- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- eAN2-47-928/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Pažeidėjas
- V. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas ir 2024 m. rugsėjo 5 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Poveikio priemonių taikymo skyriaus vyriausiojo specialisto (toliau – Institucija) nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT- ANR-N-73-2024 (ROIK: 24244668372) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. K. Institucijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR-N-73-2024 (ROIK: 24244668372) pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 16 dalyje, jai paskirtos nuobaudos: pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį – 30 eurų bauda, pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį – 150 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – daiktų (24 vnt. gyvūnų augintinių) konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracine nuobauda – 150 Eur bauda ir daiktų (24 vnt. gyvūnų augintinių) konfiskavimas. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė V. K. paskirta už tai, kad ji 2024 m. birželio 11 d. savo gyvenamojoje vietoje (namuose) laikė 24 vnt. gyvūnų augintinių – 7 šunis ir 17 kačių, iš kurių 19 vnt. - suaugusius privalomai nevakcinuotus nuo pasiutligės, nepaženklintus poodinėmis mikroschemomis ir neįregistruotus Gyvūnų augintinių registre augintinius, taip pat nepasirūpinusi ir neužtikrinusi pakankamo (minimalaus) ploto ir higieniškų jų laikymo sąlygų, būtinos veterinarinės priežiūros ir pagalbos bei neatskyrusi patelių nuo patinėlių ir tuo sudariusi sąlygas jų giminingam dauginimuisi, kas prilyginama žiauriam elgesiu su gyvūnais, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15, 18, 23, 25 punktų, 7 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų bei 4 dalies reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdama su Institucijos jos atžvilgiu priimtu nutarimu ir jai paskirta nuobauda V. K. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, tačiau šis 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi V. K. skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, tiek nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė (gyvūnų konfiskavimas) V. K. skirta teisingai. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad pažeidėja žinojo, jog visus gyvūnus privalo suženklinti, suregistruoti bei suvakcinuoti nuo pasiutligės, tačiau sąmoningai to nepadarė. Be to, gyvūnus augintinius ilgą laiką (maždaug 10 metų) laikydama minimalius jų poreikius plotui (uždarose patalpose) ir higienos reikalavimams neatitinkančiomis sąlygomis, nepakankamai juos šerdama (nustatytas dalies gyvūnų augintinių išliesėjimas), nesuteikdama gyvūnams augintiniams tinkamos (reikiamos) veterinarinės priežiūros ir pagalbos, kai ši buvo akivaizdžiai būtina, taip pat sudarydama sąlygas nekontroliuojamam ir giminingam jų dauginimuisi, sąmoningai (tyčia) sukėlė gyvūnams augintiniams didelius nepatogumus, kančią bei realų pavojų jų sveikatai ir gyvybei, kas pagrįstai Institucijos buvo įvertinta žiauriu elgesiu su gyvūnais – augintiniais. Teismo vertinimu, tiek nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė V. K. atžvilgiu yra individualizuota ir paskirta tinkamai.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui V. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi nesutinka, kadangi jos nurodyti svarūs argumentai bei dėstomos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos pilnai. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik Institucijos nutarime išdėstytais faktais. Tuo tarpu skunde išdėstytų faktinių aplinkybių visetas, bei objektyvūs įrodymai patvirtina, kad administracinė teisena pradėta nepagrįstai, o augintiniai iš apeliantės paimti nesant tam teisinio pagrindo.
3.2. Pažymėjo, kad savo augintiniais rūpinasi, konsultuojasi dėl jų sveikatos, imuniteto stiprinimo, maitinimo visaverčiu pašaru, antibiotikų bei gerųjų bakterijų davimo su veterinaru. Taip pat buvo sutarusi su veterinaru, jog pasibaigus gydymui, su augintiniais pas jį apsilankys dėl jų vakcinavimo ir ženklinimo poodinėmis mikroschemomis. Atkreipė dėmesį, jog byloje yra objektyvus įrodymas patvirtinantis nurodytas aplinkybes, tai yra veterinaro L. M. patvirtinimas, kuriame jis nurodo, jog V. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), šį pavasarį kreipėsi į privatų vet. gyd. L. M., dėl savo augintinių suženklinimo ir vakcinacijos. Buvo paaiškinta, kad prieš tai būtina augintinius nukirminti. Teigia, jog fiziškai nesuspėjo savo augintinių suskiepyti bei sužymėti, kadangi pradžioje reikėjo laukti kol pasibaigs jų gydymosi periodas. Mano, kad nutarimo teiginiai, jog su gyvūnais buvo elgiamasi žiauriai yra niekuo nepagrįsti.
3.3. Skunde paaiškino, kad 2024 m. birželio 11 d. atvykusius priežiūros skyriaus specialistus į būstą įsileido geranoriškai. Jų patikrinimas tęsėsi 7,5 valandas, augintiniai buvo gaudomi ir dedami į narvus, nebuvo suteikta galimybė jiems duoti maisto, ar vandens. Dvarinio tipo bute gyvena susitarusi su seniūnu, kol atsiras kitas būstas tinkamesnis apeliantei ir jos augintiniams. Butas nėra didelis, šaltokas, todėl langai yra apkalti plėvele, išskyrus vieną langą. Patys langai yra užkalti praktiškai visi, kadangi į tokį butą jau atsikraustė. Įėjimas į butą turi atskirą įėjimą, yra aptverta 50 kv. m. teritorija, todėl augintiniai turi galimybę pabūti lauke. Kiekvienais metais, atvėsus orui, butą iš vidaus apšiltina 9 cm storio akmens masės blokeliais, paramsto kartoninėmis dėžėmis, pjuvenų brikečių pakuotėmis, nes neturi ūkinio pastato. Prieš atvykstant veterinarams įspėjo, jog namuose šiuo metu yra atvežtas pašaras iš veterinarijos parduotuvės, kartoninės dėžės, maisto produktai. Namuose buvo tvarkinga ir švaru, t. y. augintinių dėžutės tvarkingos, išvalytos, grindys išplautos, langas mikroventiliacijos padėtyje, pledai išskalbti. Tuo tarpu begaudant gyvūnus, kambaryje stovėjusi ąžuolinė spinta užkrito ant VšĮ „Mindraja“ vairuotojo, dėl ko pastarasis stipriai įsiuto. Jis, kartu su atvykusiu veterinaru, atkėlė spintą ir tuomet pradėjo draskyti nuo sienų akmens masės vatą ir mesti į vidurį kambario, virtuvės, o iškritusius produktus iš ąžuolinės spintos pradėjo spardyti kojomis, keikėsi, tokiais savo neadekvačiais veiksmais apversdami visus namus aukštyn kojomis.
3.4. Skunde nurodo, kad dėl visos susiklosčiusios situacijos, patyrė labai daug streso, o ypatingai dėl to, jog augintiniai buvo atimti, sąmoningai sukeliant ir imituojant buvusią didelę netvarką namuose, tokiu būdu parodant neva ji gyvena netinkamomis sąlygomis, nehigieniškoje aplinkoje, patalpos užkrautos šiltinimo vatos lakštais, kartono dėžėmis. Nutarime išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl ir augintiniai konfiskuoti nepagrįstai. Be to, rastos kartono dėžės, šiltinimo vatos lakštai nereiškia, kad gyvūnai laikomi jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.
3.5. Skunde akcentuoja tai, kad nutarimas priimtas V. K. nedalyvaujant, neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka. Tokiu būdu jai nebuvo suteikta teisė duoti žodinius paaiškinimus posėdžio metu ir atsakyti į visus rūpimus klausimus, bei paaiškinti susiklosčiusios situacijos. Mano, jog tai esminis proceso teisės pažeidimas, kuris sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą, suvaržė V. K. teisę dalyvauti nagrinėjant bylą, teikti įrodymus, ar paaiškinimus, susijusius su šioje byloje nutartu konfiskuoti turtu (augintiniais), nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas, suvaržyta galimybė ginti nuosavybės teises, tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Pažada ateityje deramai elgtis su savo augintiniais, atidžiai jais rūpintis, todėl prašo netaikyti jos atžvilgiu gyvūnų konfiskavimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į V. K. skundą Institucijos atstovas prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Atsiliepime nurodo, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. K. kaltę padarius ANK 346 straipsnio 1 dalies ir ANK 346 straipsnio 16 dalies pažeidimus, palaiko apylinkės nutartyje išdėstytus argumentus, o apeliaciniame skunde pateiktus argumentus laiko netinkamu situacijos ir teisės aktų interpretavimu, siekiant išvengti administracinės atsakomybės dėl akivaizdžiai padarytų nusižengimų.
4.2. Pabrėžia, kad Institucija išnaudojo visas teisines galimybes paskatinti V. K. pasinaudoti savo teisėmis ir ginti savo interesus, jai 2024 m. rugpjūčio 20 d buvo išsiųstas šaukimas į administracinės bylos nagrinėjimą, kuris įteiktas 2024 m. rugpjūčio 22 d. Nepaisant to, ji elgėsi neatsakingai, pasyviai ir savo neveikimu sąmoningai atsisakė teisės teikiamų galimybių bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu pareikšti savo valią nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, teikti prašymus, paaiškinimus ir įrodymus. Jokio reikalavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantė nepateikė, todėl byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentą, esą buvo suvaržytos V. K. procesinės teisės, prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neatitinkantį faktinių aplinkybių.
4.3. Nesutinka su apeliantės dėstomais argumentais, jog ji ketinusi visus augintinius vakcinuoti nuo pasiutligės bei suregistruoti Gyvūnų augintinių registre, tačiau to padaryti nesuspėjusi. Atkreipia dėmesį, kad susiklosčiusi situacija yra ne vienadienis reiškinys. Dešimtmečio neveikimo laiką, negalima pateisinti vien šeimos narių rūpyba ir (ar) slauga ar kokiais nors kitais kasdieniais rūpesčiais. Gyvūnų ženklinimo ir registracijos procedūra atliekama be išankstinių sąlygų. Vadovaujantis veterinarijos gydytojų rekomendacijomis likus 10 dienų iki šuns vakcinacijos atliekamas nukirminimas, kuris vėliau vykdomas reguliariai, gyvūnams nuo 1 mėnesio amžiaus ir iki 6 mėnesių amžiaus atliekama kas mėnesį, o vyresniems nei 6 mėnesių amžiaus gyvūnams kas 3 mėnesius, visą likusį jų gyvenimą. Taigi, rekomenduojamos vakcinacijos sąlygos sudaromos 4 kartus per vienerius metus. V. K. nurodomas epizodinis (vienkartinis) kreipimasis į veterinarijos specialistą dešimtmečio laikotarpyje demonstruoja jos sąmoningą vengimą atlikti ne tik privalomą gyvūnų ženklinimo ir registracijos, bet ir vakcinacijos nuo pasiutligės procedūras, o pastarosios neatlikimas realiai sukelia pavojų gyvūnų augintinių sveikatai ir gyvybei, pavojų pačiai apeliantei bei visiems aplinkiniams. Be kita ko, nurodo, kad gyvūnų augintinių palikimas tokiomis sąlygomis apeliantės (savininkės ir laikytojos) namuose, keltų grėsmę ne tik gyvūnų augintinių bendrai gerovei, tačiau ir jų sveikatai bei gyvybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Nagrinėjamu atveju apeliantė V. K. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo ji patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir ANK 346 straipsnio 16 dalį, ginčija savo kaltę taip pat nesutinka su jai paskirta administracinio poveikio priemone – 24 vnt. augintinių konfiskavimu ir prašo konfiskavimo netaikyti. Skunde pažymėdama, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir padarė bylos duomenų visuma nepagrįstas išvadas. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
7. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis). ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.
8. Patikrinus skundžiamus Institucijos ir apylinkės teismo procesinius sprendimus tinkamo teisės normų taikymo aspektu konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje visos aplinkybės visapusiškai ir objektyviai ištirtos, byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas, esminių trūkumų dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus naikinti, neturi. Pagal bylos duomenis ir V. K. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (iš esmės analogiškus argumentus V. K. nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl Institucijos nutarimo, kuriuos teismas skundžiamoje nutartyje motyvuotai atmetė) nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti įrodymų vertinimo pažeidimai dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui.
9. Skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. skundą dėl Institucijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, laikėsi pirmiau nurodytų ANK reikalavimų. Bylai svarbias aplinkybes nustatė ir savo išvadą, jog įrodyta, kad V. K. už nustatytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir ANK 346 straipsnio 16 dalyje nubausta pagrįstai pagrindė remdamasis įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktinių duomenų, teismo pripažintų įrodymais, visuma. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
10. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Tuo tarpu pagal ANK 346 straipsnio 16 dalies nuostatas asmuo administracine tvarka atsako už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą.
11. ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalių normos yra blanketinės ir nukreipia į Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą ar kitus specialiuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo nustatytas imperatyvas – katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3 D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 6 punkte numatyta, kad katės, šuns ir šeško laikytojas ar savininkas atsako už katės, šuns ir šeško paženklinimą Taisyklių 12 punkte nurodyta mikroschema. Visi atvesti katės, šunys ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam laikytojui ar savininkui. Analogiška situacija yra ir su taip pat imperatyviu įstatymu nustatytu reikalavimu gyvūnų savininkams ar laikytojams užtikrinti augintinių šunų ir kačių vakcinaciją nuo pasiutligės poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 463 „Dėl pasiutligės kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ II skyriaus 3 punkto pagrindu vyresnių kaip 12 savaičių amžiaus šunų, kačių ir šeškų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai būtų suvakcinuoti nuo pasiutligės. Gyvūno augintinio pirmo vakcinavimo nuo pasiutligės data negali būti ankstesnė nei jo ženklinimo mikroschema data.
12. Analizuojamos bylos medžiagos duomenimis, V. K. iš esmės neginčija tų aplinkybių, kad jos gyvenamojoje vietoje rasti 24 vnt. įvairaus amžiaus jai priklausančių augintinių (katės, šunys), iš kurių, visi šunys ir katės virš 12 savaičių amžiaus nebuvo privalomai skiepyti nuo pasiutligės, o 19 vnt., kurie pagal galiojančius teisės aktus atitinkantys amžiaus reikalavimus nebuvo ženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre. Šias aplinkybes betarpiškai patvirtina gyvūnų augintinių, paimtų laikinai globai, išrašai iš ligos istorijų, gauto pranešimo dėl gyvūnų augintinių gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, paimtų – padovanotų gyvūnų paėmimo perdavimo aktas, tame tarpe ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. D. ir R. B. parodymai. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad būtent V. K. kaip savininkei ir faktinei gyvūnų laikytojai teko prievolė įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintą įstatyminį reglamentavimą, susijusį su privalomu augintinių vakcinavimu nuo pasiutligės, jų ženklinimu mikroschemomis ir registravimu Gyvūnų augintinių registre. Be to, pati V. K. apylinkės teisme vykusio posėdžio metu, patvirtino žinojusi šias savo pareigas, tačiau to nespėjo padaryti, kadangi prieš tai norėjo gyvūnus išgydyti, juos nukirminti. Visgi, tokie apeliantės pasiteisinimai negali būti vertinami niekaip kitaip kaip tik jos pasirinkta gynybinė taktika. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad toks V. K. neveikimas nebuvo vienadienis, tai tęsėsi bemaž dešimt metų (augintinių amžius svyruoja nuo 10 metų iki 1 mėn. amžiaus, apeliantė šiame būste taip pat gyvena jau 10 metų). Taigi, bet kokie pasiteisinimai tiek laiko stoka dėl šeimyninių aplinkybių, tiek tariamas gyvūnų sergamumas, tiek vietinio veterinarijos gydytojo tinkamos įrangos neturėjimas šiuo atveju atsižvelgiant į nustatytą laikotarpį nepaneigia faktinei gyvūnų laikytojai ir savininkei numatytos privalomos pareigos dėl gyvūnų skiepijimo, jų ženklinimo ir registracijos, nevykdymo. Visa tai pagrįstai tiek Institucijai, tiek ir apylinkės teismui leido konstatuoti, jog V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Aukštesnės instancijos teismas šiuo klausimu daryti priešingų išvadų, pagal apeliantės skunde nurodytus argumentus neturi pagrindo.
13. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti. Minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išskirti net 25 punktai veiksmų, kurie laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais, bei jų kankinimu, tame tarpe: veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina (2 punktas); gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (15 punktas); poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius (18 punktas); kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus (25 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju V. K. ir toliau pateiktame skunde apeliuoja į tai, jog gyvenimo sąlygos jos augintiniams buvo geros, ji jais rūpinosi, prižiūrėjo, su gyvūnais žiauriai elgiamasi nebuvo, tačiau sutikti su tokiais skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Kaip matyti apeliantė itin siaurai suvokia sąvoką „žiaurus elgesys su gyvūnais“, atitinkamai ignoruoja įstatyme įtvirtintus šią sąvoką pagrindžiančius veiksmus, kurie jai buvo inkriminuoti. Tuo tarpu Institucijos nutarime aiškiai išdėstyta šio pažeidimo esmė, kuri nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių abejonių nekelia. Juolab, kad V. K. žiaurų elgesį su gyvūnais patvirtina bylos duomenų visuma. Gyvūnų augintinių, paimtų laikinai globai, išrašai iš ligos istorijų, atlikti privataus veterinarijos gydytojo D. A. rodo, jog daugelio augintinių būklės įvertinimas 10 balų intervale svyruoja tik tarp 2, 3 ir tik vienas įvertintas 8. Pas visus fiksuojami ektoparazitai, taip pat kitos įsisenėjusios ligos (bilateralinis konjunktyvitas, rinitas, otitas, paviršinės žaizdos, nugaros nuplikimas, 2/3 uodegos netekimas, sužalota akis, vestibiuliarinio aparato sutrikimas), dalis gyvūnų baikštūs, nesocializuoti. Nustatyta gyvūnų būklė, priešingai, nei teigia apeliantė, nebyloja apie tinkamą jų priežiūrą. Gauto pranešimo dėl gyvūnų augintinių gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas su pateiktomis fotonuotraukomis taip pat neleidžia konstatuoti, jog sąlygos, kuriose buvo rasti gyvūnai jiems buvo tinkamos. Nors apeliantės teigimu, tokią gyvenamųjų patalpų būklę padarė ten atvykę Institucijos atstovai, kurie išmėtė daiktus ir panašiai, tačiau su šiais skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Daiktų buvimas ne savo vietose šiuo atveju jokios reikšmės bendram patalpų būklės vertinimui neturi. Svarbu pažymėti tai, kad buvo nustatyta, jog augintiniams skiriamas per mažas gyvenamųjų patalpų plotas, viso 25 kv. m. 24 gyvūnams, kuomet norma vienam suaugusiam gyvūnui augintiniui gyvenamosiose patalpose pagal gyvūno svorį šuns iki 10 kg – 10 kv. m., katei irgi 10 kv. m., vadai iki 4 jauniklių 2 kv. m. papildomai. Patalpoje rasta 17 kačių (12) suaugusių ir 6 šunys, 1 šuo buvo lauke, taigi ploto normos turi būti viso 234 kv. m. Tokiu būdu augintiniai neleido vieni kitiems pailsėti, vyko konkurencija, apribotas jų judėjimas. Be to, gyvenamosiose patalpose buvo aštrus amoniako kvapas, graužė akis, patalpos nevėdinamos, langai užkalti plėvele, dėl ko gyvūnams kilo grėsmė susirgti kvėpavimo takų ir akių ligomis, beje daugeliui jų ir buvo nustatyti įvairūs uždegimai. Patinai neatskirti nuo patelių, dėl ko galimai vyko neplaninis jų dauginimasis (rastos 3 vados kačiukų, dar viena katė buvo besilaukianti), augintiniams trūko guolių, aplinka nehigieniška, rastos išmatos, ekskrementai, šlapimo pėdsakai, viskas buvo įsisenėję. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir posėdyje apklausti liudytojai A. D. ir R. B., kurie betarpiškai dalyvavo situacijos vertinime ir gyvūnų paėmimo iš savininko procedūroje, kas atitinkamai jų yra užfiksuota tiek patikrinimo akte, tiek daiktų ir dokumentų paėmimo protokole, paimtų – padovanotų gyvūnų paėmimo perdavimo akte. Akivaizdu, jog patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, tai yra gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis sąlygomis, katės ir šunys vienoje patalpoje, neatskirti pateliai nuo patinėlių, gyvūnų laikymas ankštose gyvenamosiose patalpose (bendras patalpų plotas apie 25 kv. m.), kuriose nebuvo palaikoma higiena, gyvūnų judėjimas apribotas, gyvūnai kelia konkurenciją vienas kitam (dalies gyvūnų įmitimas nepakankamas, neužtikrinamas pilnavertis šėrimas), daugelis gyvūnų apsikrėtę blusomis, stebimi viduriavimo požymiai, gyvūnai ligoti, vieno gyvūno akis sužeista, tačiau savininkė nepateikė jokių duomenų apie suteiktą veterinarinę pagalbą, leido konstatuoti, jog gyvūnų augintoja V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15, 18, 23, 25 punktų reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šunų ir kačių laikymas jau aptartomis sąlygomis yra žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas. Dėl ko, V. K. pagrįstai nubausta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje.
15. Vien tai, kad V. K. teigimu, ji yra bendravusi su veterinaru L. M., bei su kitais veterinarais konsultavosi dėl gyvūnų gydymo, jų priežiūros, nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių dėl tinkamos veterinarinės pagalbos gyvūnams nesuteikimo. Juolab, kad teismo posėdžio apylinkės teisme metu pati V. K. patvirtino, kad dėl katės su sužeista akimi operacijos veterinaras paprašė 150 Eur, tokia suma jai pasirodė per didelė. Paaiškinime Institucijos atstovams pastaroji taip pat užsimena, kad su finansų rėmėjų pagalba pasistengs užtikrinti savo augintinių gerbūvį. Šiame kontekste pažymėtina, kad finansinių išteklių trūkumas negali būti pripažintas priežastimi trukdančia tinkamai pasirūpinti gyvūnų veterinarine priežiūra. Atitinkamai savavališkas gyvūnų gydymas antibiotikais taip pat nerodo tinkamos veterinarinės pagalbos jiems suteikimo. Teisme apklausti liudytojai valstybinės veterinarijos gydytojai A. D. ir R. B. aiškiai nurodė, jog gyvūnų ligos buvo įsisenėję, o antibiotikus turėtų paskirti ir sudozuoti veterinaras, V. K. jokių veterinarijos gydytojų išrašų dėl gyvūnų gydymo nepateikė. Tuo tarpu maisto pirkimo, jų turėjimo faktas, ką akcentuoja V. K. savaime nepatvirtina tinkamo gyvūnų šėrimo ar tinkamo rūpinosi jais fakto. Tuo labiau, kad jau aptartoje rašytinėje bylos medžiagoje nurodyti duomenys, apie pas V. K. rastų ir paimtų gyvūnų sveikatos būklę, leidžia daryti išvadą, kad visgi jais nebuvo tinkamai rūpintasi.
16. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria V. K. skundas netenkintas ir paliktas galioti Institucijos nutarimas nubausti V. K. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir ANK 346 straipsnio 16 dalį yra teisėta ir pagrįsta. Institucijos nutarimu jai paskirta subendrinta nuobauda, kuri atitinka ANK 346 straipsnio 16 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudos bausmę (150 eurų) bei administracinio poveikio priemonę (24 vnt. gyvūnų konfiskaciją) yra tinkamai individualizuota. Nors apeliantė nesutinka su gyvūnų konfiskacija ir prašo jos netaikyti, tačiau aukštesnio teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad netaikant administracinio poveikio priemonės – turto (gyvūnų) konfiskavimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai ir jos paskirtis – ne tik nubausti nusižengimus padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Teismas konstatuoja, kad jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių V. K. skirtina administracinio poveikio priemonė – 24 vnt. gyvūnų konfiskavimas, galėtų būti laikytina neteisinga ir neproporcinga, nenustatyta. Gyvūnai (šunys, katės) laikomi konfiskuotinu turtu. O nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. dar iki patikrinimų pakankamai nesirūpino laikomais gyvūnais, nesuteikė augintiniams būtinos veterinarinės pagalbos, laikė jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir pan., jos veiksmai (veikimas ir neveikimas) atitinka žiaurus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo, sudėtį. Šiuo atveju, atsižvelgiant į šunų, kačių, kurie iš V. K. paimti gana žymų skaičių, į sąlygas, kuriomis ji laikė gyvūnus ir kurios kėlė grėsmę gyvūnų sveikatai ir gyvybei, taip pat, į gyvūnams nustatytų susirgimų pobūdį, kiekį, į pačios V. K. nekritišką savo veiksmų vertinimą (manymą, jog jos suteiktos sąlygos gyvūnams buvo tinkamos), konstatuotina, jog gyvūnų konfiskavimas laikomas proporcinga priemone. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad gyvūnų laikytojas privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų.
17. Be kita ko, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su tais apeliantės skundo argumentais, jog nagrinėjant bylą Institucijoje ir priimant nutarimą V. K. nedalyvaujant buvo suvaržytos jos procesinės teisės duoti paaiškinimus ir pateikti įrodymus. ANK 616 straipsnio 1 dalis aiškiai reglamentuoja, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Išimtis numatyta ANK 616 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole (nagrinėjamu atveju tokio įrašo nėra), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju, iki 2024 m. rugsėjo 5 d., t. y. dienos kai V. K. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, ji jokio reikalavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepateikė ir niekaip nereagavo į jai siunčiamus pranešimus apie vykstantį administracinio nusižengimo procesą (t. y. 2024 m. birželio 17 d. išsiųstas šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą, 2024 m. liepos 1 d. išsiųstas protokolas, vėliau 2024 m. rugpjūčio 20 d. išsiųstas šaukimas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, kuris remiantis UAB „SAMUS“ savitarnos sistemos duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 22 d. sėkmingai įteiktas V. K.), tačiau pastaroji ignoravo jai siunčiamus šaukimus, protokolą ir susisiekti su Institucija nebandė, tokiu būdu elgėsi pasyviai, vengė bet kokio kontakto ir nesinaudojo siūlymu pateikti paaiškinimus, pasinaudoti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami V. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, apeliantė pateikė skundą apylinkės teismui, kuris jos skundą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, pastaroji teismo posėdžio metu dėstė savo paaiškinimus, uždavė klausimus Institucijos atstovui, liudytojams. Dar labiau, nesutikdama su apylinkės teismo sprendimu, apeliantė pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriame taip pat išdėstė savo poziciją. Įvertinus aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog V. K. buvo apribotos jos procesinės teisės būti išgirstai bei pateikti savo paaiškinimus dėl analizuojamo įvykio, todėl skundo argumentai dėl procesinių teisių pažeidimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. K. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) bei V. K. skundo argumentus ir priėmė teisėtą teisingą procesinį sprendimą. Skundžiama nutartis, patikrinus ją apeliacinio skundo ribose, laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą V. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.