Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr.1-61-269/2013, kurioje

J. O. (J. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsiskyręs, neteistas, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. O. (J. O.), (toliau-kaltinamasis) vengė išlaikyti vaiką, o būtent:

jis žinodamas savo pareigą pagal 1999-04-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą dukros K. O., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui G. O. naudai mokėti ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1999-03-30 iki dukros pilnametystės, nuo 2008-03-05 iki 2009-11-25 vengė pareigos išlaikyti vaiką, kitokios materialinės paramos vaikui neteikė, vaikui lėšų išlaikyti nemokėjo.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. O. (O.) (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino ir paaiškino, kad vaiko išlaikyti nevengė, tačiau ilgą laiką nežinojo apie tai, kad yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo. Jis sirgo, keturis mėnesius gulėjo ligoninėje, o kai grįžo iš ligoninės rado name benamius. Žmonos nematė. Alimentų nemokėjo, nes nerado niekur G. O.. K. mano dukra, bet jis jos niekada nematė. Jis negavo jokio teismo sprendimo dėl vaiko išlaikymo. Žinojo, kad turi vaiką išlaikyti ir mokėti kas mėnesį po 130 Lt. Jis dukrai duodavo ir po 200 Lt ir po 300 Lt. 2008-2009 metais neatsimena ar alimentus mokėjo. Kai turėjo, tai duodavo pinigų, dovanas pirkdavo. Pinigus duodavo K. asmeniškai. 2005 m. susirgo tuberkulioze. 2008 metais – 2009 metais jau buvo sveikas. Buvo tuo metu darbingas, buvo registruotas darbo biržoje, bet birža nemokėjo pinigų. Pašalpą gauna tik nuo 2011 metų. Iki to laiko negaudavo pinigų. Eidavo valgyti į valgyklas, kurios yra neturtingiems žmonėms skirtos. Kartais uždirbdavo po 10 Lt iš atsitiktinių darbų. A. yra jo pažįstamas, pas kurį dirbo sodyboje, jis jam mokėjo po 100 Lt per savaitę. Kai gaudavo pinigų, juos leido maistui. Kai dirbo pas A. vaikui iš uždirbtų pinigų davė 200 Lt, nežino ar vaikui davė ar jos motinai, lyg dukra mokykloje tuo metu buvo. Butas, kuriame gyvena, yra žmonos, jis ten tik registruotas. Už butą moka buvusi žmona. Jis vieną kartą padėjo žmonai, malkas sukapojo. Dukrai pinigus duodavo kas mėnesį, tik šį mėnesį dar nedavė. Paskutinį kartą davė pinigus spalį ar rugsėjį. Jam dukra visą laiką raštelius rašė, kai pinigus gaudavo, bet už paskutinį kartą neparašė. Niekas nerašė daugiau raštelių, tik dukra. Vieną kartą ir žmona raštelį parašė. Ateityje mano, kad mokės iš pašalpos. Sutinka mokėti kas mėnesį po 130 Lt, sutinka, kad teismas skirtų tokį įpareigojimą, supranta, kad jei nevykdys to, reikės sėdėti kalėjime (t. 1, b.l. 79-80, 91-93, 96-97, t. 2, b.l. 29, 35-36).

Apklausta teisme nukentėjusioji G. O. (toliua-nukentėjusioji) parodė, kad su J. O. susituokė 1994 metais. (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. O.. Gyveno pas jos tėvą namuose, paskui vyras pradėjo gerti, nusprendė, kad bus geriau, jei gyvens atskirai. Nusipirko butą, vyras toliau gėrė, neduodavo pinigų, vaiko neprižiūrėjo, neduodavo pinigų jo išlaikymui. Ji turėjo išeiti iš buto, nes ten neįmanoma buvo gyventi. Dabar kaltinamasis neduoda pinigų ir ji dar už butą, kuriame jis gyvena, turi mokėti. 1999 m. ji kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo. Teismo posėdyje J. O. nedalyvavo, jis buvo informuotas apie teismo posėdį, sprendimas jam lyg buvo įteiktas, bet tiksliai pasakyti negali, nes jau tada negyveno su juo. Teismas nustatė, kad buvęs dukros išlaikymui turi mokėti ne mažiau 125 Lt per mėnesį iki dukros pilnametystės. Kol vyras dirbo, jis mokėjo alimentus, nes jam iš atlyginimo atskaitydavo. Dirbo jis iki 2008 m. Po to vyras neišlaiko vaiko, nes jis nedirba ir geria. Jei vyras negertų, jis galėtų dirbti, nors jis ir serga tuberkulioze. Pastoviai vyras gyveno jų buvusiame bute, jis ten geria, triukšmauja, neįmanoma su juo gyventi. Ji išsituokė, po ištuokos ji išėjo iš jų bendro buto pas tėvą į nuosavą namą. Žmonės jai sakė, kad matė vyrą prie Aušros vartų elgetaujantį, į šiukšlių konteineriuose besirausiantį. Gali būti, kad buvęs vyras yra protiškai nesveikas. Vyras nemoka išlaikymo nuo 2008 m. Vyras dar turi vieną dukrą, kuri yra pilnametė. Jos dukra gėdijasi tokio tėvo. Vyras gulėjo 7 mėnesius Antakalnio ligoninėje, jis gydėsi nuo tuberkuliozės, tada jam pusei metų buvo nedarbingumas skirtas. Tai buvo gal prieš keturis metus. Buvo, kad praėjusiais metais vyras kelis kartus davė vaikui pinigų. 2008, 2009 ir 2010 m. vyras nieko neduodavo vaikui. Tik 2011 m kelis kartus davė. Vyras gauna 315 Lt pašalpą, jis gal registruojasi daro biržoje. Nuo 2008 m. vyras beveik nedavė vaikui pinigų, buvo, kad gimtadienio proga kažkuriais metais atnešė 200 Lt. Nesenai šiais metais vyras dukrai atnešė 315 Lt ir po kelių dienų dar 100 Lt. Čia buvo prieš kelis mėnesius. Negali būti, kad jos dukra jai nesakytų, kad jai tėvas duoda pinigus. Ką beatneštų tėvas dukrai, ji visada pasakydavo. Visą laiką tik dukrai pinigus paduodavo, jai buvęs vyras niekada neduodavo pinigų vaiko išlaikymui. Paprastai, kai duodavo pinigus, tai duodavo arba atėjęs į namus, arba kažkada prie stotelės. Nebuvo tokių atvejų, kad per antstolius vyras pinigus duotų. Dabar iš vaikų išlaikymo fondo gauna pinigus. Ji vaikų fondui pranešė, kai vyras šiais metais davė 315 Lt. Ji siūlė vyrui parduoti butą, kuriame jis gyvena ir iš tų pinigų padengti įsiskolinimą. Tai buvo gal prieš metus (t. 1, b.l. 35, 37-40, 46-47, t. 2, b.l. 27, 29-30).

1999-04-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu priteista J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , mokėti alimentus dukros K. O., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau I minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1999-03-30 iki K. pilnametystės (t. 1, b.l. 3).

„SODROS“ pažymoje užfiksuota, kad J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1999-01-01 iki 2006-08-23 dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2004-10-11 iki 2004-12-03 - (duomenys neskelbtini); nuo 2006-05-04 iki 2006-05-31 - (duomenys neskelbtini); nuo 2010-09-28 iki 2010-11-30 - (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 135-136)

Gautame 2011-09-16 Vilniaus teritorinės darbo biržos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. O. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje įregistruotas nuo 2009-11-25. Nuo 2010-09-28 iki 2010-11-30 dirbo viešuosius darbus. Taip pat per šį registracijos laikotarpį jam buvo pateikti 3 darbo pasiūlymai. Dirbti neatsisakė, tačiau neįsidarbino dėl pateisinamos priežasties (darbdaviai pasirinko kitus kandidatus). Į darbo biržą atvyksta nustatytu laiku. Anksčiau darbo biržoje buvo įregistruotas nuo 2006-09-08 iki 2007-08-22 ir nuo 2007-12-27 iki 2008-03-05 ( t. 1, b.l. 169).

2012-03-28 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pirminio vertinimo metu J. O. nuo 2007-07-09 iki 2008-01-08 nustatytas 55 % darbingumo lygis. Pagrindinė diagnozė – Plaučių tuberkuliozė, nepatvirtinta bakteriologiškai ir histologiškai (Infiltracinė plaučių tuberkuliozė, L1/L1 (-), rezorbcijos fazė), TLK-10 kodas A16.0. 2008-01-07 pakartotinio vertinimo metu asmeniui nustatytas 65 % darbingumo lygis. Pateikia J. O. darbingumo lygio vertinimo aktų patvirtintas kopijas ( t. 1, b.l. 178).

2012-05-04 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog 2008-01-07 vertinimo metu J. O. nustatytas 65 % darbingumo lygis. Vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1253), asmuo, kuriam nustatytas 60-100 % darbingumo lygis, yra laikomas darbingu ( t. 1, b.l. 188).

Daiktų, dokumentų pateikimo metu J. O. pateikė ranka rašytus raštelius (6 vnt.). Buvo padarytos raštelių kopijos ir originalai grąžinti J. O. ( t. 1, b.l. 98-112).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta nukentėjusios G. O. pareiškimu, 1999-09-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 1, 2, 4-7, 41-45, 48, 52-74, 81-88, 98-112, t. 2, b.l. 40).

Teismas, vertinant byloje surinktus ir išanalizuotus parodymus nevertina liudytojos nepilnametės K. O. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kadangi, dėl tuo, kad minėtą liudytoją šaukdama neatvyko į teismo posėdį, negali patikrinti jos teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaudamasis BPK 186 str. 2 d. liudytoja kuri yra nepilnametė į teisiamąjį posėdį kviečiama išimtiniais atvejais. Teismas pritaikė BPK 186 str. 2 d. reikalavimą ir minėtą liudytoją į teismo posėdį neatvesdino bei apsiribojo nuo jos apklausos teisme, kadangi yra pakankamai kitų įrodymų pagrindžiančių kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo (t. 1, b.l. 49-51).

Pagal teismų praktiką vengimas išlaikyti vaiką konstatuojamas ir tada, kai sąmoningai sukuriama tokia situacija, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (tesiės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas, kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad J. O. vengė pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti. Pats kaltinamasis neigė padaręs šią veiką ir nurodė, kad vaiko išlaikyti negalėjo, nes ilgą laiką sirgo ir negalėjo dirbti, todėl objektyviai neturėjo lėšų išlaikymui mokėti. Mokėti alimentų sąmoningai nevengė. Teismas tokią kaltinamojo versiją vertina kritiškai. Iš „SoDros“ pateiktų duomenų matosi, jog kaltinamasis dirbo nuo 1999-01-01 iki 2006-08-23 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2004-10-11 iki 2004-12-03 - (duomenys neskelbtini), nuo 2006-05-04 iki 2006-05-31 - (duomenys neskelbtini), nuo 2010-09-28 iki 2010-11-30 - (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamų. Apie tai, kad laikotarpyje nuo 2008-01-08 iki 2009-11-25 kaltinamasis dirbo duomenų nėra. Nuo 2009 05-04 jo pareigą išlaikyti vaiką turėjo perimti valstybė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka. Iš byloje esančių Vilniaus darbo biržos pateiktų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus teritorinėje darbo biržoje įregistruotas nuo 2009-11-25. Nuo 2010-09-28 iki 2010-11-30 dirbo viešuosius darbus. Taip pat per šį registracijos laikotarpį jam buvo pateikti 3 darbo pasiūlymai. Dirbti neatsisakė, tačiau neįsidarbino dėl pateisinamos priežasties (darbdaviai pasirinko kitus kandidatus). Anksčiau darbo biržoje buvo įregistruotas nuo 2006-09-08 iki 2007-08-22 ir nuo 2007-12-27 iki 2008-03-05. Pažymėtina, kad registracija darbo biržoje 2008-2009 m. laikotarpiu nėra pripažintina J. O. aktyviomis pastangomis įsidarbinti. Savo vengimą įsidarbinti J. O. motyvavo silpna sveikata ir ligomis, dėl kurių jis negali dirbi. Teismui buvo pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma, kurioje nurodyta, jog 2008-01-07 vertinimo metu J. O. nustatytas 65 % darbingumo lygis. Vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1253), asmuo, kuriam nustatytas 60-100 % darbingumo lygis, yra laikomas darbingu. Jokių kitų duomenų, kad jis būtų buvęs nedarbingas ar sirgęs kokiomis nors ligomis kaltinamasis teismui nepateikė. Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tas aplinkybes, kad kaltinamasis nuo 2008-01-08 iki 2009-11-25 visiškai nesidomino savo vaiko ir nesistengė ne tik finansiškai, bet ir kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, niekur nedirbo, nors nėra ir nebuvo visiškai nedarbingas, teismas daro išvadą, kad J. O. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas dukters K. O. išlaikymui vengė sąmoningai ir tikslingai. Toks J. O. neveikimas ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotinas kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Teismui pateikti pakvitavimai nepaneigia kaltinamojo pareigos išlaikyti dukrą, mokant išlaikymą, juolab, kad minėti kvitai yra 2011- 2012 m., o tai reiškia, jog jie išeina iš kaltinimo ribų, nes, kaip jau buvo minėta, J. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas yra nuo 2008-03-05 iki 2009-11-25 kai jis būdamas darbingas nedirbo ir mokėjimo pinigų vaiko išlaikymui. Pažymima ir tai, jog šiuo atveju nėra galimybės kalbėti apie tam tikro dydžio padarytą turtinę žalą. Tokio pobūdžio bylose gali būti nustatinėjamas įsiskolinimo dydis, susidaręs kaltam asmeniui nemokant pinigų vaiko išlaikymui. Kita vertus, kaltininko įskolinimo dydžio nustatymas taipogi nėra būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 164 str. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, jog asmuo, žinodamas apie savo pareigą pagal tam tikra priimtą teismo sprendimą mokėti pinigus vaiko išlaikymui ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems, į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą,-tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė –laisvės apribojimas vidurkio ribose ir, vadovaudamasis BK 48 str. 7 d. kaltinamojo prašymu, skiriant įpareigojimus baudžiamajame įstatyme nenumatytus, nes jie teismo nuomone darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (t. 1, b.l. 118-189).

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintinos (t. 1, b.l. 113-115).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308, 313 straipsniais,

nusprendė:

J. O. (J. O.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams įpareigojant:

-per vieną mėnesį nuo bausmės atlikimo pradžios pradėti legaliai dirbti;

-radus legalų darbą, per bausmės atlikimo laiką, nekeisti darbo vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios ir mokėti savo nepilnametės dukros išlaikymui po 130 Lt per mėnesį.

-arba per bausmės atlikimo laiką registruotis darbo biržoje ir vykdyti 1999 m. balandžio 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą dėl savo nepilnametės dukros išlaikymo.

Kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.