Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme būtas laikas nuo 2013-06-23 iki 2013-06-24 (viena para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 23 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje kumščiu sudavė penkis kartus į įvairias kūno vietas V. M., po to ištempė V. M. į kiemą, ten vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą ir du kartus kumščiu į nugarą, po to parvedė V. M. į gyvenamąjį namą ir sėdinčiam ant lovos jam du kartus kumščiu trenkė į šoną, tokiais savo veiksmais padarydamas V. M. kairės pusės VIII–IX šonkaulių lūžius ir apatinės lūpos sumušimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės VIII–IX šonkaulių lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Teismo posėdyje prokurorė J. Steponavičiūtė prašė skundą atmesti, nuteistasis T. Š. ir jo gynėja adv. L. Musteikienė prašė skundą patenkinti, nes dėl realios laisvės atėmimo bausmės nebebus kam išlaikyti T. Š. mažamečio sūnaus, jo žmonos, jos vaikų, nes jis vienintelis šeimos maitintojas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai T. Š. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. To neginčija ir apeliantas T. Š., kuris nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, prašo taikyti BK 54 str. 3 d. ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skirdamas T. Š. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį ir formą, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkis.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą sankciją ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltą asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad, jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas T. Š. neprieštarauja teisingumo principui ir jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Kolegijos nuomone, aplinkybių, kad nuteistasis vedęs, dirba, augina mažametį sūnų, nėra pagrindo pripažinti išimtinėmis, jos sudaro įprastą teismų praktikoje kaltinamojo portretą ir neleidžia daryti išvados, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė bausmės vykdymą T. Š. atidėti, teismas dėl šio prašymo nepasisakė.

Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 75 str., kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistam asmeniui tik BK 75 straipsnio 1 dalies formaliai numatytomis sąlygomis. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipa­žinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar invalidų pan.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. Š. realią laisvės atėmimo bausmę, motyvavo tokį sprendimą tuo, kad T. Š. nusikaltimą padarė nepraėjus nė metams po bausmės atlikimo, teisiamas trečią kartą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo veiksmai po nusikaltimo padarymo leidžia daryti išvadą, jog jis suprato savo elgesio netinkamumą, jį pakoregavo. Buvo padarytas nesunkus nusikaltimas. T. Š. išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai įvertino savo elgesį, nesistengė išvengti atsakomybės. Pažymima, kad realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas pakenktų teigiamiems nuteistojo T. Š. socialiniams ryšiams, nes jis yra dirbantis, vedęs, augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, pradėjo atlyginti žalą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, paskirtos ir subendrintos bausmės vykdymas atidedamas pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. Atidedant paskirtosios bausmės vykdymą skiriama Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė bei Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas įpareigojimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, T. Š., Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.