Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-11-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2542-660/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
A5.-2542-660/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01630-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Larisa Tamulionienė
Pažeidėjas
V. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2542-660/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01630-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. lapkričio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,sekretoriaujant V. B.,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinio apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. S., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, turintis galiojančią administracinę nuobaudą, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2018 m. rugsėjo 11 d., 11 val. 14 min., būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas) direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nelegaliai dirbti M. R. pagalbiniu darbininku. V. M. leido dirbti darbuotojui ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento nesudaręs rašytinės darbo sutarties, apie priėmimą į darbą neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. V. M., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, ir neužtikrindamas, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 43 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. prisipažino padaręs nusižengimą. Parodė, kad M. R. dirbo nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio įmonės -(duomenys neskelbtini)- įvairiuose objektuose pagalbiniu darbininku. Dirbo po kelias dienas per savaitę. Jam buvo mokama apie 60 eurų už dieną. Darbo sutartis su M. R. nebuvo sudaryta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas A. S. parodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. padarė administracinį nusižengimą, neužtikrino, kad su darbuotoju būtų sudaryta darbo sutartis prieš pradedant jam dirbti ir būtų pranešta apie įdarbinimą Sodrai. Prašė skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir V. M. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), V. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl nusižengimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 1), nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0846-1229, iš kurio matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Kauno teritoriniame skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune nelegaliai dirba M. R. pagalbiniu darbininku – remontuoja automobilių priekabas. Tikslinant pranešimo aplinkybes nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nėra pateikusi duomenų apie M. R. įdarbinimą minėtoje įmonėje. Atlikus patikrinimą minėtoje įmonėje buvo nustatyta, kad tarp įmonės direktoriaus V. M. ir M. R. buvo visi darbo sutarties požymiai: susitarta dėl darbo funkcijų, vietos, užmokesčio. Darbas buvo atliekamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus darbuotojui antro jos egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, todėl traktuojamas kaip nelegalus (b. l. 2-4), VSDFV sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad 2018-09-27 duomenimis M. R. (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbintas (b. l. 6), nuotraukos (b. l. 7), S. Ž. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dirba (duomenys neskelbtini) administratore, M. R. pažįsta kaip įmonės darbuotoją, kuris paruošia priekabas nuomai. Įmonėje jis dirba bandomuoju laikotarpiu, ne kasdieną, bet kada jį pakviečia įmonės direktorius. 2018-09-21 sumokėjo M. R. 210 eurų už dirbą, ar sudaryta darbo sutartis su juo nežino (b. l. 8), M. R. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo rugsėjo pradžios, per dieną gauna 60 eurų, remontuoja automobilių priekabas direktoriaus nurodymu (b. l. 9-10), Registrų centro išplėstinis išrašas apie (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad V. M. yra įmonės direktorius (b. l. 11-12), aikštelės nuomos sutarties Nr. 18/2 kopija (b. l. 14-15), V. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad pasiūlė M. R. dirbti įmonėje, tačiau jis buvo gavęs šaukimą į kariuomenę ir tikrinosi sveikatą. M. R. dirbo laikinai, kol paaiškės ar jis tinkamas atlikti karinę tarnybą (b. l. 22), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už trejus metus, iš kurio matyti, kad V. M. turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą (b. l. 23), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. M., būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas) direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nelegaliai dirbti M. R. pagalbiniu darbininku. V. M. leido dirbti darbuotojui ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento nesudaręs rašytinės darbo sutarties, apie priėmimą į darbą neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. V. M., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, ir neužtikrindamas, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

V. M.

turi galiojančią administracinę nuobaudą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. M. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 18093002220.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Tamulionienė