Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir komisija) 2015 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 67-15 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. K. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gruodžio 16 d. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė V. K. skirta laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. balandžio 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. vasario 17 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2015 m. kovo 27 d.

Nuteistasis V. K. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje buvo svarstytas 2015 m. spalio 2 d., komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo iki 2017 m. vasario 17 d.; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis.

Savo sprendimą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis anksčiau teistas tris kartus (t. y. du kartus už vagystes ir vieną kartą už nužudymą), vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė, vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau sąlygos buvo pažeistos, vieną kartą buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos ir nuteistasis buvo atleistas nuo bausmės. Amžius pirmojo teistumo metu – (duomenys neskelbtini) metai. Antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, visi padaryti nusikaltimai skirtingi, modelio nėra, dabartinis teisės pažeidimas nesunkesnis palyginti su ankstesniais, prisiėmė atsakomybę už padarytą nusikaltimą ir gailisi. Lygtinio paleidimo komisijai teikiamas trečią kartą. V. K. lygtinai paleistą priima gyventi M. S., adresu (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugsėjo 10 d. sutikimas Nr. 24-1165). V. K. turi vidurinį išsilavinimą bei staliaus, staklininko specialybes. Nuo 2014 m. liepos 21 d. Vilniaus pataisos namuose dirbo pagalbiniu valgyklos darbininku. Laisvėje dažniausiai dirba. Motyvacija darbui teigiama. Turi pasiūlymą dėl nuolatinio darbo, UAB (duomenys neskelbtini) priima į darbą nuotekų valymo įrenginių montuotojo ir priežiūros specialisto pareigoms (2015 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. 24-1174). Šiuo metu V. K. dirba įkalinimo įstaigoje, gauna pastovias pajamas, finansinio trūkumo nejaučia. Įstaiga nėra gavusi finansinių pareikalavimų iš teisės pažeidėjo. Teisės pažeidėjas vedęs, turi pilnametę (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukrą, tėvai mirę. Palaiko socialinius ryšius su žmona ir dukra, bendrauja su jomis telefoninių pokalbių metu, laiškais bei pasimatymų metu. Nusikaltimą padarė grupėje. Yra per daug patiklus, lengvai pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai. Išėjęs į laisvę atsiribos nuo negatyvios aplinkos, pakeisdamas gyvenamąją vietą. Teigia narkotikų niekada nevartojęs. Šiuo metu alkoholio nevartoja. Nėra informacijos apie smurtinį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu. Pripažįsta anksčiau piktnaudžiavęs, tačiau dabar mano galintis su tuo susitvarkyti pats. V. K. nėra socialiai atsiskyręs, iš esmės yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra, autoagresyvių minčių nekyla. Teisės pažeidėjo tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs. Yra padaręs smurtinį nusikaltimą, kartais praranda savitvardą. Atpažįsta problemines sritis, sieja jas su nusikalstamumu. Ne visada taikydavo tinkamas problemų sprendimo strategijas ar tinkamai įvertindavo elgesio pasekmes. Išsako konkrečius ir pasiekiamus ateities tikslus. Nuteistojo diskriminacinių nuostatų nestebima. Nuteistasis turi tam tikrų paaiškinimų savo negatyviems poelgiams. Anksčiau į priežiūrą reagavo nepakankamomis pastangomis, šiuo metu suvokia ir laikosi reikalavimų. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikinėdamas bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2014 m. sausio 8 d., tvarkinio pareigose, nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Baustas drausmine tvarka ir skatintas nebuvo. Laikomas paprastosios grupės sąlygomis. Su administracijos darbuotojais ir medicinos personalu nuteistasis yra mandagus ir taktiškas, paskirtas darbo pareigas atlieka stropiai ir sąžiningai. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. direktoriaus nutarimu yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų (Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijos tvarkymui). Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, sėkmingai vykdė pataisos plane numatytas priemones. Nuteistojo požiūris į kriminalines subkultūras neigiamas: nevartoja žargono, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko (nusikaltėlių) hierarchijos, nerašytų taisyklių. Nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, žaidžia stalo ir sporto žaidimus, dalyvavo šių žaidimų turnyruose, viktorinoje „Aš žinau Lietuvą“ (kurioje tapo pirmos vietos laimėtoju), dalyvauja bendruosiuose nuteistųjų susirinkimuose. Nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. dalyvavo psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose „Streso ir emocijų valdymas“. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemos rizikos grupei – 40 balų.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam V. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad nuteistieji, faktiškai atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minėtą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2015 m. kovo 27 d. Nuteistasis dalyvavo adaptacijos, laisvalaikio užimtumo ir integracijos į visuomenę programose. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis baustas drausmine tvarka ir skatintas nebuvo, turi vidurinį išsilavinimą bei staliaus, staklininko specialybes, nuo 2014 m. liepos 21 d. Vilniaus pataisos namuose dirbo pagalbiniu valgyklos darbininku, šiuo metu V. K. dirba įkalinimo įstaigoje, gauna pastovias pajamas, turi pasiūlymą dėl nuolatinio darbo, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką, yra žema – 40 balų. Pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad V. K. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, numatytus BVK 157 straipsnyje, tačiau kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo, BVK 157 straipsnio taikymo kontekste būtina įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir (ar) pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei remiantis tuo spręsti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis būdamas neizoliuotas nuo visuomenės laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis V. K. atlikdamas likusią bausmės dalį laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad nepaisant to, jog nuteistojo V. K. elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas, nėra pagrindo pagrįstai manyti, kad jis pasitaisė ir ateityje nedarys nusikaltimų. Teismas neigiamai vertintina aplinkybę, jog V. K. šiuo metu nuteistas ir atlieka galutinę subendrintą 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, anksčiau buvo teistas tris kartus, tame tarpe ir už nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą, vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, bet pažeidė sąlygas, buvo taikytas įstatymas „Dėl amnestijos“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. K. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą – laisvės atėmimu 11 metų, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsniu, paleistas lygtinai, tačiau teismo pasitikėjimo nepateisino, lygtinio paleidimo metu padarė tyčinį apysunkį savanaudišką nusikaltimą bendrininkų grupe. Taigi V. K. šiuo metu atlieka Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo subendrinta su pirmiau minėtu Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nuo kurios jis jau buvo vieną kartą, vadovaujantis BVK 157 straipsniu, lygtinai atleistas. Šios aplinkybės rodo, kad V. K. buvo suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, tačiau jis to nepadarė, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį, lygtinio paleidimo instituto taikymas V. K. neturėjo jokios teigiamos įtakos jo tolimesniam elgesiui. Taigi pakartotinis lygtinis paleidimas neatlikus dalies iš esmės tos pačios laisvės atėmimo bausmės, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų reikalavimų, kartu ir BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties bei viešojo intereso. Taip pat teismas pažymi, jog nepaisant to, kad pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimo rizika žema (40 balų), tačiau ji iš esmės tik vienu balu skiriasi nuo ribos, kuriai esant būtų laikytina vidutine. Iš V. K. asmens bylos matyti, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliekamas ne pirmą kartą, tačiau iš esmės jokios teigiamos pažangos nenustatyta, rizikos kiekybinė išraiška nesumažėjo nė vienu balu. Taip pat pažymėtina, jog iš psichologinio vertinimo išvados matyti, kad nuteistasis yra per daug patiklus, lengvai pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai, yra padaręs smurtinį nusikaltimą, kartais praranda savitvardą, o šios aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados ne visiškai atitinka faktines aplinkybes ir dėl to spręstina, kad V. K. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad V. K. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti. Bendrame aplinkybių kontekste teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. K. atliko tik nedidelę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 67-15 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. K.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.