Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-522-827/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-15
Bylos Nr.
1-522-827/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00303-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
B. S.
Nukentėjusysis
L. A.
Advokatai
Gintaras Algirdas Perednis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-522-827/2015Proceso Nr. 1-10-1-00303-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.,2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Laimai Baniulytei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajai B. S.,kaltinamosios gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,nukentėjusiajai L. A.,nukentėjusiosios atstovui advokato padėjėjui I. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „Burda Modens salonas“ direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

ji, 2014 m. kovo 17 d., apie 12.33 val., Vilniuje, Laisvės pr. ties Architektų g. viaduku ir stotele „Paukščių takas“, vairuodama automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link Savanorių pr., neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas (snigo, kelio važiuojamoji dalis buvo padengta šlapiu sniegu ir slidi), nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant šaligatvio, kur nulaužė kelio ženklą Nr. 548, atsitrenkė į betoninę šiukšliadėžę ir patrenkė bei sužalojo pėsčiąją L. A., gim. 1935 m., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais B. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji B. S. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad buvo prastas oras, kaltinamoji važiavo į miestą, vairavo pagal KET taisykles, atsižvelgė į metereologines sąlygas. Važiuojant pradėjo slysti mašina. Iš nugaros pamatė atvažiuojant baltą Volkswagen mašiną, kuri ją lenkė iš dešinės pusės. Kaltinamąją tai sutrikdė, slydo nuo kelio, atsitrenkė į viešojo transporto stotelę, išlipo iš mašinos, pamatė, kad toliau guli A.. Buvo pašalinis žmogus, kuris paskambino 112, nes kaltinamoji tuo metu paskambinti nesugebėjo, kadangi buvo paveikta šoko. Teigė, kad tą pačią dieną lankė nukentėjusiąją ligoninėje. Nukentėjusioji ją išvarė iš ligoninės, nenorėjo jos matyti. Nukentėjusiosios būkle visada domėjosi, bendraudavo su ja telefonu.

Įklausimus kaltinamoji paaiškino, kad nukentėjusioji iš pradžių reikalavo žalos apie 50000 lt, paskui 15000 lt, paskui 10000 lt. Ji pasiūlė sumokėti 5000 lt žalos, ji tada pareikalavo 6000 lt žalos. Sutikau su reikalavimu. Tuomet nukentėjusioji vėl pradėjo didinti savo piniginį reikalavimą. Draudimas nukentėjusiajai išmokėjo apie 10000 lt, o nukentėjusioji pati nieko nemokėjo. Įvykio metu važiavo Laisvės pr. Ten yra 2 eismo juostos ir įvažiavimas į viešojo transporto stotelę. Kaltinamoji važiavo 2 eismo juosta. Greitis buvo nedidelis, gal net 60 km/h nebuvo. Kelias buvo labai duobėtas. Be to, įvykio vietoje yra staigus posūkis ir nuokalnė. Važiavo link Vilkpėdės gatvės. Mašina tapo nevaldoma, nes kaltinamajai kelią pakirto kita mašina, bandė stabdyti mašiną pavarom, vairu. Mano, kad dėl įvykio kaltas slidus kelias. Įvykis įvyko kovo 17 d, gal apie 12.00 h. Kaltinamoji vairavo Mitsubischi mašiną. Mano, kad vairavo saugiu greičiu. Po įvykio mašina sustojo viešojo transporto stotelėje ant šaligatvio. Išlipus iš automobilio jį apžiūrėjo, paskui pamatė toliau gulintį žmogų, bandė kviesti pagalbą. Nukentėjusioji gulėjo prie pat viešojo transporto stotelės autobuso važiuojamojoje dalyje. Įvykio metu sugadino šiukšialdėžę ir stulpą. Įvykio metu kelias nebuvo nuvalytas.

Kai nukentėjusioji gulėjo ligoninėje kaltinamoji buvo pas ją nuėjusi, tačiau nukentėjusioji ant jos šaukė ir liepė išeiti. Iki tol, kol buvau šoko būsenoje, nukentėjusiąją lankė jos tėvai.

Oras įvykio metu buvo prastas, kelias apledėjęs, nes buvo šaltukas, buvo šlapdriba. Kai VolksWagen automobilis lenkė ją, bandė sustabdyti savo automobilį, norėjo persirikiuoti į pirmą eismo juostą, bet buvo prie pat posūkio, todėl norėjo tai padaryti po posūkio. Stabdė mašiną pavaromis, stabdžiu. Nukentėjusioji jau gavo iš draudimo įmonės pinigų. Nesutiko su civiliniu ieškiniu. Teigė, kad neturi žalai, kurios reikalauja nukentėjusioji, padengti pinigų. Nukentėjusiajai žala jau atlyginta iš draudimo bendrovės.

Apklausta kaip nukentėjusioji L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nieko neprisimena iš įvykio. Įvykio dieną norėjo važiuoti pas gydytoją. Į ją tiesiog trenkėsi mašina ir ji nieko nepamena. Tuo metu, kai trenkėsi mašina, nukentėjusioji stovėjo viešojo transporto sustojimo aikštelėje, berods, ji vadinosi Paukščių takas. Iki smūgio jokios atvažiuojančios mašinos nematė. Po įvykio jai buvo sumušta galva, nosis, lūpa praskelta ir dantys išmušti. Ligoninėje išbuvo mėnesį. Reabilitacijoje buvo mėnesį. Po įvykio jos sveikata pasikeitė - nebeturi jėgų, eisena pasikeitė, vaikšto kaip susukta, po avarijos skauda kaulus. Teigė, kad anksčiau sportavo lengvąją atletiką, ir iki avarijos jos sveikata buvo gera. Po įvykio gal kaulai buvo gerai pritrenkti, todėl juos skauda. Civilinį ieškinį palaikė. Nori, kad draudimas duotų pinigų, nes vaistai brangiai kainuoja. Teigė, kad susitaikytų su kaltinamąja, ji jai turi duoti 200 eurų. Draudimas jai pervedė virš 7000 lt ir už dantis pervedė apie 2530 lt. Vėliau teigė, kad nesutinka taikytis su kaltinamąja, nes ji melagė.

Iš 2014-03-17 vyriausiojo patrulio A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtą dieną apie 12 val. 35 min. gautas pranešimas apie eismo įvykį Laisvės pr. „Paukščių takas“ stotelėje, kurio metu nukentėjo žmogus. Atvykus į vietą rado automobilį Mitsubishi Galant, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo vairuotoja B. S. paaiškino, kad važiavo laisvės pr. Link centro ir dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į maršrutinio transporto stotelės stulpą, betoninę šiukšliadėžę, partrenkė stovėjusią pėsčiąją ant šaligatvio. Nukentėjusiąją L. A. GMP išvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 3).

Iš 2014-03-17 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vieta, esanti Laisvės pr. Vilniuje, tiek Architektų g. viaduku, maršrutinio transporto tolele „Paukščių takas“. Apžiūra pradėta 03:00 val., baigta 13 val. 30 min. Jos metu nustatyta, kad sninga, kelio danga – asfaltas, padengtas šlapiu sniegu. Automoblis Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi važiuojamojoje dalyje, važiavimo kryptimi link Giraitės g. už stotelės ženklo įtvirtinimo vietos 12,80 m. atstumu. Įvykio vietoje yra 17,20 m. šoninio slydimo žymė sniege, kuri tęsiasi nuo šaligatvio pradžios iki pylimo. Nulaužtas transporto stotelės kelio –ženklas Nr. 548, sudaužyta betoninė šiukšliadėžė. Nuo stotelės ženklo 7,2 m. atstumu link Giraitės g. kelio važiuojamojoje dalyje matoma sniege žymė, panaši į kraują, 0,5 m. iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (t. 1, b. l. 5-12).

Iš 2014-03-17 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Mitsubichi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant jo yra nustatyti tokie išorinio sugadinimo pėdsakai – įlenktas galinis kairės [pusės sparnas, bagažinės dangtis, galinis bamperis, įlenktos galinės kairės pusės durelės, įbrėžtos kairės pusės priekinės durelės, įlenktas kairės pusės priekinis ir galinis ratlankiai, sulaužyti du ratų gaubtai (t. 1, b. l. 13-14).

Iš 2014-03-20 specialisto išvados Nr. T-A 2476/14(01) matyti, kad B. V. (S.) kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 25).

Iš 2014-04-17 L. A. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta L. A. gydymo stacionare ligos istorija ir CD laikmena su rentgeno nuotraukomis. Apžiūros metu nustatyta, kad L. A. padaryta muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos veide, minkštųjų audinių patinimas kaktos dešinėje, nosies kaulų lūžis, dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės lūžis su kraujo susikaupimu sinuso ertmėje, galvos smegenų sumušimas (kairėje šoninio skilvelio kūno projekcijoje), dešinio gaktikaulio apatinės šalos lūžis, juosmeninio V-o slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, kryžkaulio dešinės pusės sparno viršutinės dalies lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu, jie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 39-40).

Iš 2014-05-29 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti papildomi medicininiai dokumentai, apžiūros metu nustatyta, kad L. A. padaryta muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos veide, minkštųjų audinių patinimas kaktos dešinėje, nosies kaulų lūžis, dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės lūžis su kraujo susikaupimu sinuso ertmėje, galvos smegenų sumušimas (kairėje šoninio skilvelio kūno projekcijoje), dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, juosmeninio V-o slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, kryžkaulio dešinės pusės sparno viršutinės dalies lūžis, trauminis priekinių dantų netekimas (21, 12), 11 danties paslankumas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu, jie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 63-64).

Iš 2014-10-16 L. A. medicininių dokumentų papildomos apžiūros protokolo matyti, kad dar kartą buvo apžiūrėti L. A. medicininiai dokumentai ir apžiūros metu nustatyta, kad L. A. padaryta muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, plėštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, skruostuose, abejuose smilkiniuose, kaktinėje ir nosies srityje, minkštųjų audinių patinimas kaktos dešinėje, nosies kaulų lūžis, dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės lūžis su kraujo susikaupimu sinuso ertmėje, galvos smegenų sumušimas (kairėje šoninio skilvelio kūno projekcijoje), dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, juosmeninio V-o slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, kryžkaulio dešinės pusės sparno viršutinės dalies lūžis, trauminis priekinių dantų netekimas (21, 12 – lūžimas šaknų srityje), 11 danties paslankumas. Žalgirio klinikoje 2014-04-29 diagnozuota politrauma bei 21 ir 12 dantų lūžimas šaknų srityje gali būti siejamas su 2014-03-17 patirta trauma, kadangi RVUL pirminės apžiūros metu nustatyta plėštinė viršutinės lūpos žaizda, todėl neatmetama, kad padarant žaizdą viršutinėje lūpoje kartu buvo pažeisti ir 21 bei 12 dantys, t. y. lūžo šaknys. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 122-124).

Apklaustas kaip liudytojas A. I. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014-03-17 apie 12 val. 30 min. jis vairuodamas automobilį važiavo Laivės pr. Nuo Karoliniškių link Savanorių pr. Buvo šviesus paros metas, krito šlapias sniegas, buvo blogas matomumas ir slidi važiuojamoji danga. Važiavimo sąlygos buvo prastos. Privažiavęs prie sustojimo „Paukščių takas“ liudytojas pamatė nuo sustojimo šaligatvio krašto į važiuojamąją dalį slystantį automobilį bei nuverstą sustojimo stulpą su ženklu. Tai pamatęs suprato, kad dėl slidaus kelio minėtas Mitsubishi automobilis bus nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies, dėl to sulėtino greitį ir ėmė dairytis, ar nėra sužalotų žmonių. Pravažiuodamas pro sustojimą pamatė ant važiuojamosios dalies prie pat šaligatvio krašto gulinčią moterį, suprato, kad ji sužalota, todėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Apvažiavęs Mitsubishi automobilį, palaukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Liudytojas nematė paties eismo įvykio, t. y. dėl ko ir kaip nuo važiuojamosios dalies į sustojimą įvažiavo Mitsubishi, kaip buvo patrenkta moteris (t. 1, b. l. 67-68).

Apklausti kaip liudytojai P. L., G. D., D. O. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir A. I. (t. 1, b. l. 69-72, 76-77).

Apklausta kaip liudytoja B. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2014-03-17 apie 12 val. 30 min. sėdėdama priekinėje keleivio vietoje važiavo Beatos vairuojamu automobiliu Mitsubishi Galant, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laivės prospekto antra (kaire) eismo juosta nuo Rygos g. link Savanorių pr. Buvo šviesus paros metas, labai stipriai snigo, buvo apsnigta ir labai slidi važiuojamoji danga, prastos matomumo ir važiavimo sąlygos. Važiavo nedideliu greičiu. Pravažiuojant pėsčiųjų viaduką ties „Paukščių taku“, gretima eismo juosta iš dešinės važiavęs automobilis apvažinėjo Beatos vairuojamą automobilį ir tuo metu kaip suprato liudytoja Beata, norėdama dar sumažinti vairuojamo automobilio greitį, nuspaudė stabdžio pedalą. Tuo metu Beatos vairuojamą automobilį pradėjo nešti į kairę skiriamąją juostą. Beata pradėjo tiesinti automobilį ir jį pradėjo nešti į dešinę pusę, pradėjo sukti ir pajuto, jog automobilis galine dalimi į kažką nestipriai atsitrenkė ir po to sustojo. Liudytoja su Beata išlipo ir tuomet pamatė nuverstą sustojimo „Paukščių takas“ stulpą bei sustojime ant važiuojamosios dalies prie šaligatvio gulinčią senyvo amžiaus moterį. Kur ji stovėjo iki įvykio ir kaip buvo sužalota, liudytoja negalėjo nurodyti. Nevaldomam automobiliui besisukant ji tiesiog pajuto nestiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Liudytoja su Beata pribėgo prie sužalotos moters, kuri buvo sąmoninga. Į įvykio vietą atėjo daug žmonių, pranešė apie įvykį policijai (t. 1, b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino ir B. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje įrodyta pačios kaltinamosios paaiškinimais, nukentėjusios paaiškinimais, byloje esančiomis įvykio vietos apžiūros protokolais ir schema, apžiūros protokolais ir specialisto išvadomis, nukentėjusiosios ir liudytojo paaiškinimais. Įvertinus šiuos įrodymus teismas daro išvadas, jog byloje nustatyta, jog kaltinamoji B. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, t. y. neįvertino į važiavimo bei meteorologines sąlygas, kad tuo metu snigo, buvo slidi kelio danga, padengta šlapiu sniegu, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, išslydo iš važiuojamosios kelio dalies, užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė nukentėjusiąją L. A., dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Galiojusių KET 133 punktas numatė, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nors kaltinamoji teigia, kad ji važiuodama automobiliu vertino vairavimo sąlygas, t. y. kad smarkiai snigo, buvo slapia ir slidu, važiavo nedideliu greičiu, kuris nesiekė 60 km/h, tačiau nurodytoje situacijoje ji nesuvaldė automobilio, dėl ko automobilis ėmė slysti ir išslydo iš važiuojamosios dalies ant šaligatvio, kur kliudė nukentėjusiąją. Kaltinamosios kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai, veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamoji B. S. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, ištekėjusi, dirbanti iš jos žodžių šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, į narkologines ir psichiatrines įskaitas neįrašyta, psichiatrijos ligoninėse negydyta. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra neatsargus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamosios asmenybę, kad ji teisiama pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai baudą.

Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, tai kad administracine tvarka nebausta, jai neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Civilinis ieškinys

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialo priteisti 1448,10 eurų neturtinės žalos , taip pat 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialo ir B. S., bei priteisti procesinių dokumentų rengimo išlaidas iš atsakovės B. S.. Ieškinį grindė tuo, kad žalą padarė B. S. savo kaltais veiksmais. Kadangi jos, kaip transporto priemonės valdytojos veiksmai buvo apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, todėl žalą privalo atlyginti draudimas Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialo. Įvykio metu nukentėjusiajai nustatyti specialisto išvadose nurodyti sužalojimai, ji gydėsi VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje nuo 2014-03-17 iki 2014-02-26, nuo 2014-04-01 iki 2014-04-24 buvo papildomai hospitalizuota VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Po eismo įvykio nukentėjusioji vis dar jaučia pasekmes. 2014-06-03 jai nustatytas Berthel indeksas, pagal kurį jai judant, pasinaudojant tualetu, maudantis, vaikštant, lipant laiptais, apsirengiant, nusirengiant reikalinga pagalba, o Barthel išvadoje nustatyta, kad nukentėjusioji yra beveik visiškai priklausoma, t. y. savini negalinti savarankiškai pasirūpinti. 2014-06-16 jai išduotas siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Po šios traumos L. A. būklė ženkliai pablogėjo – sustiprėjo tremoras, pablogėjo atmintis, paryškėjo galvos svaigimas, koordinacijos-pusiausvyros sutrikimas, mėtymas į šonus einant, kuri dinamikoje blogėja. Pacientę vargina dubens kaulų skausmai, blogai užmiega, blogai miega. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl fizinio skausmo, nepatogumo ir bendravimo galimybių sumažėjimo, dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo patyrė 12 000 Lt neturtinę žalą. Draudimo bendrovė išmokėjo 7000 Lt neturtinės žalos, todėl prašo priteisti iš atsakovo draudimo bendrovės papildomai dar 5000 Lt neturinės žalos atlyginimo.

Atsakovas Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialo nesutiko su ieškinio reikalavimu, nurodydamas, kad jis nepagrįstas. Pridėti medicininiai dokumentai yra neįskaitomi, tačiau iš jų matyti, kad pacientės būklė vidutinio sunkumo, buvo pritaikytas konservatyvus gydymas medikamentais, skausmas ir simptomatika rimsta, gydymui rekomenduojama ramybė, vitaminai, medikamentai. Išrašant būklė paderėjo, jai buvo sėkmingai pritaikytas gydymas ir reabilitacija, todėl manytina, kad jo visiškai pakako sveikatai atstatyti. Nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, todėl daugelis patirtų sužalojimų simptomatikos gali būti susiję su amžiaus įtakojama silpna sveikata. Medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad pacientę daug metų vargina rankų tremoras.

Civilinis atsakovas iš dalies sutiko su pareikštu neturtinės žalos reikalavimu, o nukentėjusiosios prašoma priteisti papildoma 5000,00 Lt neturtinės žalos suma neturtinės žalos dydį padarys nepagrįstai didelį (iš viso 12 000 Lt) ir neatitiks jai padaryto neturtinės žalos dydžio bei prieštaraus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems neturtinės žalos nustatymo kriterijams. Pagal teismų praktiką, kai neatsargia nusikalstama veika nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-401/2009, 2K-64/2009, 2K-461/2010, 2K-215/2010, 2K-200/2010). Atsakovas mano, kad tokiu atveju didesnės sumos priteisiamos esant sudėtingesnio pobūdžio traumoms, esant sudėtingam jų gijimui, kai yra sužalojimų išliekamosios pasekmės. Mano, kad byloje nėra įrodymų apie išliekamąsias pasekmes byloje nėra, todėl mano, kad toks ieškinio patenkinimas nepagrįstai pablogintų kaltinamosios padėtį. Atsakovas pripažino ir išmokėjo nukentėjusiajai 7 000,00 Lt (2 027,34 eur) dydžio nukentėjusiosios neturtinę žalą.

Iš ieškinio matyti, kad prašoma iš atsakovo, šiuo atveju draudimo bendrovės priteisti ieškovei tik neturinę žąlą. Ieškovė neturtinę žąlą įvertino 12 000 Lt, kadangi atsakovas jau yra sumokėjęs 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovė prašo papildomai priteisti dar 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš atsakovo atsiliepimo, taip pat ir to, kad jis dalį neturtinės žalos atlygino, matyti, kad jis pripažįsta, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, tačiau nesutinka su jos dydžiu.

Iš byloje esančių specialisto išvadų, kurios yra duotos apžiūrėjus L. A. medicininius dokumentus, matyti, kad L. A. įvykio metu buvo padaryta muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, plėštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, skruostuose, abejuose smilkiniuose, kaktinėje ir nosies srityje, minkštųjų audinių patinimas kaktos dešinėje, nosies kaulų lūžis, dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės lūžis su kraujo susikaupimu sinuso ertmėje, galvos smegenų sumušimas (kairėje šoninio skilvelio kūno projekcijoje), dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, juosmeninio V-o slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, kryžkaulio dešinės pusės sparno viršutinės dalies lūžis, trauminis priekinių dantų netekimas (21, 12 – lūžimas šaknų srityje), 11 danties paslankumas. Nukentėjusioji dėl traumos ligoninėje gydyta nuo 2014-03-17 iki 2014-03-26. Reabilitacijoje nuo 2014-04-01 iki 2014-04-24. Reabilitacijos pradžioje konstatuota patenkinama būklė. Reabilitacijos eigoje jos būklė iš tikrųjų pagerėjo, padidėjo bendras fizinis pajėgumas, sumažėjo galvos ir dubens skausmas, sumažėjo ataksijos. Vaikšto savarankiškai su aukšta vaikštyne, eisena ne visai stabili, išliko atminties sutrikimai. Apsitarnauja su vidutine pagalba, Berthel indeksas – 75 balai, t. y. vidutiniškai priklausomas (t. 1, b. l. 161). Jos būklė po traumos iš tikrųjų yra blogėjantis. Tai matyti iš 2014-06-16 siutimo į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuriame nurodyta, kad 2014-03-17 pacientė patyrė politraumą autoįvykio metu, diagnozuota galvos kontūzija, trauminė intracerebrinė hematoma, klubakaulio dešinės šakos lūžimas, nosies kaulų lūžimas. Taikytas stacionarinis, reabilitacinis gydymas. Po šios traumos pacientės būklė ženkliai pablogėjo, sustiprėjo tremoras, paryškėjo galvos svaigimas, koordinacija – pusiausvyros sutrikimas, mėtymas į šonus einant, pablogėjo atmintis, kuri dinamikoje blogėjanti. Vargina dubens kaulų skausmai, suintensyvėjantys judesių metu, blogai užmiega, blogai miega. Jos būklė nurodoma vidutinio sunkumo, Barthel indeksas nustatytas 60, t. y. beveik vidutiniškai priklausomas (t. 1, b. l. 162-164). Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad minėtos autoįvykio metu L. A. patyrė įvairius ir daugybinius sužalojimus. Jie nebuvo labai sunkūs, tačiau įvairūs kaulų lūžiai, plėštinė ir muštinė žaizda, trauminis dantų netekimas, tai be abejo neigiamai paveikė nukentėjusiosios tie fizinę, tiek psichologinę savijautą. Ji patyrė ir ilgalaikį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus ir dėl patirtų traumų jos gyvenimo kokybė labai pablogėjo. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji yra labai senyvo amžiaus, jos organizmo gebėjimas atsistatyti po patirtos traumos taip pat yra apsunkintas ir iš teismų pateikt medicininių duomenų matyti, kad jos būklė tik blogėja, todėl teismas vertina, kad jai išmokėtos neturtinės žalos dydis nėra pakankamas, kad kompensuotų jos visus patirtus išgyvenimus ir fizinį skausmą. Atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, kad nukentėjusiems eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą paprastai priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, taip pat įvertinus visas nustatytas eismo įvykio (žalos padarymo) aplinkybes, nustatytas nukentėjusiajai eismo įvykio pasekmes, jos amžių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiajai padarytos neturtinęs žalos dydį nustato lygų 10 000,00 Lt (2 896,20 eur). Teismas mano, kad šiuo atveju nėra nustatyta tokių faktinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių. Kadangi atsakovas dalį neturtinės žalos yra atlyginęs, todėl šis ieškovės ieškinio reikalavimas pripažintinas pagrįstu iš dalies ir iš atsakovo Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialo priteistina 3000 Lt (868,86 eur) dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų B. S. ir draudiko Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialo procesines palūkanas 5 procentų dydžio, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Ieškovė L. A. bylos nagrinėjimo teisme metu šio reikalavimo atsisakė, pateikė rašytinį atsisakymą, tačiau iš jos elgesio teisme matyti, kad atsisakydama šio reikalavimo ji labai dvejojo. Jos atstovui pareiškus, kad ieškovė atsisako šio reikalavimo ir paklausus nukentėjusiosios tiesioginiai ji nurodė, kad toks reikalavimas tegul lieka, ji jo neatsisakanti. Vėliau po konsultacijos su savo atstovu jis sutiko su atsisakymu nuo šio reikalavimo, netgi pasirašė rašytinį pareiškimą, tačiau kitą dieną pateikė teismui rašytinį prašymą anuliuoti 2015-03-30 rašytinį pareiškimą dėl atsisakymo nuo procesinių palūkanų. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad L. A. pateiktas atsisakymas nuo procesinių palūkanų iš esmės neatitinka jos valio, todėl teismas negali jo priimti ir bylos šioje dalyje nutraukti ir šį reikalavimą nagrinėja iš esmės.

Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi jo manymu procesines palūkanas galima priteisti tik toje dalyje, kurioje reikalavimai reiškiami dėl sutartinių prievolių ar turtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju pareiga atlyginti žalą kilo dėl delikto ir tik neturtinės žalos dalyje.

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad procesinės palūkanos galimos tik esant sutartinės prievolės nevykdymui arba kai deliktu padaryta turtinė žala. Procesinių palūkanų mokėjimą numato CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kuri teigia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato šių palūkanų dydį. Minėta įstatymo nuostata teigia, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, pagrįstas ir tenkintinas yra ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo draudiko Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialo ieškovės naudai 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-01-26 iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo.

Reikalavimas priteisti procesines palūkanas iš atsakovės B. S. šiuo atveju yra nepagrįstas dėl to priežasties, kad procesinių palūkanų reikalavimas yra išvestinio pobūdžio. Pagrindinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju yra pareikštas tik draudikui, o B. S. jis nėra pareikštas, todėl nėra jokio pagrindo iš jos priteisti 5 procentų palūkanas, mokėtinas nuo iš kito atsakovo priteistos skolos. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškinys yra netenkinamas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš B. S. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidas. Šias išlaidas sudaro 1200 Lt (50 Lt už konsultacijas ir 1950,00 Lt už atstovavimą ir dokumento surašymą. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Prašomų priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra pernelyg užaukštinta, ji pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas – iš atsakovės B. S. priteistina ieškovės L. A. naudai 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 301- 308 str., 255-256 str.,

nusprendė:

B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 15 MGL (564,9 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę B. S. skirti 10 MGL ( 376,6 eurų) baudą.

Atsisakyti priimti L. A. 2015-03-30 pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti procesines palūkanas atsisakymo.

L. A. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialo, į. k. 110051834, 868,86 euro neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo 2015-01-26 iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo šioje dalyje L. A. naudai.

Priteisti iš B. S. 347,54 euro bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiosios L. A. naudai.

Išaiškinti B. S., kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumoka jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajai, kad jeigu jis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė