Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Honda Accord, kai jo iškvėptame ore buvo 2,03 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi M. J. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl M. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja V. J. pateikė prašymą atleisti jos sūnų M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį V. J. atsakomybei (b. l. 97).

Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies <...> punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. J. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti M. J. apibūdinančių duomenų visumą. Kaltinamasis anksčiau neteistas ir nėra dėl jo pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų (b. l. 52–53), jis per paskutinius 5 metus nė karto netrauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 51). Kaltinamasis dirba (b. l. 50), darbovietėje teigiamai apibūdinamas (b. l. 99). Duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Byloje nustatyta viena M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į M. J. duotus paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo motiną V. J. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad M. J. su motina V. J. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, jie kartu gyvena, V. J. kaltinamajam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. J. dirba, darbovietėje apibūdinama teigiamai (b. l. 98). Ji neteista 9b. l. 38), kelis kartus traukta administracinėn atsakomybėn, tačiau administracinės nuobaudos negalioja, baudos sumokėtos (b. l. 36–37). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. J. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima M. J., ji kritiška kaltinamojo elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką M. J., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, M. J., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 3 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Honda Accord vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); 3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 72⁵ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

M. J. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nemažai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį vėlaus vakaro metu Vilniaus mieste, kur eismo sąlygos yra paprastai sudėtingesnės dėl paros laiko. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis, vairuodamas automobilį, apgadino du kitus automobilius. Nėra abejonių, kad M. J. savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Byloje nenustatyta jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių kaltinamasis turėjo vairuoti transporto priemonę, juolab jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tai didina M. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į M. J. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, tačiau jis neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat nustatyta M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, M. J. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip labiau atsitiktinio pobūdžio.

Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, M. J. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. birželio 9 d. Skirti mažesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą teismas nenustatė pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju M. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Honda Accord, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – V. J. (b. l. 27). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – V. J., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Honda Accord, 2011 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 5 100 Eur (b. l. 28), teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 100 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. M. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja transporto priemonę. Byloje nenustatyta jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių kaltinamasis turėjo vairuoti transporto priemonę, juolab jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Taigi M. J. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba (b. l. 50), o nagrinėjamoje byloje yra priimtas sprendimas atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jam nėra skiriama bausmė, pavyzdžiui, bauda. Taigi šio baudžiamojo proceso metu M. J. nepatiria kitokio pobūdžio neigiamų turtinių pasekmių. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (5 100 Eur) išieškojimas iš M. J. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo M. J. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 5 100 Eur. Nustatyti mažesnę pinigų sumą arba baudžiamojo poveikio priemonės apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo. Vien kaltinamojo gynėjo prašymas konfiskuoti iš ginamojo dalį automobilio Honda Accord vertę atitinkančią pinigų sumą (3 000 Eur) teismo neįpareigoja.

Pažymėtina, kad M. J. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą. Nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymas nereglamentuoja teismui teisės išdėstyti konfiskuotiną turtą atitinkančios pinigų sumos išdėstymą tam tikram terminui.

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjamu atveju M. J. padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti. Be to, galima laiduotoja V. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos sūnus turėjo problemų su alkoholio vartojimu.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

M. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 63–64). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus– panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti kompaktinį diską su įrašais bylos medžiagoje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07114 dėl 83,33 Eur už M. J. gynusio advokato S. L. darbo užmokestį (b. l. 85–88). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. J., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti M. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 9 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 100 Eur (penkių tūkstančių šimto eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti kompaktinį diską su įrašais bylos medžiagoje.

Iš M. J. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

M. J. išaiškinti, kad, mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-2720-1100/2025). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

M. J. išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.