Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 11 mėnesių 4 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. gruodžio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistojo elgesys disciplinuotas ir pozityvus. Stebimos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomendacijas, įsitraukimas į resocializacijos procesą.

V. D. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 24 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje, pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. D. iš tiesų yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis nuo 2021 m. spalio 10 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tokiais būdais valdo riziką pakartotinai nusikalsti. Vis tik teismas pažymi, jog šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, jos tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmė atliekantis nuteistasis. Pažymėtina ir tai, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas, leidžiantis spręsti, jog asmuo jau yra pasitaisęs, bausmės specialiosios prevencijos tikslai jau pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas spręsdamas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo turi vertinti visumą duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio korekcija viso laisvės atėmimo laikotarpio metu, nesuteikdamas prioriteto atskiriems bausmės atlikimo laikotarpiams.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką yra nustatyta kaip atitinkanti kriterijų žema, tokia rizika nustatyta nuo 2022 m. lapkričio 16 d. kuomet iš vidutinės pakito į žemą, kas vertintina kaip teigiama aplinkybė. Vis tik, nors nustatytoji rizika yra žema, tačiau nuteistojo elgesyje vis dar yra gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas), kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, siekiant išimtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos, juo labiau, kad nėra nustatyta nei vieno apsauginio veiksnio, kuris apsaugotų nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tuo tarpu nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai dar neleidžia teismui spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ypač, kad kai kurių dinaminių kriminogeninių veiksnių nuteistasis jokiais aktyviais veiksmais nesistengia eliminuoti.

Dalis dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję su lėšų tvarkymu ir pajamomis, tai yra nuteistasis turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, turi lėšų valdymo sunkumų. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 15405,00 Eur, išieškota – 0,00 Eur, savanoriškai įsiskolinimų nedengia. Kaip matyti, nuteistasis nėra padengęs nei dalies savo turimų įsiskolinimų, kas atskleidžia nuteistojo abejingą požiūrį į savo nusikalstamo elgesio pasekmes, nesiekiant jų pakeisti. Formaliai nuteistasis buvo sutikęs dirbti, tačiau dėl prastos sveikatos taip ir neįsidarbino, todėl nėra galimybės spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis reintegruosis į visuomenę per darbinę prizmę, tokiu būdu akivaizdu, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, susiję su lėšų tvarkymu, nėra jokia prasme sprendžiami ir eliminuojami, tai atskleidžia per mažas nuteistojo pastangas savo nusikalstamo elgesio teigiamos dinamikos prasme. Be to nuteistasis pasižymi nelanksčiu mąstymų, todėl spręsti, jog egzistuojant nustatytiems dinaminiams kriminogeniniams veiksniams, nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nėra teisinio pagrindo. Tik realus nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių valdymas siekiant juos mažinti, leistų teismui svarstyti dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės, ko vis tik, šiai dienai nėra nustatyta.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kartu bausmė turi atliepti ir nukentėjusiųjų teisėtus lūkesčius dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio. Teismo vertinimu, V. D. neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar laikytina labai didele, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu, dar nepakanka daryti išvadai, kad V. D. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, tai yra jis buvo baustas drausmine tvarka ir dalis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų buvo padaryti praėjus ženkliam laikui nuo įkalinimo bausmės pradžios, nuteistajam būnant gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis, o teigiamas pokytis stebimas dar trumpą laiką.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam V. D., todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.