- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- II-237-891/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Advokatai
- Lilija Semaškas
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. N. (V. N.) (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2017 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 17ANN-98359360-17 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato (toliau – ir Institucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą) Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas A. G. 2017 m. gegužės 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 17ANN-98359360-17 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo V. N. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskyrė 35 € baudą. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. V. N. neleidžia naudotis V. N. (V. N.) 1/3 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neduoda nuo buto raktų, nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą V. N. yra 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savininkas. Taip pat 2015-11-09 Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės J. M. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyta, kad 1/3 minėto buto paveldėjimo teise priklauso V. N.. Savo veiksmais V. N. savavališkai vykdo savo tariamą teisę į visą butą, kurią ginčija V. N., nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.
Šalies argumentai
V. N. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti iš V. N. teisinės pagalbos išlaidas. Savo skundą motyvuoja tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo veiksmus, neleidžiančius broliui naudotis buto dalimi. Jo brolis V. N. negyvena bute ir juo nesinaudoja virš 20 metų, po tėvo mirties bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (2015-11-09) jo brolis V. N. net nebandė pradėti naudotis butu, be to, V. N. nepateikė jokių įrodymų, kad jam atėjus į butą kas nors jo neįleistų, neatidarytų durų arba kitu būdu neleistų jam pateikti į butą, o patekus – juo naudotis, todėl Skundžiamo nutarimo teiginys apie trukdymus V. N. naudotis butu yra visiškai nepagrįstas. Taip pat, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis atsisakytų duoti broliui V. N. raktus nuo buto. Bylą tyręs pareigūnas rėmėsi V. N. 2016-03-18 parašytu reikalavimu perduoti buto raktus, tačiau šis reikalavimas neatitinka įrodymų sąvokos, nustatytos ANK 569 straipsnio 1 dalyje, kadangi minėtas reikalavimas nepatvirtina nusižengimo padarymo fakto, jame išdėstyta tik V. N., kaip suinteresuoto asmens pozicija, reikalavimas yra abstraktus, jame nenurodyti nei raktų perdavimo tvarka, nei laikas, nei vieta, nei kitos raktų perdavimo sąlygos, apskritai neaišku, kokiu būdu šis reikalavimas turėtų būti įgyvendintas. Raktai nuo buto yra jo šeimos nuosavybė, V. N. šių raktų niekada neturėjo, jis jų negamino, kompensuoti pagaminimo kaštų nežadėjo. V. N. į bylą nepateikė duomenų, kuriuose pažeidimas būtų užfiksuotas bet kokia prieinama įrodymų rinkimo priemone, o bylą nagrinėjęs pareigūnas tokių duomenų nenustatė. Be to, savo skundą grindžia tuo, kad jo brolis V. N. nuo pat tapimo bendraturčiu momento, tai yra nuo 2015-11-09, neatliko nei vieno aktyvaus veiksmo, kuris parodytų jo tikrąsias pastangas rūpestingai ir sąžiningai vykdyti buto bendraturčio teises bei pareigas, o būtent – nesumokėjo nei cento už buto šildymą, administravimo paslaugas ir panašiai, tai yra už paslaugas, kurios teikiamos nepriklausomai nuo buto naudojimosi fakto, šią pareigą vykdo tik jis. Taip pat skundą motyvuoja tuo, kad tarp jo ir jo brolio vyksta neužbaigtas civilinis ginčas dėl minėto buto atidalijimo, todėl policijos įsikišimas į šiuos santykius yra ydingas ir akivaizdžiai neprotingas. Be to, pareiškėjas savo skunde pažymi, jog jam inkriminuojamas virš metų besitęsiantis nusižengimas, nors pirmoji data - 2016-03-18 yra V. N. reikalavimo dėl rakto perdavimo parašymo data (pretenzijos prasidėjo tik po to, kai prasidėjo civilinis ginčas teisme), o nusižengimo pabaigos data - 2017-04-05, 14.00 val. – tai jo paties atvykimo į policiją apklausai laikas, o byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad per visą šį laikotarpį jis atliktų bent vieną veiksmą, atitinkantį ANK 518 straipsnyje nurodyto nusižengimo požymius, o administracinio nusižengimo protokole taip pat neužfiksuota, kad jis neigtų V. N. teisę ir neleistų jos įgyvendinti. Pareiškėjas taip pat teigia, jog bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas nesuteikė reikšmės byloje esančiam jo atsakymui į brolio V. N. 2016-03-18 reikalavimą, į kurį V. N. iki šiol neatsakė, nepateikė jokio savo pasiūlymo, nenurodė įsikėlimo datos, nebuvo atvykęs į butą, nesikreipė į jį arba jo šeimos narius jokia forma. Pažymi, kad jis neturi pareigos ieškoti kontakto su nebendraujančiu broliu, papildomai raginti brolį įsikelti į butą, ieškoti būdų įteikti jam raktus, negali laikyti butą atrakintą visą laiką belaukiant brolio vizito. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Skundžiamame nutarime apskritai nenurodyta, kokios konkrečiai ir kokiais įstatymais nustatytos tvarkos jis nesilaikė, be to, byloje nėra įrodymų apie tyčinius pareiškėjo veiksmus (tyčinį neveikimą), kuriais pasireiškė savavaldžiavimas, nutarimas grindžiamas bendro pobūdžio frazėmis, jų nekonkretizuojant.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į V. N. skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Skundžiamą nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą. Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo skundas nėra pagrįstas, mano, kad Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai įvertinus nusižengimo byloje turimus įrodymus, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teisminio nagrinėjimo metu V. N. palaikė savo skundo reikalavimus, nurodė, kad save laiko nekaltu. Papildomai paaiškino, kad kol kas jam priklauso 2/3 buto, o jo broliui V. N. – 1/3 buto. Bute gyvena jis (V. N.) ir jo dukra su vyru. Butas yra 67 kvadratų, jame yra trys kambariai ir virtuvė. Brolis į butą buvo atvykęs tik pačioje pradžioje, kai mirė tėvas. Brolis prašė raktų laišku. Prieš metus jis laišku savo broliui pasiūlė atvažiuoti, pasikalbėti ir apsvarstyti dėl raktų perdavimo, bet nebuvo jokio atsakymo, brolis iš jo raktų pasiimti neatvažiavo. Brolis už butą nemokėjo nei cento. Brolis į policiją kreipėsi nepagrįstai.
Nukentėjusysis V. N. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dėl laiško, apie kurį sakė jo brolis V. N., tai nepamena, kad būtų toks laiškas, o jis pats siuntė broliui keletą registruotų laiškų, kurie yra byloje. Negavo jokio atsakymo, kaip perduos raktą, o siūlė keletą būdų, kaip tai padaryti. Civilinėje byloje brolis pats prisipažino, kad kartą neįleido jo į butą. Jis nesutinka su teismo sprendimu civilinėje byloje, ginčija jį apeliacine tvarka. Negyveno tame bute 20 metų, gyveno su žmona, bet tie daiktai, kurie liko po tėvo mirties, taip pat yra jo, kaip ir jo brolio. Ta 1/3 buto dalis yra vienintelė jo nuosavybė. Net kol vyksta teismai turi teisę pažiūrėti, kas bute vyksta, turėti raktą. Buvo vieną kartą atėjęs prie buto, bet durų niekas neatidarė, policijos nekvietė, kad jiems esant jį įleistų, brolis pats sakė, kad neįleido. Daugiau neina, nes niekas nesako ateiti, į tarnybas nebandė kreiptis, kad atrakintų duris, fiziškai su kokiu nors liudytojų, kuris visa tai matytų, nebandė įeiti į butą. Susirašinėjimas su broliu vyko. Po keleto laiškų kreipėsi į policiją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
V. N. Skundžiamu nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį (nors Skundžiamame nutarime nurodyta, jog pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, tačiau pažymėtina, jog ANK 518 straipsnis jokių dalių neturi) dėl to, kad nuo 2016-03-18 iki 2017-04-05 neleidžia naudotis savo broliui V. N. nuosavybės teise pagal paveldėjimą priklausančia 1/3 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimi, neduoda nuo buto raktų, tai yra, kad savavališkai vykdo savo tariamą teisę į visą butą, kurią ginčija V. N., nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.
ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog V. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo ir kitos bylos medžiagos, procesinis sprendimas patraukti V. N. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį ir skirti jam administracinę nuobaudą iš esmės grindžiamas tik nukentėjusiojo V. N. 2017 m. kovo 16 d. pareiškimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato viršininkui, 2016 m. kovo 18 d., 2017 m. sausio 16 d. reikalavimais V. N. dėl raktų perdavimo bei 2017 m. balandžio 5 d. patikslinimu. Teismas pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.
Nukentėjusysis V. N. teigia, kad jo brolis V. N. neleidžia jam naudotis jam priklausančia nuosavybe, tai yra neįleidžia į butą, neduoda nuo buto raktų. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog V. N. tyčia, pažeisdamas savo brolio V. N. nuosavybės teises į 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), piktnaudžiauja savo teise, kad jis savavališkai vykdo savo tariamą teisę į visą butą, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad V. N. inkriminuojamas daugiau nei metus besitęsiantis administracinis nusižengimas, tačiau, kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos bei nukentėjusiojo V. N. paaiškinimų, per visą tą laikotarpį V. N. tik vieną kartą buvo fiziškai nuėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų ir durų jam niekas neatidarė, bei kelis kartus tarp brolių vyko susirašinėjimas dėl raktų perdavimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tuo metu, kai V. N. buvo nuėjęs į butą, tame bute buvo žmonių ir tyčia neatidarė jam buto durų, kadangi, kaip patvirtino ir pats V. N., policijos pareigūnų, dėl to, kad nepatenka į butą ar negauna buto raktų, jis nei tą kartą, nei apskritai nekvietė, į jokias tarnybas kreiptis nebandė, jokių liudytojų, kurie patvirtintų, jog V. N. iš tikrųjų V. N. fiziškai į butą neįleidžia, neduoda jam buto raktų, nėra. Be to, kaip matyti iš byloje esančio V. N. rašytinio atsakymo V. N. dėl reikalavimo dėl raktų perdavimo, V. N. V. N. siųstų reikalavimų neignoruoja, į juos atsako, o savo turimų buto raktų, kaip teisingai nurodo savo skunde, jis V. N. atiduoti neprivalo, kadangi jie yra jo šeimos nuosavybė, V. N. tų raktų negamino ir niekada neturėjo. V. N., kaip patvirtino ir pats, tame bute apie 20 metų negyveno, duomenų, kad jis būtų mokėjęs už buto paslaugas, nėra, taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuo 2015-11-09, tai yra nuo tapimo bendraturčiu momento, V. N. būtų atlikęs kažkokius aktyvius veiksmus, kuriais galėtų įgyvendinti savo teisę į turimą buto dalį.
Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad tarp V. N. ir V. N. nuo 2016-02-01 iki šiol vyksta teisminis civilinis ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9648-845/2016 patenkino ieškovo V. N. civilinį ieškinį ir, be kita ko, atidalino atsakovo V. N. dalį (1/3) bendrojoje dalinėje nuosavybėje – bute, (duomenys neskelbtini), ir asmeninės nuosavybės teise šią buto dalį priteisė ieškovui V. N., o iš ieškovo V. N. atsakovo V. N. naudai priteisė 18 966,66 eurų dydžio piniginę kompensaciją už 1/3 buto, (duomenys neskelbtini), dalį, priešieškinį atmetė. V. N. minėtoje civilinėje byloje padavė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui (bylos Nr. 2A-1336-585/2017), tačiau teismo posėdis apeliacinėje byloje rašytinio proceso tvarka paskirtas tik 2017-10-10, 8 val. Taigi 2017-03-18, tai yra byloje nagrinėjamo galimo administracinio nusižengimo padarymo pradžios metu, tarp V. N. ir V. N. jau egzistavo civilinis teisinis santykis ir bendras sutarimas rastas nebuvo. Teismo nuomone, tik išsprendus civilinį ginčą dėl turto, tai yra buto, (duomenys neskelbtini), V. N. priklausančios dalies (1/3) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtų galima nustatyti, ar V. N. teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, kuria šiuo metu naudojasi kitos buto dalies savininkas V. N., buvo pažeistos. Šiuo metu tarp buto savininkų kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių administraciniu savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galimai pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (LAT nutartis Nr. 2K-P-451/2011).
Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, yra būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjui surašyto 2017-04-05 administracinio nusižengimo protokolo bei Skundžiamo nutarimo, nei protokole, nei Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokių konkrečių teisės aktų normos buvo pažeistos.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. N. padarytą administracinį nusižengimą byloje nėra, o kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog V. N. turėjo tyčią padaryti ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jų nėra pakankamai tam, kad Skundžiamo nutarimo išvados būtų pripažintos pagrįstomis, o pats Skundžiamas nutarimas teisėtu, todėl jis yra naikintinas nenustačius V. N. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, o administracinio nusižengimo teisena V. N. atžvilgiu nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. N. savo skunde taip pat prašo priteisti iš V. N. turėtas teisinės pagalbos išlaidas ir prideda kvitą už advokato teikiamą pagalbą kartu su ataskaita. Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis, kuriame nurodyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK 8 skyrius, tačiau pažymėtina, jog BPK nuostatos nenumato galimybės kaltinamajam (išteisintajam) baudžiamojoje byloje prisiteisti iš nukentėjusiojo proceso išlaidas, taip pat ir išlaidas už advokato paslaugas. Tokiu būdu atitinkamai ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybė prisiteisti proceso išlaidas iš nukentėjusiojo nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, V. N. prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, 666 straipsniu, teismas
nutaria:
V. N. (V. N.) skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2017 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 17ANN-98359360-17 panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį V. N. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo požymių.
V. N. prašymo priteisti iš V. N. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.