunta buvo sulaikyta (t. 1, b.l. 10-11). Iš 2011 m. spalio 4 d. siuntos apžiūros protokolo matyti, jog iš Olandijos buvo gauta siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kurios gavėju nurodytas V. J., (duomenys neskelbtini), siuntėjas: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. b.l 18-23). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvados Nr. 11-1274 (11), 11-2196 (11) matyti, kad tirti pateiktame paketėlyje su užrašu „Argyrea nervosa“ pateiktos sėklos yra psichotropinė medžiaga – gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa (Burman f.) Bojer) sėklos, kurių kiekis 1,3082 g (11 vnt.). Paketėlyje su užrašu „Peganum harmala“ tirti pateiktos harmalinio pegano (Peganum harmala L.), (Syrian rue) sėklos, kurių bendras kiekis – 25,9352 g, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – harmino (t. 1, b.l. 14-16). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad V. J. Olandijoje nusipirko (įgijo) sėklas, kuriose yra psichotropinių medžiagų – gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa (Burman f.) Bojer) sėklas, taip pat harmalinio pegano (Peganum harmala L.), (Syrian rue) sėklas, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – harminas bei nurodė pardavėjui jas išsiųsti pašto siunta jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu.
Iš aptartų įrodymų nustatyta, kad V. J. nurodė pardavėjui psichotropines medžiagas išsiųsti pašto siunta jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog V. J. nebuvo pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios nusikalstamos veikos - psichotropinių medžiagų siuntimo (pasisakyta tik dėl psichotropinių medžiagų įgijimo), padarymo aplinkybių, tai yra nebuvo aptarti ir įvertinti nusikalstamos veikos - psichotropinių medžiagų siuntimo - objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nei vienai iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-218/2009), tai yra teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Kadangi, teismas šiuo atveju nagrinėja tik nuteistojo skundą, todėl negali sunkinti nuteistojo padėties, teismas nesprendžia klausimo dėl minėtos nusikalstamos veikos sudėties buvimo V. J. veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, jog iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad V. J. siuntos su kaltinime nurodytomis medžiagomis negavo, nes siunta buvo sulaikyta Vilniaus teritorinėje muitinėje (t. 1, b.l. 10-11), pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, kad psichotropinių medžiagų įgijimas skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis buvo baigtas baudžiamasis nusižengimas. V. J. sėklas, kuriose yra psichotropinių medžiagų - gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa) sėklas ir harmalinio pegano (Peganum harmala L.) sėklas, tik užsisakė paštu ir šios medžiagos jam nebuvo įteiktos, todėl pripažįstama, kad psichotropines medžiagas jis tik pasikėsino įgyti, o neįgijo tik dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, tai yra dėl to, kad siunta buvo sulaikyta teritorinėje muitinėje. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis pakeičiama nuteistojo veiką kvalifikuojant kaip pasikėsinimą padaryti Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis - gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa) sėklomis ir harmalinio pegano (Peganum harmala L.) sėklomis, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – harminas) numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 dalis). Veika, už kurios padarymą apeliantas nuteisiamas pakeičiamu nuosprendžiu, apibūdintina šitaip: „V. J. 2011 metų gegužės mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų Nyderlandų Karalystėje, internetinėje parduotuvėje www.cactusplaza.com, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino įgyti 1,3082 g (11 vnt.) psichotropinės medžiagos - gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa) sėklų ir harmalinio pegano sėklų (Peganum harmala L.), kurių bendra masė - 25,9352 g, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – harmino, kurios įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, patvirtintus Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, sąrašus, bei nurodė pardavėjui jas išsiųsti pašto siunta jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes įsigytos prekės buvo sulaikytos Vilniaus teritorinėje muitinėje“.
Neteisėto sėklų įgijimo ir laikymo bei kaktusų, kurių sudėtyse yra psichotropinių medžiagų, auginimo faktą patvirtina ne tik nuteistojo parodymai, bet ir kiti byloje ištirti ir nuosprendyje išsamiai išdėstyti įrodymai. Iš 2011 m. lapkričio 8 d. kratos protokolo matyti, jog atlikus kratą V. J. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 6 vnt. pasodintų augalų - kaktusų, skaidrus plastikinis užspaudžiamas polietileninis maišelis, su viduje esančiomis tamsiai bei šviesiai rudos spalvos sėklomis, skaidraus plastiko paketėlis su užrašu „anadenanthera colubrina“ su viduje esančiomis rudos spalvos sėklomis, HP nešiojamasis kompiuteris (t. 1, b.l. 39-44). Iš 2011 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas kratos metu paimtas nuteistajam V. J. priklausantis kompiuteris. Jame buvo rastas 2011 m. rugsėjo 24 d. elektroninis laiškas, kuriame 250 g peganum harmala sėklų gavėju nurodytas V. J., (duomenys neskelbtini). Taip pat laiške pateikiama informacija, kad sumokėta naudojantis „Paypal“ sistema 2011 m. rugsėjo 24 d. (t. 1, b.l. 50-58). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2823, 11-101 (12) pateikta išvada, kad keturiuose induose tirti pateikti Trichocereus pachanoi B. et R. rūšies kaktusai, dar vadinami S. P. kaktusais. Dviejuose induose tirti pateikti Laphophora williamsii (Lem.ex Sd.) rūšies jauni kaktusai, dar vadinami Pejoto kaktusais. Šiuose kaktusuose yra psichotropinės medžiagos – meskalino. Plastiko paketėlyje su užrašu „Anadenanthera colubrina“ tirti pateiktos Anadenanthera genties medžio sėklos, dar vadinamos Yopo. Šiose sėklose yra psichotropinės medžiagos dimetiltriptamino (DMT) darinio – bufotenino (5-hidroksi-dimetiltriptamino). Plastiko paketėlyje be užrašo tirti pateiktos sėklos yra harmalinio pegano (Peganum harmala L.) (Syrian rue) sėklos. Šiose sėklose yra psichotropinių medžiagų – harmalino ir harmino (t. 1, b.l. 62-66). Taigi, išdėstyti įrodymai patvirtina, jog V. J. įgijo ir savo namuose laikė Yopo (Anandathera colubrina) sėklų, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos dimetiltriptamino (DMT) darinio – bufotenino (5-hidroksi-dimetiltriptamino), harmalinio pegano (Peganum harmala L.) sėklų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – harmino ir harmalino, taip pat laikė 6 indus su pasodintais S. P. (Trichocereus pachanoi B. Et R.) ir Pejoto (Laphophora williamsii (Lem. ex. Sd.) kaktusais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – meskalino.
V. J. taip pat pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis V. J. atliko tokius veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs: surado internetinę svetainę, iš nežinomo asmens užsisakė gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa) sėklų ir harmalinio pegano (Peganum harmala L.) sėklų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, nurodė jų pristatymo adresą – savo gyvenamosios vietos adresą, sumokėjo už psichotropines medžiagas ir taip jos buvo atgabentos į Lietuvos Respubliką. Taigi, psichotropinių medžiagų gabenimas iš Olandijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra įrodytas. Toks psichotropinių medžiagų siuntimas pašto siunta Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalies dispozicijos prasme yra psichotropinių medžiagų gabenimas per valstybės sieną neturint leidimo, todėl V. J. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs minėtą nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, nepriklausomai nuo to, ar jis gavo užsakytą psichotropinę medžiagą ar ne, kadangi nusikalstama veika yra laikoma baigta nuo to momento, kuomet psichotropinė medžiaga neteisėtai buvo atgabenta iš užsienio valstybės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje padaromos veikiant tiesiogine tyčia. Tačiau apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nuteistojo veiksmuose nebuvo nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymio - tyčios, teigiant, kad nuteistasis nežinojo, jog pasikėsintose įgyti, įgytose ir namuose laikytose sėklose, taip pat namuose augintuose kaktusuose yra psichotropinių medžiagų, taip pat nežinojo, kad jie Lietuvos Respublikoje yra draudžiami. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą pagal teisinės pagalbos prašymą kaip liudytojas 2015 m. vasario 9 d. kompetentingo Olandijos Karalystės pareigūno apklaustas Olandijos pilietis B. A. paaiškino, jog interneto svetainės www.cactusplaza.com atsakomybės apribojime ir bendrosiose sąlygose, kurias pirkėjas turi perskaityti, yra pateikta informacija apie tai, kad pirkėjas pats privalo įsitikinti, jog perkamas produktas jo šalyje yra legalus, tai yra leidžiamas. Tokia informacija yra pateikiama jau nuo 1999 metų. Liudytojas B. A. paaiškino, jog pirkėjas, uždėdamas varnelę laukelyje, patvirtina susipažinęs su minėta informacija. Jeigu pirkėjas atitinkamame laukelyje varnelės neuždeda tai sandoris neįvyksta. Liudytojas B. A. taip pat paaiškino, kad pats pirkėjas interneto svetainėje pirkdamas prekes, prisiima atsakomybę, jog įsigyjamos prekės jo šalyje yra legalios (t. 2, b.l. 30-33). Taigi, pirkėjas, šiuo atveju nuteistasis V. J., internetiniame puslapyje įsigydamas prekes ir atitinkamame laukelyje uždėdamas varnelę prisiėmė visą atsakomybę, jog jo įsigyjamos prekės Lietuvos Respublikoje nėra draudžiamos. Be to, pats nuteistasis V. J. ne kartą teigė, jog jis domisi augalais, tai iš esmės taip pat patvirtina, jog nuteistasis įsigydamas prekes žinojo kokias prekes įsigyja, taip pat žinojo, ir apie augalų specifines savybes, kadangi iš 5000 tūkstančių internetinėje svetainėje esančių augalų, išsirinko tuos augalus, kurių sudėtyse yra psichotropinių medžiagų. Taip pat iš byloje pateikto 2013 m. kovo 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog internetinėje paieškos sistemoje „Google“ įvedus kaltinimuose nurodytų sėklų bei augalų pavadinimus, sistema pirmuose internetinių puslapių lapuose pateikia išsamią informaciją apie sėklų ir augalų sudėtis, taip pat jų haliucinogeninį ir psichotropinį poveikį (t. 1, b.l. 93-112). Taigi, įvertinus tai, kad internetinėje svetainėje, iš kurios V. J. pirko psichotropines medžiagas, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo informacija apie tai, kad internetinėje svetainėje įsigyjamos prekės gali būti draudžiamos tam tikrose valstybėse, bei perspėjimas įsitikinti prekės teisėtumu savo šalyje, įvertinus tai, kad įvairiose internetinėse svetainėse buvo pateikta visa svarbi informacija apie kaltinimuose nurodytų augalų bei sėklų sudėtis, įvertinus ir tai, kad V. J. turi aukštąjį išsilavinimą, yra išprusęs informatikos srityje, moka naudotis kompiuterinės paieškos programomis, supranta anglų kalbą, taip pat įvertinus ir tai, kad nuteistasis žinojo, jog psichotropinės medžiagos iš Olandijos į Lietuvą bus siunčiamos per valstybės sieną, neabejotinai galima teigti, kad V. J., suvokė, jog daro pavojingas veikas, susijusias su psichotropinių medžiagų disponavimu bei jų gabenimu per Lietuvos valstybės sieną, ir to norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Be to, pagal teismų praktiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pripažįstama, kad pakanka, jog asmuo bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius. Tokiu būdu visuma aptartų aplinkybių leidžia neabejotinai teigti, kad nuteistojo tyčios turinys yra nustatytas. Šis nusikalstamų veikų sudėties elementas (tyčia) nustatytas ne remiantis prielaidomis, o realiai nuteistojo atliktais veiksmais, kurių prasmės, loginės sekos ir vidinio turinio kitaip paaiškinti negalima. Liudytojos J. R. parodymai taip pat nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių, priešingai iš dalies jas patvirtina, nes liudytoja paaiškino, kad V. J. labai domėjosi kaktusais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad V. J. neteisėtai pasikėsino įgyti, įgijo ir laikė psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti, taip pat kontrabandos būdu gabeno jas per Lietuvos Respublikos sieną. Pasikėsinimas įgyti psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti ir jų gabenimas per Lietuvos valstybės sieną V. J. kvalifikuojamas kaip Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies, 259 straipsnio 2 dalies sutaptis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo V. J. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinimuose nurodytose sėklose bei augaluose nebuvo galimybės nustatyti psichotropinių medžiagų grynos medžiagos kiekio gramais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2012). Taigi, iš esmės neturi būti nustatyta minimali psichotropinės medžiagos nedidelio kiekio masė, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl psichotropinių medžiagos grynojo kiekio nustatymo atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nuteistojo V. J. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne kaip baudžiamieji nusižengimai pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau kaip administraciniai teisės pažeidimai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 44 straipsnio 1 dalį. Apelianto teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Lietuvos Respublikos ATPK 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos ATPK 44 straipsnį atribojama atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą –narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos žalingą poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Kaip nustatyta V. J. pasikėsino įgyti, įgijo bei laikė net kelių rūšių sėklas, taip pat augino kelių rūšių kaktusus, kuriuose yra psichotropinių medžiagų, sėklas, kuriose yra psichotropinių medžiagų užsakė Olandijoje ir suprasdamas, kad disponavimas tokiomis medžiagomis Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas, jas kontrabandos būdu atgabeno į Lietuvos Respubliką, draudžiamas prekes įsigijo ne vieną kartą, kas iš esmės patvirtina, jog tokie jo veiksmai yra pavojingesni, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog V. J. padarė baudžiamuosius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamas veikas).
Atsižvelgęs į tai, kad V. J. kontrabandos būdu gabentų psichotropinių medžiagų kiekis yra nedidelis, sunkios pasekmės neatsirado, nusikalstami veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę (jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą (t. 1, b.l. 121), byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų padaręs kokius nors kitus įstatymų pažeidimus (t. 1, b.l. 122), turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), mokosi, charakterizuojamas teigiamai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog už sunkaus nusikaltimo padarymą V. J. skirti laisvės atėmimo bausmę netikslinga, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą pagrįstai taikytos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. J. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus bausmę – baudą. Nuteistojo veiką perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalies (dėl disponavimo psichotropine medžiaga - gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa) sėklomis ir harmalinio pegano (Peganum harmala L.) sėklomis, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – harminas) į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į apygardos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiriama tokia pati bausmė - bauda ir tokio paties dydžio, tai yra 20 MGL (753,2 Eurų) bauda. Paskirtos bausmės – baudos ir jų dydžiai atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, jos nėra per griežtos, todėl nėra pagrindo jas švelninti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti.
V. J. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalies (dėl disponavimo psichotropine medžiaga - gyslotojo vyklio (Argyreia nervosa) sėklomis ir harmalinio pegano (Peganum harmala L.) sėklomis, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – harminas) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteisti jį 20 MGL (753,2 Eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, ir 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir V. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę 60 MGL (2259,6 Eurų) dydžio baudą, įpareigojant nuteistąjį ją sumokėti per vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.