- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-518-544/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19100-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- O. D.
- Atsakovas
- A. D.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-518-544/2020
teisėja Dovilė Sadauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19100-2019-2
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. D. (O. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-938-1080/2020 pagal ieškovo O. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. D. prašė išreikalauti iš neteisėto atsakovo A. D. valdymo daiktą – motociklą Suzuki (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 5 d. įsigijo motociklą Suzuki (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 320 Eur (vertė nustatyta naudojantis internetinio puslapio www.emprekis.lt transporto priemonių ir jų vertės paieškos įrankiu). Transporto priemonė buvo perduota laikinai naudotis atsakovui, tačiau atsakovas nevykdo teisėto savininko reikalavimo sugrąžinti daikto valdymą ieškovui ir geruoju neperduoda daikto. 2019 m. birželio 5 d. pateikė atsakovui reikalavimą perduoti transporto priemonę, bet į tai atsakovas nereagavo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. D. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pats pirko motociklą, pats už jį mokėjo, pirko jo draudimą, atliko techninę priežiūrą ir remontą. Motociklas tik užregistruotas ieškovo vardu. Perkant motociklą atsakovas už jį atsiskaitė su pardavėju G. S. grynais pinigais. Nurodė, kad ieškovas buvo paskolinęs pinigų, tačiau skolą grąžino, dalį skolos šalių susitarimu atsakovas grąžino perduodamas ieškovui Honda ir BMW markės automobilius. Šiuos automobilius ieškovas ne tik pardavinėjo, bet ir juos eksploatavo. Praėjus nepilniems metams, ieškovas sugalvojo reikšti pretenzijas dėl, jo manymu, neteisingai nustatytos automobilių vertės, dėl ko už kainos skirtumą grasina atsiimti ir ginčo motociklą. Paskolos sutartis nesudaryta, kadangi šalis siejo draugiški santykiai, buvo vedama atsiskaitymo lentelė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo, t. y. taikyti vindikaciją (pareiškė daiktinį teisinį reikalavimą). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.
6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog ieškovas neįrodė minėtų sąlygų, būtinų vindikaciniam ieškiniui patenkinti. Laikė, kad vien tik motociklo įregistravimas ieškovo vardu nepatvirtina jo, kaip savininko, daikto valdymo praradimo be savo valios.
7. Konstatavo, kad šalių nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra labiau tikėtina, kad šalis siejo ir iki šiol sieja prievoliniai santykiai, susiję su ieškovo atsakovui paskolinta pinigų suma ir jos grąžinimu. Todėl ieškovas, teikdamas vindikacinį ieškinį, taip pat neįrodė, kad bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas O. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
9. Teigia, jog teismas netinkamai taikė tiek materialines teisės normas (CK 4.95 straipsnis), tiek procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135, 178, 185 straipsniai). Tai sudarė sąlygas iš esmės klaidingai įvertinti santykius tarp ginčo šalių, ginčo turto įsigijimo bei valdymo aplinkybes ir todėl susidarė prielaidos teismui priimti nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
10. Nurodo, kad, priešingai nei sprendė teismas, ieškovas prašomo išreikalauti daikto valdymą prarado be savo valios. Tiek registruotu laišku, tiek el. paštu ieškovas reikalavo atsakovo grąžinti neteisėtai valdomą turtą, kas įrodo ne tik ieškovo sąžiningumą, siekį išspręsti ginčą be teismo, bet ir tai, kad nebuvo ir nėra savininko valios perduoti daikto valdymą kitam asmeniui. Atitinkamai ir šalių pripažinta paskola neturi nieko bendro su ginčo dalyku, kaip kad nepagrįstai sprendė teismas. Teismas, sprendime teigdamas apie paskolos sutarties tarp šalių buvimą, neatskleidė pagrindinių paskolos sutarties sąlygų (sumos, termino), o taip pat kaip tokia paskola susijusi su svetimos nuosavybės valdymu. Todėl akivaizdu, kad paskolos sutarties, kaip ir kitų sandorių, susijusių su ginčo dalyku, nebuvo ir nėra.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas tinkamai suformulavo ir įrodė faktinį reikalavimo pagrindą. Jis yra ginčo dalyko savininkas, jo teisės ginčo pradžios metu neabejotinai yra pažeistos. Mano, kad jis tinkamai nurodė ir ieškinio dalyką – išreikalauti daiktą iš neteisėto atsakovo valdymo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai suformuluotą ieškinio dalyką bei vadovaudamasis CPK 135 straipsniu, teismų praktika, privalėjo ieškinį tenkinti ir taikyti kitą teisinį reikalavimo pagrindą, t. y. CK 4.98 straipsnį, jei sprendė, kad ieškovas netinkamai nurodė ieškinio teisinį pagrindą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. D. prašo apeliacinį skundą atmesti.
13. Nurodo, kad pats ieškovas per parengiamąjį teismo posėdį pripažino, jog motociklą pirko būtent atsakovas, tik jis registruotas ieškovo vardu. Ieškovas pirkime dalyvavo tik kaip pagalbinis asmuo, todėl jokio praradimo be savo valios būti negalėjo, ginčo dalyko savininku ieškovas niekuomet nebuvo. Ieškovo teiginiai apie paskolos sumą tik įrodo, kad jo paties sugalvota pinigų suma yra iš atsakovo atsiimtų automobilių (už sutartą kainą) ir jo parduotų tų pačių automobilių kainų skirtumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Ieškovo O. D. apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
16. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą, jog surinktų įrodymų nepakanka įrodyti, kad būtent ieškovas iš pardavėjo įgijo ginčo motociklą (CPK 185 straipsnis), netinkamai aiškino materialinės daiktinės teisės normas, susijusias su savininko teise išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).
17. Ieškovas pateikė vindikacinį ieškinį CK 4.95 straipsnio pagrindu. Aiškinant šios normos taikymo sąlygas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008). Reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).
18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė sąlygų turto vindikacijai visumos: neįrodė, kad motociklo Suzuki (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo teisę prarado be savo valios bei kad ieškovą ir atsakovą nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Su šiomis teismo išvadomis kolegija nesutinka ir sprendžia, jog byloje pakanka įrodymų nuspręsti, kad ginčo motociklas priklauso ieškovui nuosavybės teise, kurią pastarasis prarado ne dėl savo valios. Tuo pačiu kolegija vertina, jog buvę ir esantys tarp apelianto bei atsakovo paskoliniai santykiai nepaneigia vindikacinio reikalavimo pagrįstumo CK 4.95 straipsnio prasme.
19. Pažymėtina, jog pagal įrodinėjimo nuostatas faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2014). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, jog neturi būti reikalaujama absoliutaus įrodytumo, faktai gali būti pripažinti nustatytais, kai pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog labiausia tikėtina, kad faktinės aplinkybės yra vienokios ar kitokios.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas O. D. 2017 m. gegužės 5 d. įsigijo ir Kelių transporto priemonių registre savo, kaip valdytojo – savininko, vardu įregistravo transporto priemonę Suzuki (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys). Kelių transporto priemonių registras yra viešas valstybės registras, į kurio duomenų bazę duomenis registro tvarkytojas įrašo tik patikrinęs, ar jie teisingi, tikslūs, išsamūs (Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų 3, 20 punktai). CK 4.262 straipsnis nustato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje, išskyrus faktiniais duomenimis nepagrįstą atsakovo paaiškinimą, nėra įrodymų, paneigiančių minėtus duomenis apie ieškovą, kaip transporto priemonės savininką ir valdytoją. Minėti į viešą registrą įrašyti duomenys nenuginčyti. Todėl ieškovas turėjo ir turi nuosavybės teisę (teisę valdyti, naudoti ir disponuoti) į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldė atsakovas, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą.
21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė yra natūra, kad ji šiuo metu yra pas atsakovą ir kad jis ją valdo bei naudoja (draudė privalomuoju transporto priemonės valdytojų draudimu, atliko techninę apžiūrą, remontavo). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į abiejų šalių išdėstytą poziciją, minėtą įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo taisyklę, yra pagrindas vertinti, jog reikalaujamo daikto – motociklo valdymą ieškovas šiuo metu yra praradęs be savo valios. Pagal bylos duomenis, atsakovas transporto priemone pradėjo naudotis ir ją valdyti nesant sutarties, konkretaus susitarimo su ieškovu. Kaip jau minėta, nėra įrodymų, kad atsakovas yra motociklo savininkas, o kitokio teisėto motociklo valdymo ir naudojimo pagrindo jis ir pats nenurodo. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu būtent remdamasis nenuginčytais viešo transporto priemonių registro duomenimis apie transporto priemonės savininką, viso proceso metu įrodinėjo jo valios nebuvimą perduodant turtą teisėtam atsakovo valdymui.
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių nebuvo ir nėra prievolinių santykių, nes šalys neneigė, kad yra sudariusios paskolos sutartį ir kad tarp jų egzistavo verslo planas pirkti ir parduoti autotransporto priemones. Tačiau šios bylos kontekste svarbu tai, kad CK 4.95 straipsnio prasme šalių turi nesieti ne bet kokie prievoliniai santykiai, o tik tokie, kurie būtų konkrečiai susiję su vindikuojamu ginčo motociklu. Kaip matyti, ieškovas ir atsakovas yra giminės, buvo susiję verslo ryšiais, todėl tarp jų skirtingu metu susiklostė paskoliniai santykiai, susiję su jų verslo plano įgyvendinimu. Tačiau abiejų šalių pripažįstama ir kiekvienos šalies lentelėse atvaizduota paskolos prievolė niekaip nesusijusi su atsakovo teise valdyti ir naudoti ginčo motociklą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo vertino, kad tarp šalių susiklostę paskolos teisiniai santykiai yra kliūtis taikyti CK 4.95 straipsnio nuostatas dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo.
23. Apeliantas savo skunde akcentuoja ir CK 4.98 straipsnio (negatorinio reikalavimo) taikymo galimybę, tačiau teisėjų kolegiją šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).
24. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti. Nagrinėjamu atveju ieškovas (daikto savininkas) yra praradęs teisę motociklu naudotis ir jį valdyti, todėl ir jo teisės bei teisėti interesai negali būti apginti taikant CK 4.98 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip vindikacinis ieškinys, kuriuo siekiama išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).
25. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje ieškovas įrodė visas vindikacinio reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes, taigi, turto vindikacija (ginčo motociklo) galima ir taikytina. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
27. Ieškovas pirmosios instancijos teisme už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 125 Eur žyminio mokesčio valstybei, turėjo 570 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 145 Eur išlaidų už antstolio paslaugas taikant laikinąsias apsaugos priemones, 8,60 Eur už pažymą iš VĮ „Regitra“ ir 1,22 Eur pašto išlaidų. Už apeliacinio skundo pateikimą ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 300 Eur advokatui už apeliacinio skundo surašymą. Išlaidos teisinei advokato pagalbai apmokėti abiejų instancijų teismuose neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (yra ženkliai mažesnės). Išlaidos, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, išlaidos už paslaugas siekiant gauti įrodymus yra būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovo ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios (850 Eur) ir apeliacinės (375 Eur) instancijos teismuose bei išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (8,84 Eur), priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8, 10 punktai, 96, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Išreikalauti ieškovo O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš neteisėto atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdymo motociklą Suzuki (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,84 Eur (aštuonis eurus ir 84 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.