Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1526-993/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
1-1526-993/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10295-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Kaltinamasis
B. V.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1526-993/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10295-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,kaltinamajai B. V., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei,laiduotojui R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

B. V. 2021 m. balandžio 3 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0372 nustatytas 1,80 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji B. V. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad įvykio dieną jai paskambino mamos vyras, kuris pasakė, kad jos mama ilgai nebegyvens, todėl ji nusprendė išgerti alkoholio, o po to nusprendė perstatyti automobilį, kadangi praeitą mėnesį už stovėjimą toje vietoje yra gavusi baudą. Automobilį planavo perstatyti į netoliese esančią parduotuvės stovėjimo aikštelę. Bevažiuodama suprato, kad kažkas atsitiko su automobilio rato padanga, todėl gatvėje sustojo, įsijungė avarinį signalą ir laukė pagalbos. Netrukus prie jos privažiavo policija, paklausė, kas nutiko, klausė ar ji yra vartojusi alkoholio. Ji nurodė, kad yra išgėrusi. Automobilis priklauso jos draugės vyrui ir nei vienas iš jų nežinojo, kad ji vairuos neblaivi. Ji turi 7 metų vairavimo stažą ir niekada nevairavo neblaivi, nėra viršijusi greičio. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jos tėtį R. V..

Kaltinamajai B. V. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigose. 2021 m. balandžio 3 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., radijo šaukiniu „1738“. Patruliuodami nustatyme maršrute, apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu pastebėjo gatvėje, antroje eismo juostoje stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio išlipusi stovėjo moteris. Jos kolega A. S. priėjo prie minėto automobilio, paklausė moters kas nutiko. Pastaroji paaiškino, kad užvažiavo ant kelyje buvusios salelės, dėl ko jai nuleido padangą. Apžiūrėjus automobilį matėsi nuleista padanga, tačiau ant salelės jokių apgadinimų nepastebėjo. A. S. paprašė moterį pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Moteris pateikė automobilio dokumentus ir pažymėjimą iš kurio buvo matyti, kad tai B. V.. Bendraujant su moterimi nuo jos sklido alkoholio kvapas, dėl to kilo įtarimas jog ji gali būti neblaivi. Paklausus B. V. ar ji yra vartojusi alkoholinių gėrimų, ji nurodė, kad išgėrė vieną taurę vyno, o tuomet vairavo automobilį. B. V. pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Pastaroji iškart sutiko ir tam neprieštaravo, todėl alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM 0372, patikros sertifikato numeris 1416094, pirmu tikrinimu, tai yra 2021 m. balandžio 3 d. 23.55 val. buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, antru tikrinimu, tai yra 2021 m. balandžio 4 d. 00.11 val. buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Su parodymais moteris sutiko ir jiems neprieštaravo. Apie įvykį buvo informuotas Kauno apskrities VPK budėtojas ir NVRS pareigūnai (b. l. 31-34).

Liudytoja A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra B. V. draugė. Su ja yra pažįstama apie 7 metus, jos bendrauja labai artimai. 2021 metais sausio mėnesi ji su sutuoktiniu A. Š. paskolino B. V. savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi jai jo reikėjo, kad galėtų važiuoti į darbą, tvarkytis asmeninius reikalus, vykti pas savo tėtį, taip pat kiek žino ji prižiūri (duomenys neskelbtini) esantį mamos namą. Kadangi jos sutuoktinis išvažiavo dirbti į užsienį, šis automobilis stovėjo kieme, kaip nenaudojamas, dėl to jie jai jį ir paskolino. Tikslaus laiko su B. V., kada ji gražins automobilį, sutarę nebuvo. 2021 m. balandžio 5 d. jai paskambino B. V. ir pasakė, kad prisidirbo, kad vairavo būdama neblaivi ir šiuo metu jų automobilis yra sulaikytas ir nutransportuotas į automobilių stovėjimo aikštelę. Toks jos elgesys ją labai šokiravo, kadangi ji apskritai nėra linkusi vartoti alkoholį, o tuo labiau vairuoti išgėrusi. Mano, kad tokį jos elgesį galėjo įtakoti nebent sunki jos emocinė būklė, kadangi jai yra žinoma, jog jos mama labai sunkiai serga onkologine liga. Automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji su sutuoktiniu įsigijo 2019 metais. Automobilis yra įgytas santuokoje, todėl priklauso jiems abiem. Kiek mokėjo už automobilį, tikslios sumos pasakyti negali, bet kiek pamena, tai buvo apie 1000 eurų (b. l. 39-42).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). Pridėta fotolentelė (b. l. 13-22).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad B. V. neblaivumas tikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0372, patikros sertifikato Nr. 1416094. Pirmu tikrinimu 2021 m. balandžio 3 d. 23.55 val. nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2021 m. balandžio 4 d. 00.11 val. nustatytas 1,92 promilių neblaivumas (b. l. 28).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. Š. (b. l. 47).

VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje su PVM – 840 Eur, be PVM – 694 Eur (b. l. 50).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad B. V. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumo laipsnis. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad išgėrė alkoholio ir nusprendė perstatyti automobilį į kitą vietą, kadangi nenorėjo gauti baudos už mašinos pastatymą toje vietoje. Ji šiek tiek pavažiavo ir sustojo įsijungusi avarinį automobilio signalą, kadangi jai nuleido padangą. Tuomet prie jos privažiavo policijos pareigūnai, pasiteiravo, ar ji yra vartojusi alkoholio ir patikrino jos blaivumą. B. V. kaltę patvirtina liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad B. V. buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumo laipsnis, o būtent pirmuoju pūtimu jai buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, bei kiti rašytiniai įrodymai. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad B. V. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ir sugadino jos vairuojamo automobilio padangas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad B. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. BK 40 straipsnio taikymo motyvai

Teismo posėdžio metu R. V. išreiškė prašymą perduoti kaltinamąją B. V. jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji B. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą (b. l. 62), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, administracine tvarka bausta vieną kartą už sustojimą draudžiamoje vietoje (b. l. 63). SODROS duomenimis šiuo metu nedirba (b. l. 64). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi nuo 2014 m. kovo 15 d. iki 2014 m. kovo 21 d., diagnozė: F43.2 Adaptacijos sutrikimai (b. l. 47). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruota (b. l. 65). Teismo psichiatrijos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-352/2021 nurodyta, kad nėra duomenų, jog B. V. nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 71). Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje yra pateiktas laiduotojo R. V. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą. Jis yra neteistas (b. l. 106), administracine tvarka nebaustas (b. l. 107), dirba ūkininko N. M. ūkyje, darbdavio apibūdinamas kaip atkaklus, darbštus, punktualus, jautrus, nekonfliktiškas (b. l. 105).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojo duotus paaiškinimus teismo posėdyje, apie tai, kad jis yra kaltinamosios tėtis, su ja nuolat bendrauja, kritiškai vertina kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad nepaisant gyvenimo kitame mieste, R. V. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkamas būti laiduotoju bei vertas teismo pasitikėjimo, kaip galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nes kaltinamoji šiuo metu nedirba, tačiau nustatant ilgesnį nei minimalų laidavimo terminą – 1 metus 6 mėnesius.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 5 metų.

B. V., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (1,80 promilių) laipsnis. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Tačiau ankščiau ji nebuvo bausta už analogiškus pažeidimus, yra neteista, gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, yra jauno amžiaus. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajai nustatytinas mažesnis nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – 1 metai 6 mėnesiai, skaičiuojant šį terminą nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2021 m. balandžio 8 d.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajai inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkei vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tačiau minėtos transporto priemonės savininkas A. Š. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad B. V. vairuos transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, šią aplinkybę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. Š., todėl laikytina, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju nebūtų tinkama procesinė prievartos priemonė, pažeistų teisėtus daikto savininko interesus.

Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuoto turto ar jo dalies vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), kėbulo tipas – sedanas, gamybos periodas – 1995-1999, pasirinkti metai – 1997, kaina su PVM – 840 eurų (b. l. 50). Atsižvelgiant į tai, ir siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamosios nusikalstamumui, iš kaltinamosios konfiskuotina suma, atitinkanti transporto priemonės vertę su PVM – 840 Eur. Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normos nenumato galimybės išdėstyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo dalimis, prašymas leisti 840 Eur sumą sumokėti dalimis, negali būti tenkintas.

Kadangi kaltinamajai jau yra paskirta viena turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jai neskirtina, nes ji per pernelyg suvaržytų kaltinamosios teises, be to ji šiuo metu nedirba ir jokių pajamų iš viso negauna.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Angelė Fominienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai B. V., iš viso valstybės naudai priteistinos 36,00 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Įvertinus tai, jog kaltinamoji šiuo metu nedirba, jos turtinė padėtis sunki, iš jos nuspręsta konfiskuoti automobilio vertę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 82-83) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-86), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. B. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, voke (b. l. 90), nuosprendžiui įsiteisėjus siųstinas VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas, gražinti A. Š. (b. l. 52-53), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini jos nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

B. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti ją laiduotojo R. V. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti B. V., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. V., kad jis gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, paskirti B. V. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. 2021 m. balandžio 8 d., apie tai pranešant VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 5 dalimis, konfiskuoti iš B. V. jos vairuotos transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 840 Eur.

Išaiškinti B. V., kad lėšos, atitinkančios konfiskuoto automobilio vertę, turi būti pervestos į bet kurią žemiau nurodytą kaltinamosios pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6610):

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000,

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B. AB (buvęs Nordea B. F. PLC Lietuvos skyrius) banko kodas 21400,

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000,Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800,Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300,Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B. (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100,Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440,

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš B. V. nepriteisti.

B. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą, gražintus A. Š., palikti jos nuosavybėje.

B. V. vairuotojo pažymėjimą, saugomą baudžiamojoje byloje, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus siųsti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Indrė Averkienė