Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-06-21 · Civilinė byla Nr. 2-4684-122/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-21
Bylos Nr.
2-4684-122/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Suinteresuotas asmuo
K. A. Š., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos rajono antrojo notarų biuro
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4684-122/2013.Proceso numeris 2-06-3-02964-2013-8.Procesinio sprendimo kategorija 128.2.; (S) 114.8.4.;114.11.;116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei - advokatei Stanislavai Kazimierai Barvidytei, suinteresuotam asmeniui K. A. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. A. Š., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos rajono antrojo notarų biuro notarei Neringai Bartkuvienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2013-03-18 kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad piniginiai indėliai, esantys AB Swedbank ir DNB bankuose yra asmeninė jos tėvo E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai po tėvo mirties priimti palikimą.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai. Kadangi pareiškėją atstovauja advokatė, byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 117, 124, 246 straipsniai).

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė pareiškimą visiškai palaikė. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. P. tėvas E. I.. Pareiškėja, nepraleidusi įstatymu numatyto termino, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau, kadangi mirusysis nebuvo palikęs testamento, notarė pareiškėjai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo, nes pagal esamus duomenis preziumuojama, kad turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta priešingai. Nurodė, jog pareiškėja yra vienintelė E. I. duktė – pirmos eilės įpėdinė, turinti teisę į mirusiojo paliktą turtą. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjos tėvas ir jo sutuoktinė – suinteresuotas asmuo K. A. Š., buvo teismui pateikę pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutikimu. Sutuoktiniai prašė teismo patvirtinti jų pasirašytąją santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria jie nurodė, jog jokio nekilnojamojo ar kito registruotino turto, bendrų sugyventų lėšų neturi, į asmeninės nuosavybės teise vienas kitam priklausantį turtą pretenzijų nereiškia, o kitus buitinius daiktus pasidalino geruoju. Taigi, sutuoktiniai, paduodami tokį pareiškimą teismui, išreiškė savo valią ir jokių turtinių ginčų tarp jų neliko. Priėmus teismui sprendimą, sutuoktinių sutartis buvo patvirtinta. Tačiau E. I., t. y. vienam iš sutuoktinių mirus, teisminis procesas buvo nutrauktas. Mano, jog byloje pakanka rašytinių įrodymų dėl pareiškėjos biologiniam tėvui asmenine nuosavybe priklausiusio turto, todėl prašo visiškai pareiškimą patenkinti, nes kitaip tokio fakto buvimą pareiškėja negali įrodyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo K. A. Š. su pareiškime išdėstytais reikalavimais visiškai sutiko. Paaiškino, kad su pareiškėjos tėvu E. I. gražioje santarvėje pragyveno 15 metų. Paskutinius keletą metų sutuoktinis labai sunkiai sirgo, todėl neatsitraukiant teko jį slaugyti. Kadangi jos sveikata taip pat pašlijo, ji paprašė pareiškėjos nors trumpam, iki ji sustiprės, prižiūrėti tėvą. Tam, kad įvykdytų jos prašymą, A. P. iškėlė reikalavimus: išsituokti su jos tėvu bei parduoti jų bendrai su E. pirktą sodą, o pinigus atiduoti jai. Velionis vyras sutiko ir padarė taip, kaip norėjo A. – pardavė sodą, jai perdavė pinigus bei pradėjo skyrybų procesą. Tik tokiu būdu pareiškėja pasiėmė tėvą pas save. Tačiau, praėjus porai mėnesių, jis mirė, t. y. santuoką nutraukė mirtis, o ji, kaip jo žmona, gauna iš valstybės 70 Lt našlės pensiją. Dėl pareiškėjos elgesio jaučiasi labai įžeista ir įskaudinta, todėl su ja nebenori turėti jokių reikalų. Pareiškėja pinigų siekė ir siekia nuosekliai bei dėl jų stengėsi savo tėvą išskirti, kad visas palikimas liktų jai. Neprieštarauja dėl velionio vyro vardu įregistruoto garažo ir bankuose esančių pinigų, nes pripažįsta, kad tai buvo jo asmeninis turtas.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono antrojo notarų biuro notarė į teismo posėdį neatvyko. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei nurodė, jog su pareiškimu sutinka (b.l. 44).

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie posėdžio vietą bei laiką buvo pranešta tinkamai, tačiau inspekcijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovams nedalyvaujant (b.l.31). Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog indėliai, esantys bankuose pareiškėjos tėvo vardu, yra asmeninė jo nuosavybė, spręstini teismo nuožiūra. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad mirusiojo sutuoktinė dėl palikimo priėmimo po E. I. mirties į notarą nesikreipė, terminas kreipimuisi baigėsi 2013-01-29, bet pareiškimo dėl palikimo atsisakymo nėra pateikusi. Taip pat pareiškėjos minimam turtui – garažui yra taikyti apribojimai (b.l.31-39).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas visiškai tenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos A. I. (P.) gimimo liudijime tėvais yra įrašyti E. I. ir R. I.. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) santuokos akto įrašo pagrindu mergautinę pavardę „I.“ pakeitė į „P.“ (b.l.48). Taip pat po (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo (b.l.20), pavardė liko ta pati – P.. Pareiškėjos tėvas E. I. buvo sudaręs dvi santuokas: (duomenys neskelbtini) susituokė su R. Ž. (b.l.47) ir (duomenys neskelbtini) - su K. A. Š. (b.l.49). Pareiškėjos tėvai yra mirę: motina R. I. (Ž.), gimusi 1942 metais, (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 47), o tėvas E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.46).

Byloje esantys pareiškėjų K. A. Š. ir E. I. 2012-08-17 prašymas nutraukti santuoką ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, patvirtina pareiškėjos teiginius, jog sutuoktiniai buvo nusprendę nutraukti santuoką ir turtą pasidalino iki pareiškimo teismui padavimo dienos – 2012-08-20 (b.l.16-19), ką patys patvirtino savo parašais (Civilinio kodekso 197, 200 straipsniai). Svarbu paminėti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-11 sprendimas dėl santuokos nutraukimo neįsiteisėjo dėl vieno iš sutuoktinių mirties, todėl byla buvo 2012-11-14 teismo nutartimi nutraukta (b.l.21).

Klaipėdos rajono antrojo notaro biuro duomenimis, pareiškėja A. P. 2012-11-20 pateikė pareiškimą dėl palikimo po tėvo E. I. mirties priėmimo (b.l.45). Tačiau 2013-02-14 notarė Neringa Bartkuvienė, nustačiusi, kad dalis paveldimo turto yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, atsisakė atlikti notarinį veiksmą (b.l.14).

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu bei kitais byloje esančiais įrodymais, matyti, jog nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1995-03-07, pagal garažų statybos kooperatyvo 1995-01-31 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. I. vardu ir nuosavybės teise priklauso vienam E. I. (b. l.51), nes turtas įsigytas iki santuokos su suinteresuotu asmeniu K. A. Š. sudarymo (b.l.49). Tačiau byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad piniginiai indėliai Swedbank ir AB DNB banke buvo pradėti kaupti E. I. vardu antrosios santuokos metu (b.l.11-13).

Suinteresuotas asmuo K. A. Š. jokių papildomų leistinų rašytinių priešpriešinių įrodymų į bylą nepateikė bei pripažino, jog paminėtas turtas – garažas ir indėliai bankuose, yra asmeninė jos velionio vyro nuosavybė (b.l.58-60).

Teismas, išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, nustatė, kad pareiškėja po savo tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmė, t. y. kreipėsi su pareiškimu į notarą. Tuo tarpu sutuoktinė – suinteresuotas asmuo į notarę dėl palikimo nesikreipė bei nepretenduoja į E. I. vardu įregistruotą turtą – garažą ir bankuose jo vardu atidarytose sąskaitose esančius indėlius (b. l. 58-60). Kaip matyti, sutuoktinei, norinčiai paveldėti pergyvento vyro turtą, įstatymu nustatytas terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo baigėsi 2013-01-29 (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotas asmuo neprašė teismo pratęsti terminą palikimui priimti bei per tris mėnesius nepateikė notarui atsisakymo nuo palikimo, o kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įstatymas neleidžia palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Taip pat neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.57, 5.60 straipsniai).

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, šalių paaiškinimams ir rašytiniams įrodymams, pareiškimas visiškai tenkintinas - nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos tėvo E. I. po mirties paliktas turtas yra asmeninė jo nuosavybė (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 ir 8 punktai).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes šeimoje raštu tie duomenys nebuvo aptarti, todėl nustatytinas faktas įpėdiniui pagal įstatymą mirusio asmens turto paveldėjimui, nes kitaip šį faktą patvirtinančių dokumentų negalima išgauti (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis, Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 270 straipsniais ir 444 -448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą visiškai tenkinti:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog piniginiai indėliai, esantys AB Swedbank pagal Swedbank 2012-12-04 informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB DNB banke, pagal 2012-11-27 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas įpėdiniui – pareiškėjai A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įstatymą paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Elena Pauliukienė