- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- 2S-2553-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23661-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei „Registrų centras“, V. S., D. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės 877-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės 877-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui D. M., tretiesiems asmenims valstybės įmonei „Registrų centras“, V. S., D. S. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 877-oji daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2014 m. kovo 25 d. deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą negyvenamojoje – pusrūsio – patalpoje - sandėlyje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pripažinti negaliojančia UAB „Matavimo centras“ 2014 m. kovo 25 d. parengtą negyvenamosios – pusrūsio – patalpos sandėlio kadastro duomenų bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
3. Teismas pažymėjo, jog tam, kad būtų išspręstas reikalavimas panaikinti statytojo deklaraciją apie statybos užbaigimą ir iš to išplaukiantis reikalavimas panaikinti statinio kadastro bylą, būtina patikrinti, ar buvo laikytasi šiai deklaracijai pateikti ir registruoti nustatytos tvarkos. Statytojo deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimas ir registravimas yra viešosios teisės reglamentuojamas procesas. Deklaracija registruojama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos padalinio įgaliotam pareigūnui įsitikinus, kad prašymas užregistruoti deklaraciją ir deklaracija užpildyti pagal nustatytus reikalavimus, yra pateikti visi privalomi dokumentai (S.T.R. 41(1) punktas). Taigi, pateikiant deklaraciją ir ją registruojant, susiklosto teisiniai statytojo ir viešojo administravimo subjekto santykiai, kurie reglamentuojami administracinės teisės normų. Nors šio santykio subjektai nėra siejami pavaldumo santykių, juose vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, todėl ieškovo reikalavimai nagrinėtini administraciniame teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 13 d. nutartį, priimtą byloje Nr. T-33-2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-286/2012). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas teikiamą ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė 877-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
4.1. Nagrinėjamu atveju ginčijamas nuosavybės įgijimo pagrindas. Tik išsprendus visus civilinės teisenos pobūdį turinčius klausimus, bus galima spręsti dėl ginčo nekilnojamojo turto registratoriaus veiksmų teisėtumo.
4.2. Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 punktais, paprastojo remonto statybos darbų užbaigimo deklaracijos Statybos inspekcija netvirtina ir neprivalo tvirtinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, registratoriaus funkcijos yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nevertinant šių duomenų teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. A-492-3130-11).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės teikiamą ieškinį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pripažinimo negaliojančia, kaip paduotą pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles.
8. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį tuo pagrindu, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui ir turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme. Apeliantės teigimu, ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
10. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslams įgyvendinti. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
11. Rūšinis teismingumas reiškia: pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Vienas svarbiausių kriterijų, pagal kurį atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo (tolau – ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).
12. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. kovo 25 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą pasirašyta buvusio savininko D. M. (atsakovo); tuometis savininkas pranešė apie pusrūsio patalpos – sandėlio neypatingo, paprastojo remonto užbaigimą. Byloje duomenų, kad ginčijama deklaracija būtų buvusi patvirtinta ar registruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, nėra.
13. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartį Nr. T-31/2017; 2015 m. sausio 30 d. nutartį Nr. T-8/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-101/2014). Tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas), priimant administracinius sprendimus, priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartį Nr. T-29/2018; 2017 m. spalio 4 d. nutartį Nr. T-80/2017; 2017 m. vasario 13 d. nutartį Nr. T-12/2017; 2015 m. vasario 19 d. nutartį Nr. T-37/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-101/2014).
14. Kaip nurodyta 12 punkte, nagrinėjamu atveju duomenų, jog ginčijama Deklaracija buvo patvirtinta ar registruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, nėra. Taigi viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos) administracinio sprendimo dėl Deklaracijos tvirtinimo ir (ar) užregistravimo, kas galėtų lemti bylos rūšinį priskirtinumą administraciniam teismui, nebuvo priimta. Dėl to ieškinio reikalavimas dėl Deklaracijos panaikinimo teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
15. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia UAB „Matavimo centras“ 2014 m. kovo 25 d. parengtą negyvenamosios patalpos – pusrūsio patalpos sandėlio kadastro duomenų bylą. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad trečiojo asmens UAB „Matavimų centras“ matininkas kadastro duomenų bylą suformavo netinkamai, neatsižvelgdamas į prisijungimo prie egzistuojančių namo vandentiekio ir nuotakų šalinimo tinklų buvimo vietas, nederindamas dokumentų su Bendrija. Privačių subjektų vykdoma kadastrinių matavimų atlikimo veikla nėra viešasis administravimas. Reikalavimų, susijusių su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmais, kurie pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, šiuo atveju nekeliama (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutartį Nr. T-39-2016).
16. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias teismingumo taisykles. Dėl to apskųsta nutartis naikintina. Kadangi spręsti ieškinio priėmimo klausimą yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.