- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- AN2-346-380/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01441-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- R. G.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2019-07-20 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) Specialiosios paskirties skyriaus vyresnysis specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad R. G. 2019-07-20 8.40 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „KIA Motors Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,46 promilės neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-08-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Jam paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-16 nutartimi R. G. apeliacinis skundas buvo netenkintas, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-08-13 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-16 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną šioje byloje nutraukti. Mano, kad nevisapusiškai, nevisiškai ir neobjektyviai ištirta administracinio nusižengimo medžiaga ir byloje esančios faktinės aplinkybės.
4.1. Apeliantas pripažįsta, jog nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo policijos komisariato bylos dokumentuose įvardytą automobilį ir kad šiuose dokumentuose teisingai nurodytu laiku buvo patikrintas alkotesteriu, kuris parodė 1,46 promilės rezultatą, tačiau tvirtina, jog, priešingai, nei spręsta policijos pareigūnų, vairavo visiškai blaivus. Nurodo, kad alkoholį paskutinį kartą iki šio įvykio buvo vartojęs maždaug prieš 12 valandų – išgėrė vieną bokalą alaus prie vakarienės, nes žinojo, kad ryte reikės vairuoti, be to, alkoholį vartoja retai ir saikingai, juo nepiktnaudžiauja.
4.2. Apeliantas pažymi, jog, pagal bylos medžiagą, prie Jakų žiedo buvo vykdomas Lietuvos kelių policijos tarnybos reidas, dalyvavo trys ar daugiau žymėtų policijos ekipažų. Stabdė visus iš eilės. Sustabdytas R. G. į pareigūno klausimą, ar vartojo alkoholį ir kada, atsakė, jog išvakarėse išgėrė vieną bokalą alaus, jautėsi blaivus ir buvo įsitikinęs, kad pavartojus tokį kiekį silpno alkoholinio gėrimo prieš 12 valandų alkotesteris rodys nulius. Pamatęs alkotesterio rodmenis, buvo apstulbęs. Pareigūnas liepė laukti prie automobilio, kol bus forminami dokumentai. Norėjo pareigūnui paminėti svarbią aplinkybę, kad apeliantui skaudėjo dantį ir jis buvo ant jo užsidėjęs spiritu suvilgytą vatos gabalėlį, tai galbūt lėmė alkotesterio rodmenis. R. G. bandė tai pasakyti pareigūnui ir paprašyti pakartotinio patikrinimo alkotesteriu, tačiau buvo mandagiai paprašytas laukti prie automobilio.
4.3. Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, jog aplinkybė dėl skaudančio danties ir spiritu suvilgytos vatos buvo paminėta tik skunde. Tiek policijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu šią aplinkybę minėjo. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir policijos pareigūnas A. R. teigdamas, jog pakartotinį patikrinimą alkotesteriu atlieka išskirtiniais atvejais. Apeliantas nurodo minėto policijos pareigūno klausęs, ar jis tiksliai jį atsimena ir gali patvirtinti, jog R. G. judesiai buvo nekoordinuoti, lėti. Tikslaus atsakymo policijos pareigūnas nepateikė, tik minėjo, kad tą dieną buvo nustatytas ne vienas asmuo, vartojęs alkoholį. Minėto liudininko nenuoseklaus liudijimo apylinkės teismas net nevertino.
4.4. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, jog pareigūnai neapribojo jam galimybės nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti blaivumo. Šį teiginį, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, paneigia faktinė aplinkybė, jog policijos pareigūnas iš R. G. paėmė asmens tapatybės kortelę, o be jos sveikatos priežiūros įstaiga negalėtų nustatyti asmens tapatybės ir kraujo mėginio neimtų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-16 nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. G. neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog R. G. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl R. G. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta proceso pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. G. kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.
10. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia, jog vairavo transporto priemonę neblaivus (padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą), tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog 2019-07-20 administracinio nusižengimo protokolo eilutėje, kurioje nurodomi asmens pasiaiškinimai ir pastabos, data ir parašas, R. G. parašė „sutinku gailiuosi“ ir pasirašė (b. l. 6). Apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas 2019-07-20 administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas A. R. parodė, kad nuo R. G. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, lėti. Vairuotojui buvo išaiškinta protokolo esmė, teisės, pareigos, duota parašyti paaiškinimą, jis elgėsi mandagiai, neturėjo jokių prieštaravimų (b. l. 31–32). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. G. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2019-07-20 8.40 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), policijos priemonių tikrinimo metu patikrinti sustabdė automobilį „KIA Motors Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant nuo vairuotojo R. G. sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jo buvo paklausta, ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas atsakė, kad 2019-07-19 vakare vartojo alaus. Alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini)“ (patikros Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinus jo blaivumą buvo nustatytas 1,46 promilės girtumo laipsnis. R. G. dėl pažeidimo sutiko, labai gailėjosi. Jam buvo surašytas protokolas, išaiškintos teisės ir pareigos, jis supažindintas su protokolu, jam įteikta protokolo kopija. Jis buvo nušalintas nuo vairavimo (b. l. 11). Byloje esančioje alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) šaknelėje nurodyta, jog R. G. 2019-07-20 8.40 val. buvo nustatytas 1,46 promilės neblaivumas (b. l. 9). Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumą, patikros sertifikato matyti, kad jo patikra atlikta 2019-04-08, patikros sertifikatas galiojo iki 2019-10-08 (b. l. 10). Nustatyta, jog R. G. blaivumui tikrinti naudotas būtent šiame sertifikate nurodytas alkoholio matavimo prietaisas, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 9). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nusižengimo užfiksavimo metu alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tinkamas naudoti, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad, 2019-07-20 8.40 val. patikrinus R. G. blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu, buvo nustatytas 1,46 promilės girtumo laipsnis.
11. Apeliantas skunde nurodo, jog aplinkybę dėl skaudančio danties ir spiritu suvilgytos vatos buvo paminėjęs ne tik skunde pirmosios instancijos teismui, bet ir policijos pareigūnams ir apylinkės teismo posėdyje. Šis argumentas jau buvo motyvuotai atmestas skundžiamoje nutartyje, nes teismo posėdžio metu policijos pareigūnas A. R. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nuo R. G. sulaikymo metu sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, be to, jis pats nurodė pareigūnams, jog išvakarėse gėrė alaus, todėl abejonių dėl jo neblaivumo nekilo. Minėtas pareigūnas taip pat paaiškino, jog taupant laiką vairuotojams pakartotinai pasitikrinti alkotesteriu leidžiama tik tada, kai kyla abejonių dėl alkotesterio rodmenų, o šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog pats R. G. pareigūnams buvo nurodęs, jog vakare gėrė alaus, ir atrodė neblaivus, tokių abejonių nekilo. Apeliaciniame skunde bandoma nepagrįstai sukompromituoti pareigūno A. R. parodymus nurodant, jog jie nenuoseklūs, nes pareigūnas konkrečiai nepatvirtino tiksliai atsimenantis, jog R. G. judesiai buvo nekoordinuoti, tik minėjo, kad tą dieną buvo nustatytas ne vienas asmuo, vartojęs alkoholį. Apygardos teismo vertinimu, iš bylos medžiagos matyti, jog A. R. parodymai, duoti teismo posėdyje, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, yra pakankamai tikslūs ir nuoseklūs, juos patvirtina kiti objektyvūs bylos įrodymai (sertifikuoto ir tinkamo naudoti alkotesterio rodmenys, 2019-07-20 tarnybinio pranešimo turinys), todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo.
12. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad jam buvo apribota galimybė nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti blaivumo, nes pareigūnai paėmė jo tapatybės kortelę. Iš bylos medžiagos matyti, jog skunde pirmosios instancijos teismui R. G. buvo nurodęs, kad pareigūnai nesudarė jam galimybės nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti blaivumo, neišaiškino jo teisių ir pareigų. Šį jo argumentą teismas pagrįstai atmetė, nurodydamas, jog administracinio nusižengimo protokole jis savo parašu patvirtino, kad su protokolu susipažino, jį gavo ir patvirtino, kad jam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje. Po to nusprendė ne vykti į sveikatos priežiūros įstaigą tikrintis blaivumo, o grįžo namo. Versiją, kad sveikatos priežiūros įstaigoje blaivumo negalėjo pasitikrinti dėl to, kad pareigūnai paėmė jo tapatybės kortelę, apeliantas iškėlė tik skunde apygardos teismui. Nors R. G. nurodo, jog iš jo buvo paimta asmens tapatybės kortelė, tačiau tokių duomenų (apie asmens tapatybės kortelės paėmimą ar grąžinimą) byloje nėra. Be to, ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija yra nelogiška, nes nusprendę nušalinti asmenį nuo transporto priemonių vairavimo policijos pareigūnai paima nušalinto nuo vairavimo asmens vairuotojo pažymėjimą, o ne asmens tapatybės dokumentus.
13. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-16 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.