Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. (J. S.) ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš J. S. priteista K. S. 870,30 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nepilnamečiui N. S. 2 900 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš J. S. priteista K. S. 250 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad nužudė savo šeimos narį – brolį V. S. (V. S.), o būtent:

laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 6 d. 22.00 val. iki 2015 m. sausio 7 d. 05.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo šeimos nariui – broliui V. S., tyčia peiliu sudavė ne mažiau 11 smūgių į kaklo ir krūtinės sritį, padarydamas jam durtines – pjautines žaizdas kakle su gerklų bei jungo venos sužalojimu, durtines – pjautines žaizdas krūtinės srityje su pasieninės krūtinplėvės, plaučių, širdiplėvės, aortos kylančiosios dalies, plautinio kamieno bei širdies sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko V. S. mirė, taip tyčia nužudė savo brolį V. S..

Skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta vienpusiškai, tendencingai, paviršutiniškai ir nepilnai, nebuvo atsižvelgta į nuteistojo paaiškinimus, nurodytus bylos trūkumus ir neatitikimus. Nenustačius objektyvių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad būtent J. S. nužudė savo brolį, įvertinus visus nesutapimus, prieštaravimus, atsitiktinumus ir abejones, kurios visada aiškinamos kaltinamojo naudai, apkaltinamasis nuosprendis J. S. naikintinas ir priimtinas išteisinamasis.

Skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje liko daug nepašalintų abejonių. J. S. prisipažinimas nužudžius brolį kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistasis negalėjo paaiškinti, kiek kartų sudavė broliui peiliu į krūtinę. Taip pat J. S. nurodė sudavęs broliui būdamas galvūgalyje, nors eksperto išvadoje nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad nukentėjusysis buvo horizontalioje padėtyje bei tikėtiniausia užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis yra priešpriešais.

Skunde keliamos abejonės kaip ant nužudytojo abiejų kojų pėdų ir tarpupirščiuose atsirado kraujo, be to, nuotraukos, kuriose užfiksuota ši aplinkybė, dingo iš įvykio vietos apžiūros fotolentelės, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad kažkas byloje suklastojo įrodymus. Abejonių kelia ir tai, kad įvykio metu liko nepajudintos guminės šlepetės, kurios buvo tvarkingai padėtos prie sofos, tuo labiau kad V. S. niekada tvarkingai nepasidėdavo šlepečių. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros metu padarytų nuotraukų, šlepetės padėtos kampu į kairę sofos galvūgalio atžvilgiu, nors einant miegoti kiekvienas šlepetes paliktų nukreiptas į dešinę lovos galvūgalio atžvilgiu. Be to, V. S. kraujyje rasta 3,34 promilės, o šlapime net 4,45 promilės alkoholio, tokia alkoholio koncentracija nuo kelių alaus skardinių būti negalėjo, todėl nužudytajam galėjo būti įpilta dar ko nors. Ant J. S. rankų, kūno ir rūbų motina nematė kraujo, kraujo pėdsakų nenustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu, kas sunkiai tikėtina kai V. S. peiliu buvo suduota ne mažiau 11 smūgių. Kyla įtarimų ir dėl to, kada kambaryje nepažeista bendra tvarka. Taip pat nužudytąjį aptikusi kaimynė rado kambario duris uždarytas, nors išeidamas J. S. duris paliko atidarytas.

Nurodoma, kad visi bute rasti peiliai buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu, bet atliekant parodymų patikrinimą vietoje paimtas dar vienas peilis, kurį nuteistojo motina rado bute prie kriauklės suvyniotą į popierinį rankšluostį. Pažymėtina, kad šio peilio poėmis procesiškai neįformintas, tačiau būtent ant šio peilio, pažymėto Nr. 4, geležtės rastas žmogaus kraujas, kurio DNR sutampa su V. S. DNR. Taigi, akivaizdu, jog kažkas šį peilį buvo padėjęs atskirai. Taip pat bute buvo rasti moteriški plaukai, J. S. motina kreipėsi į prokurorą, kad būtų nustatyta, ar jie ne K. S. ar jos bendrų P. B., R. K., su kuriais ši draugavo ir girtuokliavo, bet prokuroras atsisakė šią aplinkybę tirti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad po laidotuvių K. S. kruopščiai sutvarkė butą, nors anksčiau to niekada nedarydavo.

Skunde teigiama, kad V. S. santuoka su K. S. buvo nesėkminga, K. S. draugaudavo ir su kitais vyrais, V. S. draugai ne kartą yra sakę, kad vaikas nepanašus į V. S., dėl to nuolatos kildavo tarpusavio pykčiai. Prieš Naujuosius 2015 metus V. S. buvo išvytas iš namų ir nuo to laiko jis kartu su K. S. nebegyveno. Pažįstamų rate K. S. grasino, kad pasodins V. S. į kalėjimą, o po jo nužudymo džiaugėsi, kad atsikratė abiejų brolių. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo prašoma atlikti K. S. sūnaus DNR tyrimus, tačiau to kaip perteklinės priemonės buvo atsisakyta. Visgi atlikus prašomą DNR tyrimą būtų pašalintos bet kokios abejonės. K. S. tokiam tyrimui taip pat prieštaravo, nors kaip tik turėtų būti suinteresuota paneigti bet kokias abejones.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad P. B. užėjimas į butą cigaretės nebuvo atsitiktinis. Taip pat neatsitiktinis ir J. S. nepažįstamo asmens nuvežimas iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad J. S. įvykio dieną buvo sekamas ir buvo norima, kad nebegrįžtų tą patį vakarą į brolio butą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. S., jo gynėjas ir nukentėjusioji L. S. prašė tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama patikrinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, o tuo pačiu ir skundžiamo nuosprendžio išvadų teisingumą, atlikusi įrodymų tyrimą mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Vien tai, kad apeliantas paduotame skunde pakeitė savo gynybinę poziciją ir nebesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir pateikdamas savitą jų vertinimą, kolegijos nuomone, nėra pagrindas teigti apie neobjektyvų ir šališką nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ištyrimą.

Kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai objektyvių nuteistojo kaltės įrodymų apie padarytą itin sunkų, tyčinį, pavojingą nusikaltimą, kuriuo buvo sukeltos neatitaisomos pasekmės. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos byloje surinktų ir teisme išsamiai ištirtų įrodymų viseto analize, kas leidžia teigti, kad teismas objektyviai nustatė bylos faktines aplinkybes.

Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde teigia, kad priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jis neturėjo ketinimų tyčia nužudyti savo brolį ir V. S. jis nenužudė. Visi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką, buvo užrašyti diktuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pritardamas apeliacinio skundo teiginiams, nuteistasis J. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo buvo išsigandęs, todėl sutiko su tais parodymais, kuriuos jam padiktavo pareigūnai ir jis protokoluose pasirašė. Nuteistasis tvirtino, kad jis buvo apklausiamas įtariamuoju nedalyvaujant gynėjui. Apeliantas pripažino, kad apklausos pirmosios instancijos teisme jis parodė, jog broliui dūrė peiliu į krūtinę, tačiau negali paaiškinti kodėl tokius parodymus davė teisme. Vis tiktai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi įrodymų visetą, palyginusi byloje surinktus įrodymus ir sugretinusi juos tarpusavyje, daro išvadą, nuteistojo J. S. padaryta nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal 129 straipsnio 2 dalį 3 punktą, kaip tyčinis savo šeimos nario brolio V. S. nužudymas. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme J. S. davė nuoseklius ir konkrečius parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką, o apeliaciniame skunde išdėstė visai priešingas aplinkybes, laikytina tik jo pasirinktos gynybinės pozicijos pakeitimu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju dėl jam pareikšto įtarimo, J. S. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2015 m. sausio 6 d. tetos G. I. namuose susitiko su broliu V. S., kartu vartojo didelį kiekį alkoholinių gėrimų, po to dėl neaiškios priežasties tarpusavyje konfliktavo. Kai V. S. atsigulė kambaryje ant sofos ir užmigo, jis atsinešė iš virtuvės peilį, atsistojo miegančio brolio galvūgalyje, dešinėje rankoje laikydamas peilį kelis kartus smogė broliui į krūtinės sritį. J. S. negalėjo paaiškinti kokios priežastys jį paskatino suduoti smūgius peiliu savo broliui V. S. ( t. 1, b.l. 188-190 ). Papildomai apklaustas įtariamuoju J. S. davė analogiškus parodymus kaip ir pirmojoje apklausoje, tačiau patikslino, kad broliui sudavė peiliu į krūtinę ne mažiau kaip tris smūgius ( t. 1, b.l. 192, 194 ). Nuteistasis pilnai patvirtino savo parodymus ir parodymų patikrinimo vietoje metu paaiškino kokiomis aplinkybėmis ir būdu nužudė savo brolį V. S., t.y. parodė, kad peilį paėmė virtuvėje iš spintelės, priėjo prie gulinčio ant sofos V. S. nuo galvos pusės ir dūrė jam kelis kartus į krūtinės sritį ( t. 2, b.l. 1-19 ).

Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje J. S. parodė, kad 2015-01-06 gėrė su broliu alkoholinius gėrimus, buvo susiginčiję, V. S. jam sudavė į galvą smūgį kumščiu, po to vėl toliau girtavo. Prieš tai pas V. S. buvo užėjęs jo pažįstamas vyriškis, tačiau kai brolis antrą kartą sugrįžo iš parduotuvės su alumi, to vyriškio jau nebuvo, todėl bute buvo tik kartu su V. S.. Nuteistasis papildomai parodė, kad svečiuodamasis pas brolį ir gerdamas alkoholinius gėrimus jis taip pat vartojo raminančius vaistus, kuriuos jam skyrė gydytoja. Vėliau brolis atsigulė kambaryje ant sofos ir užmigo, o jis nuėjo į virtuvę, iš spintelės stalčiaus paėmė peilį ir grįžęs į kambarį sudavė peiliu V. S. į krūtinę du - tris smūgiu smūgius. J. S. patikslino, kad tikslaus smūgių skaičiaus neprisimena, jų galėjo būti ir vienuolika. Nuteistasis negalėjo nurodyti tikro motyvo, kodėl nužudė brolį subadydamas jį peiliu, bet mano, kad poveikį jo elgesiui galėjo padaryti alkoholis ir vaistai ( t. 3, b.l. 151-153 ).

Tai, kad J. S. 2015 m. sausio 6 dienos vakare svečiavosi pas savo brolį V. S., patvirtino liudytojai K. S., kuri yra nužudytojo V. S. žmona ir kalbėjo su vyru telefonu apie 20 valandą, A. Š., kuriam V. S. sakė, jog brolis J. turi atvažiuoti į Vilnių, G. I., kuri yra nužudytojo teta ir jos bute nuo sausio 5 dienos svečiavosi sūnėnas V. S..

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi J. S. parodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jie yra nuoseklūs, pakankamai konkretūs ir, lyginant tarpusavyje, bei gretinant su kitais byloje surinktais ir ištirtais parodymais, atitinka esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta vienpusiškai, tendencingai ir nepilnai, nesurinkta pakankamai objektyvių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų J. S. kaltei nustatyti, byloje pakanka nuteistojo kaltę patvirtinančių faktinių duomenų, kurie sutampa tiek tarpusavyje, tiek ir su J. S. parodymuose nurodytomis aplinkybėmis. Tuo pačiu teisėjų kolegija nenustatė, kad apklausiant J. S. įtariamuoju buvo pažeisti BPK 178, 179 ir 188 straipsnių reikalavimai. Proceso pažeidimų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Įtariamajam buvo užtikrinta teisė turėti gynėją, šia teise jis pasinaudojo ir apklausose ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Protokole užfiksuotų parodymų teisingumą įtariamasis J. S. patvirtino savo ranka padarydamas įrašą ir pasirašydamas. Atsižvelgdama į šias išvadas, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apelianto J. S. teiginius apie tyrimo pareigūnų pavartotą psichologinį smurtą jo atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl teismo medicinos specialisto išvados ( t. 1, b.l. 62-71 ), t.y. kad nenustatytas sužalojimų padarymo mechanizmas – nukentėjusiojo ir nuteistojo padėtis įvykio metu, taip pat ar nukentėjusysis po smūgių peiliu sudavimo galėjo judėti ir palikti kambaryje ir koridoriuje kraujo pėdsakus. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus, kadangi teismo medicinos specialisto išvada neprieštarauja ir atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Išvadoje konstatuojama, kad nukentėjusiajam V. S. duriančiu pjaunančiu įrankiu kuo galėjo būti ir peilis buvo padaryta dešimt mirtį sukėlusių sužalojimų, kurie nėra būdingi juos pasidarant pačiam savo ranka, atsitrenkiant ar griūnant. Specialisto nuomone, pagal nustatytų sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį kūne, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusysis buvo horizontalioje padėtyje, bei tikėtiniausia užpuoliko ir nukentėjusio asmens tarpusavio padėtis yra priešpriešiais. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistui S. C. buvo parodyta parodymų patikrinimo vietoje metu daryta nuotrauka, kurioje J. S. parodo kokioje padėtyje buvo jo brolis V. S. tuo metu, kai jam peiliu sudavė smūgius į krūtinę ( t. 2, b.l. 14 ). Susipažinęs su J. S. nuotraukoje parodytu veiksmu, specialistas patvirtino, kad labiausiai tikėtinas toks sužalojimų padarymo mechanizmas, kai nuteistasis stovėjo nukentėjusiojo galvūgalyje, o nukentėjęs asmuo V. S. gulėjo horizontalioje padėtyje ant lovos. Apie parodytą užpuoliko ir nukentėjusio asmens tarpusavio padėtį specialistas sprendė nustatęs padarytų žaizdų lokalizaciją, jų morfologinį vaizdą ir kanalų kryptis. Įvertinusi specialisto išvadą ir jo paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajam suduotų smūgių peiliu kiekis, lokalizacija ir padarymo mechanizmas pilnai atitinka apelianto J. S. parodymus dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių. Savo parodymuose J. S. paaiškino, kad broliui galėjo suduoti ne mažiau kaip du ar tris smūgius, tačiau galėjo padaryti ir vienuolika sužalojimų. Ši aplinkybė atitinka ir teismo medicinos specialisto išvadą, kad V. S. kūne rasti dešimt durtinio pjautinio pobūdžio sužalojimų, kurie buvo mirties priežastimi.

Apeliaciniame skunde keliamos nepagrįstos abejonės dėl galimai atsiradusių kraujo pėdsakų ant nukentėjusiojo abiejų kojų pėdų ir tarpupirščių, nors iš skundo turinio nėra aiški šios aplinkybės įrodomoji vertė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo medicinos specialistas patvirtino, kad atlikus išorinį V. S. lavono tyrimą, jo kojų pėdos ir tarpupirščiai buvo švarūs, be sutepimų. Gausiai krauju buvo sutepti V. S. rūbai, nes sužalojimai į krūtinės ir kaklo vietą paprastai sukelia stiprų kraujavimą. Be to, specialistas patvirtino, kad po patirtų sužalojimų yra mažai tikėtina, kad nukentėjęs asmuo galėjo savarankiškai judėti.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje J. S. parodė, kad po to, kai kelis kartus dūrė kambaryje ant sofos miegančiam savo broliui V. S., jis grįžo į virtuvę, nuplovė peilį ir padėjo jį į spintelės stalčių ( t. 2, b.l. 16 ). Įvykio vietos apžiūros metu, virtuvės spintelės stalčiuje buvo rasti ir paimti 8 peiliai ( t. 1, b.l. 9-28 ), o kompleksinio DNR – teismo medicininio – kriminalistinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ant vieno iš paimtų įvykio vietoje peilio ( Nr. 4 ) geležtės rastas V. S. kraujas ( t. 1, b.l. 36-45 ). Atlikusi teismo medicininį-kriminalistinį tyrimą specialistė padarė tikėtiną išvadą, kad tuo pačiu peiliu Nr. 4 galėjo būti padaryta V. S. krūtinės durtinė-pjautinė žaizda ir jos projekcijoje esantis krūtinkaulio sužalojimas ( t. 1, b.l. 47-58 ). Aptartais įrodymais yra paneigti apeliacinio skundo teiginiai apie neva atsitiktinai parodymų patikrinimo vietoje metu rastą dar vieną peilį su kraujo pėdsakais. Byloje tokių duomenų nėra.

Nuteistojo J. S. apžiūros metu buvo nustatytos dvi pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje ir teismo medicininio tyrimo išvadoje konstatuota, kad žaizdos galėjo būti padarytos pjaunančiu įrankiu dviem trauminiais poveikiais. Nors J. S. ir tvirtina, kad susižalojo krisdamas ant asfalto dangos grįždamas namo, tačiau sužalojimų pobūdis neabejotinai patvirtina, kad plaštakos žaizdos padarytos tuo pačiu metu, kai nukentėjusiajam V. S. buvo suduoti smūgiai peiliu ( t. 2, b.l. 27-28 ).

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nors apeliaciniame skunde tiesiogiai nėra keliamas klausimas dėl paskirtos bausmės dydžio, tačiau įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas, motyvuodamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad J. S. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, dėl jo nusikalstamų veiksmų atsirado neatstatomos pasekmės – jo broliui V. S. atimta gyvybė. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, todėl įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino J. S. asmenybę atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui priteistos sumos nėra pernelyg didelės, atitinka įstatymo reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Darytina išvada, kad nėra pagrindo švelninti paskirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę ar kitokiu būdu švelninti nuteistojo J. S. teisinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. S. ( J. S. ) ir jo gynėjo advokato P. Prijalgausko apeliacinį skundą atmesti.