- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- 1-3561-843/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00093-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- Ž. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. K. apgaulingai tvarkė viešosios įstaigos (toliau - ir VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: jis, nuo 2007-07-26 būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnį kaip ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia laikotarpiu nuo 2007-07-26 iki 2007-09-06 neorganizavo įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, netvarkė įstaigos buhalterinės apskaitos, neįtraukė į apskaitą ūkinių sandorių, nevedė registrų, nepateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pirminių apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2007-07-26 iki 2007-09-06 dėl ūkinių finansinių operacijų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat tyrimui nebuvo pateikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodyto laikotarpio buhalterinės apskaitos registrai. Dėl to tyrimo metu iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti ar į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos ūkinės finansinės operacijos susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip jos buvo atvaizduotos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, kokios tai buvo sumos ir ar nuo šių sumų buvo apskaičiuotas PVM, tokiu būdu dėl tokių Ž. K. veiksmų (neveikimo) iš dalies negalima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-07-26 iki 2007-09-06, taip pat, negalima nustatyti, kiek ir kokių mokesčių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo į valstybės biudžetą.
Motyvuojamoji dalis
Tokiais savo veiksmais Ž. K. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Kaltinamojo Ž. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino ir parodė, kad 2007 metų vasarą, tikslios dienos nepamena, jo iš matymo pažįstamas irgi kaunietis G. Ž., žinodamas, kad jis neturi oficialaus darbo pasiūlė įdarbinti jį, tiksliau pasiūlė įdarbinti fiktyviai, kad nieko daryti nereikės, bet apiformins, kaip kad jis dirba. Kadangi jis tuo metu dirbdavo kur rasdavo darbą ir dažniausiai už tai būdavo mokamas neoficialus darbo užmokestis, jis susigundė, nes norėjo, kad jam skaičiuotųsi darbo stažas, todėl sutiko. Praėjus kelioms dienoms po šio jų pokalbio, pas jį atvažiavo G. Ž. ir pasakė, kad reikia važiuoti pasirašyti dokumentus dėl jo įdarbinimo. Pas G. Ž. automobilyje sėdėjo dar vienas vyriškis ir viena moteriškė. Kas jie tokie Ž. K. nežino, nepažįsta ir kaip šie susieti su G. Ž. taip pat nežino, tik suprato, kad šie du atvažiavo irgi dėl jo įdarbinimo. Kaip šie asmenys atrodo Ž. K. nupasakoti negalėjo, nes nebepamena. Su šiais asmenimis apie visas įdarbinimo aplinkybes nekalbėjo, tik šie jam pasakė, kad važiuos pas notarą, kur jam reikės pasirašyti kažkokius dokumentus. G. Ž. šiems dviems pritardamas, jam pasakė, kad čia viskas tvarkoj, kad jam tereikia nueiti ir pasirašyti dokumentus. G. Ž. vairuojamu automobiliu jie nuvažiavo į notarų biurą, tikslaus adreso nežino, Kaune, kur jis labai nesigilindamas, nuėjęs kartu su minėtais nepažįstamais asmenimis, pasirašė jam pateiktus dokumentus. Į dokumentų turinį jis nesigilino. Kiek tiksliai ir kokius dokumentus jis pasirašė nežino. Visus klausimus su notaru derino ir kalbėjo kartu buvusi jam nepažįstama moteris. Jam jokie dokumentai ar jų kopijos pateikti nebuvo. Išėjus iš notarų biuro, kartu buvę pasakė, kad viskas tvarkoj, kad jis įdarbintas, po ko G. Ž. savo automobiliu parvežė jį į namus, ir prieš išlipant padavė 100 litų sakydamas: „Čia tau“. Po to karto jis G. Ž. yra matęs dar daug kartų, nes šis gyvena tame pačiame rajone, tik kitoje gatvėje, tačiau apie jo įdarbinimą jiedu daugiau niekada nekalbėjo. Apie tai kad jis buvo įdarbintas įmonės pavadinimu „Pažangi visuomenė“ direktoriumi, jis sužinojo panašiai 2012 metų pradžioje, kai norėjo įsiregistruoti darbo biržoje, tada jam ir pasakė, kad jis negali būti įregistruotas darbo biržoje, nes jau dirba, kad yra direktorius. Iki tol jis nei įmonės pavadinimo nežinojo, nei kokiose pareigose buvo įdarbintas. Šios įmonės dokumentų ar kokių antspaudų jis niekada neturėjo, jam niekas nieko niekada nedavė. Kur buvo laikomi šie daiktai jis taip pat nežino. Jis neturi jokio supratimo kaip yra vykdoma įmonės veikla, kaip tvarkoma apskaita ir įvairūs dokumentai, nes neturi tam, nei išsilavinimo, nei reikiamų žinių. Ž. K. pripažino, kad tokiais savo veiksmais, daugiau neveikimu, neatsakingai leido kilti pasekmėms nurodytoms pranešime apie įtarimą, dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 176-178). Ž. K. peržiūrėjęs jam pateiktus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ registrų centrui pateiktus dokumentus dėl vadovo pasikeitimų įregistravimą, parodė, kad „Prašymo registruoti juridinių asmenų registre“ su atžyma „Pakeistus duomenis“ (užpildytas 2007-07-27, pasirašytas V. P.) priedo JAR-PP lentelės pavadinimu „Asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, parašo pavyzdys“ po 1 grafa pavadinimu „Vardas“ su įrašu „Ž.“, po 2 grafa pavadinimu „Pavardė“ su įrašu „K.“ ir po 3 grafa pavadinimu „Asmens kodas“ su įrašu (duomenys neskelbtini) esančioje 4 grafoje pavadinimu „Parašo pavyzdys“ yra jo parašas. Po dokumentu yra notaro patvirtinimas, kad dokumentas pasirašytas 2007-07-26 (b. l. 135-138).
R. V. parodymais, kuris parodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos nevykdė, o buvo naudojama pinigų išgryninimui. Dėl tariamų sandorių panaudojant šią ir kitas panašias realios veiklos nevykdančias įmones jis buvo taręsis su skirtingais asmenimis, kurie patys rodė iniciatyvą ir žinojo, kad yra galimybė per realios veiklos nevykdančias įmones išsigryninti pinigus ir jie patys prašydavo tokių paslaugų. Kokioms sumoms surašyti tariamus sandorius ir kiek dažnai naudotis tokiomis paslaugomis, tai sprendė patys įmonių atstovai. Pinigų išgryninimas vyko sekančiai: realią veiklą vykdančios įmonės pervesdavo pinigus už tariamus sandorius į realios veiklos nevykdančių įmonių tame tarpe ir į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o iš šių įmonių jau išgrynintus pinigus atnešdavo A. J.. Ši įmonė ir dar kelios įmonės buvo A. J.. Išrašyti dokumentai buvo perduodami įmonių atstovams tiesiogiai arba per ofise būdavusius S. Ž. arba V. N.. Išgryninti pinigai taip pat kartais būdavo perduodami tiesiogiai arba per šiuos asmenis. Pasidalinimo procentinė pinigų dalis priklausė nuo pervestos sumos, konkrečių asmenų susitarimo (b. l. 32-37)
S. Ž. parodymais, kuri parodė, kad jos darbo vieta buvo R. V. ofise šalia pastarojo kabineto. Ji ne kartą matė, pas R. V. ateinančius įvairius asmenis, kuriems R. V. pats asmeniškai arba kai nebūdavo per ją perduodavo tiems asmenims įvairiausius dokumentus, kurie būdavo sudėti ar tai į vokus, ar tai į įmautes. Taip pat ji R. V. nurodymu išrašinėjo įvairių įmonių dokumentus, kartais grynindavo nuo sąskaitų pinigus, tačiau tarpe tokių įmonių – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Pinigus nuo įmonių sąskaitų grynindavo A. J. ir A. J., kurie atvežę į ofisą išgrynintus pinigus dažniausiai tiesiogiai atiduodavo R. V., o šiam nesant jai, kad perduotų R. V.. Daugiau be A. J. ir A. J. grynųjų pinigų, nuimtų nuo banko sąskaitų įmonių, naudojamų nusikalstamai veiklai nuslėpti, jai nėra perdavę. Kaip būdavo grąžinami, tai yra perduodami pinigai realių įmonių atstovams, kurie pasinaudodavo įmonių, įkurtų nusikalstamai veiklai nuslėpti, paslaugomis, S. Ž. pasakyti negalėjo, nes R. V. neprileido jos prie tokios informacijos. Kiek jai buvo žinoma ir kiek ji suprato, tai pinigai, pervesti už tariamai parduotas prekes ir tariamai atliktus darbus, buvo grąžinami įmonių atstovams tiesiogiai arba per tarpininkus. R. V. nieko neprileido prie informacijos, kur yra panaudojami A. ir A. J. atnešti pinigai (b. l. 38-41 (įtariamosios apklausa teisme)).
V. P. parodymais, kuri parodė, kad 2007 m. A. J. prašymu jos dukra B. P. įsteigė įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi buvo susitarta, kad dukra tik įsteigs įmonę, po ko įmonė bus perrašyta kitam asmeniui, ji surado vieną savo kaimynę – A. B., kuri sutiko už minimalų atlyginimą tapti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktore. Jai buvo perrašytos akcijos. A. B. direktore buvo neilgai, kelis mėnesius, nes dėl kažko jos su A. J. sukonfliktavo ir išsiskyrė. Kas toliau vadovavo „(duomenys neskelbtini)“ ji nežino ( b. l. 42-44 (įtariamosios apklausa teisme)).
B. P. parodymais, kuri parodė, kad mamos V. P. pusseserė A. J. 2007 metais jai pasiūlė įsteigti viešąją įmonę ir tapti jos vadove. Ji sutiko. Dėl įmonės steigimo ji kartu su A. J. buvo nuvykusi į registrų cent, kur pasirašė reikiamus dokumentus. Kur ir ką reikia pasirašyti jai pasakydavo A. J.. Įsteigus įmonę ir gavus registracijos dokumentus ji “Sampo” banke atidarė VšĮ “ (duomenys neskelbtini)” banko sąskaitą ir pasirašė nutartį dėl elektroninės bankininkystės, o gautą kodų generatorių ir visus dokumentus atidavė A. J. arba mamai, tiksliai nepamena. Visus VšĮ “ (duomenys neskelbtini)” registravimo ir banko dokumentus ji taip pat atidavė A. J. arba V. P., įmonės antspaudo niekada neturėjo. Ar kas nors vykdė veiklą šios įmonės vardu ji nežino. Težino tai, kad po kurio laiko ši įmonė buvo perrašyta kito asmens vardu (b. l. 45-48).
A. J. parodymais, kuri parodė, kad ji nuimdavo grynus pinigus iš įmonių, realiai nevykdančių jokios veiklos, sąskaitų, taip pat ieškojo asmenų, galinčių taip pat nuimti pinigus nuo realios veiklos nevykdančių įmonių sąskaitų, taip pat ieškojo asmenų, galinčių tapti jokios veiklos nevykdančių įmonių akcininkais ir direktoriaus. Jos pačios ir kitų asmenų nuimtus pinigus iš įmonių sąskaitų ji perduodavo R. V.. Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ A. J. parodė, kad jos žiniomis ši įmonė jokios veiklos nevykdė. Kažkur 2007 metų vasarą, tikslios datos nepamena, V. N. jai pasakė, kad yra dar viena nauja įmonė, kuriai reikia surasti žmogų, kuris sutiks būti įmonės direktoriumi ir nuimti pinigus iš šios įmonės banko sąskaitos. Kas buvo prieš tai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. J. nežino, tačiau pradžioje ji organizavo tokios A. B. paskyrimą, kuri direktore buvo tik apie pora mėnesių. A. B. buvo nepatenkinta tokiomis darbo sąlygomis, nesutiko už 100 Lt atlyginimą dirbti tokį darbą, todėl R. V. nusprendė, kad reikia įmonę perrašyti dar kitam asmeniu. Dar anksčiau prašydama kauniečio G. Ž. tapti panašios, realiai veiklos nevykdančios įmonės – UAB „Torensas“ direktoriumi A. J. buvo jam sakiusi, kad gali reikėti dar vieno žmogaus, kuris sutiktų tokiomis pat sąlygomis tapti kitos įmonės direktoriumi. Todėl, kai ji kreipėsi pas G. Ž., šis jai pasiūlė savo pažįstamą Ž. K.. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimo kopiją su jau paruoštomis JAR formomis ji rado savo kabinete, esančiame Stirnų g. 27A, Vilnius, padėtas ant stalo. Kas atnešė jai į kabinetą minėtus dokumentus pasakyti negali, nes nematė. Jos žiniomis už dokumentų forminimą buvo atsakingas V. N.. Šiuos dokumentus ji nuvežė į Kauną, kadangi Ž. K. taip pat yra kaunietis, kur Ž. K. su šiais dokumentais nuėjo pas notarą ir persirašė šią įmonę savo vardu. Kaip sakė R. V., vėliau ši įmonė buvo parduota latviams (b. l. 49-53 (įtariamosios apklausa teisme)).
G. Ž. parodymais, kuris parodė, kad jį surado ir fiktyviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskyrė A. J., kuri su juo nuvažiavo pas notarą Kauno centre, kur jis pasirašė kažkokiuose dokumentuose, kurių reikšmės nesuprato. Už tai, kad sutiko „įdarbinti“ savo dokumentus ir važiavo pas notarą A. J. jam nieko nesumokėjo. Jam tai buvo naudinga todėl, kad už jį turėjo būti mokami Sodros mokesčiai, kad eitų darbo stažas. Po šio įdarbinimo A. J. jis buvo sutikęs dar kelis kartus. Vieną kartą atsitiktinai Kaune gatvėje, kitą kartą ši buvo atvažiavusi į jo namus, klausti ar jis nepažįsta kokių nors dar asmenų, kurie sutiktų tokiu pat būdu įforminti savo dokumentus, kad neva žmogus dirba kokiose nors pareigose kokioje nors įmonėje, į ką jis atsakė, kad jų gatvės gale būriuojasi daug mėgstančių išgerti ir galinčių tokiu būdu įsidarbinti asmenų. Apie tai, kad jis tapo ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis sužinojo iš FNTT pareigūnų, kai buvo sulaikytas ir jam buvo pareikšti ankstesni įtarimai. Iki tol jis nei įmonės pavadinimo prisiminė, nei žinojo kokiose pareigose buvo įdarbintas. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko nežinojo, su šia įmone niekaip nebuvo susijęs, jokių įmonės dokumentų ar antspaudų neturėjo. Kur buvo laikomi šie daiktai taip pat nežino, jis jų neturėjo. G. Ž. parodė, kad jis nežino kaip yra vykdoma įmonės veikla, kaip tvarkoma apskaita ir įvairūs dokumentai, nes neturi nei išsilavinimo, nei reikiamų žinių ir pripažino, kad tokiais savo veiksmais, neatsakingai leido kilti pasekmėms nurodytoms pranešime apie įtarimą, dabar dėl ko nuoširdžiai gailisi (b. l. 54-55 (įtariamojo apklausa teisme), 56-59).
A. B. parodymais, kuri parodė, kad 2007 metų gegužės mėnesį, jos pažįstama V. P. pasiūlė jai laikinai tapti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, sakydama, kad jos dukra B. P. išvyksta į Kairą atostogauti. Kadangi ji nuo 2003 metų niekur nedirbo sutiko. V. P. buvo sakiusi, kad jai kaip direktorei reikės nueiti į banką ir nuimti pinigus iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, į kurią bus pervedami pinigai už atliktus darbus. V. P. jai buo davusi pasiskaityti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstatu, tačiau pačius dokumentus laikė pas save. Kur buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ofisas jis nežinanti, niekada jame nėra buvusi. Kiek jai yra žinoma VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini). Kas tvarkė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pasakyti negalinti, nes taip pat nežino. Nors ji ir buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tačiau šios įmonės buhalterinės apskaitos neorganizavo, kadangi niekas jos prie to neprileido. V. P. sakydavo, kad jie turi savo buhalterę, kuri tvarko kelių įmonių buhalteriją. Kas tie „jie“ V. P. jai nesakė. Ji jokių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu dokumentų, nei PVM sąskaitų faktūrų, nei sutarčių, nei kitų dokumentų nėra išrašiusi. Taip pat nėra pasirašiusi jokių dokumentų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaip šios įmonės direktorė. Kur buvo laikomi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ji nežino. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ji matydavo pas V. P., ši juos vis kažkur nešdavo, tačiau kur – nežino. Ji kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nėra atlikusi jokių darbų, taip pat nėra pardavusi jokių prekių, kaip ir nieko nėra pirkusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kas galėjo vykdyti veiklą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasakyti negali, nes nežino. Kai buvo įdarbinta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, V. P. ją vedėsi pas notarę, Žygimantų gatvėje, parašų patvirtinimui. Taip pat V. P. ją pravedė per banko skyrius, kuriuose buvo patvirtinti jos, kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės parašai, bei kuriuose reikės nuimti grynuosius pinigus iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų. A. B. parodė, kad nuimti pinigus ji važiavo kokius tris kartus į SEB banko ir DnB Nord banko skyrius, esančius Konstitucijos pr., prie savivaldybės pastato, 2007 metų birželio – liepos mėnesiais. Kada ir kokią sumą reikia nuimti ir iš kokios banko sąskaitos, jai pasakydavo V. P.. Ši jai paskambindavo į mobilų telefoną ir pasakydavo, kad reikia susitikti. Susitardavo susitikti prie reikiamo banko. Tada jau banko patalpose V. P. iš savo rankinuko išsitraukdavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko čekių knygelę ir duodavo jai. Ji savo ranka turėdavo užpildyti čekį. Kokią sumą reikia nuimti nuo banko sąskaitos, jai žodžiu pasakydavo V. P.. Pastaroji VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tačiau iš kur ši žinojo, kiek yra šios įmonės banko sąskaitoje pinigų, A. B. nežino, matyt kažkas pasakydavo. Užpildžiusi pagal V. P. nurodymus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko čekį, jį paduodavo banko darbuotojai, kuri išmokėdavo pinigus. Visus nuimtus nuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos grynuosius pinigus kartu su banko čekių knygele ji atiduodavo V. P. tose pačiose banko patalpose. V. P. iš tų pinigų jai duodavo 100 Lt, o kur dėdavo kitus pinigus, A. B. nežino. V. P. sakydavo, kad reikia juos nunešti, tačiau kur ir kam nesakė, nors ji ir klausdavo. Viename grynųjų pinigų nuėmime iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos kartu su V. P. dalyvavo ir A. J., kurią V. P. buvo pristačiusi kaip savo pusseserę. Tą kartą, nuėmusi pinigus čekių knygelę atdavė V. P., o pinigus A. J., kuri to pareikalavo. Klausimų, kodėl reikia atiduoti pinigus A. J., o ne V. P., jai nekilo, nes dar anksčiau V. P. buvo sakiusi, kad jos kartu su A. J. dirba. Tuo atveju A. J. iš jos perduotų pinigų jai davė 100 Lt. Kokios sumos buvo nuimtos nuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos tiksliai nepamena, bet nedidelės iki 5 000 Lt. Tik vieną kartą buvo didesnė suma apie 12 800 Lt. Už ką į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą buvo pervesti pinigai pasakyti negalinti, nes nežino, pati jokios veiklos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu nevykdė. Kadangi jos niekas neprileido prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir veiklos, ji suprato, kad įmonė jokios veiklos nevykdo, kad čia kažkas negerai. Tada ji pareikalavo V. P., kad ją atleistų iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų. Kaip tik 2007 m. vasarą ji sirgo, gulėjo ligoninėje, o po to važiavo į reabilitaciją, tad pasibaigus nedarbingumui ji parašė prašymą atleisti iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)” užimamų pareigų ir šį prašymą atidavė V. P.. B. P. jai žinoma kaip V. P. dukra, kuri dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore iki jai pradedant dirbti, tačiau kiek laiko dirbo ir ką ši darė, pasakyti negali, nes nežino (b. l. 60-64).
Kratos medžiaga, kurioje užfiksuotas suklastotų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų dėl tariamų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)”, paėmimas iš UAB „Alter Ignis“, UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UA „(duomenys neskelbtini)“ patalpų adresu (duomenys neskelbtini), tai yra: 2007-04-18 paslaugų sutarties Nr. 2007/0417 tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007-08-02 darbų perdavimo priėmimo akto Nr. 0803 prie 2007-04-18 sutarties Nr. 2007/0417, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2007-08-02 PVM sąskaitos faktūros PV Nr. 0000003, 2007-05-30 paslaugų sutarties Nr. 2007/0530 tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007-06-08 darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. 0608 (prie 2007-05-30 paslaugų sutarties Nr. 2007/0530), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2007-06-08 PVM sąskaitos faktūros PV Nr. 0000001, 2007-07-30 paslaugų sutarties Nr. 2007/0731 tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007-07-30 darbų perdavimo priėmimo akto Nr. 0806 prie 2007-07-30 sutarties Nr. 2007/0731, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2007-08-06 PVM sąskaitos faktūros PV Nr. 0000004, 2007-08-01 paslaugų sutarties Nr. 20070802 tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007-08-10 darbų perdavimo priėmimo akto Nr. 0810 prie 2007-08-01 sutarties Nr. 20070802, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2007-08-10 PVM sąskaitos faktūros PV Nr. 0000005, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-06 kasos pajamų orderio kvito serijos PV/K Nr. 0000003 ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-07 kasos pajamų orderio kvito serijos PV/K Nr. 0000004 (b. l. 65-92, originalai saugomi prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00125-09).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012-05-10 specialisto išvada Nr. 5-1/78 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, Latvijos konpanijų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijų „(duomenys neskelbtini)“, „J. T. OU“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ sandorių suvestinės, kurioje nustatyta, kad: tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti buhalterinėje apskaitoje panaudojo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras už 40 032,20 Lt ir 7205,80 Lt PVM, iš viso už 47 238 Lt (b. l. 105-114).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-11-20 specialisto išvada Nr. 5-1/119 dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje nustatyta, kad: UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti buhalterinėje apskaitoje panaudojo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2007 m. birželio ir rugpjūčio mėn. išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus už 40 032,20 Lt ir 7205,80 Lt PVM, iš viso už 47 238 Lt; kadangi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai tyrimui pateikti nebuvo (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), todėl tyrimo metu pagal priešpriešinio patikrinimo metu su bendrove susijusioje įmonėje surinktus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), nebuvo galima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2007 metus; pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 21 straipsnio nuostatas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (b. l. 149-156).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad Ž. K., būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2007-07-26 iki 2007-09-06 neorganizavo įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą apgaulingai tvarkė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Veika yra baigta. Kaltinamojo Ž. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda - ir jos dydžiu – 13 MGL (1690 Lt), tačiau prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis per šešis mėnesius, nes šiuo metu niekur nedirba, gyvena iš bedarbio pašalpos (b. l. 181).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad Ž. K. padarė apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikalstama veika apėmė gana neilgą laiko tarpą, nusikaltimas yra baigtas. Ž. K. prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ankščiau neteistas (b. l. 165), baustas administracine tvarka (b. l. 166-168), šiuo metu yra nedirbantis (b. l. 164), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 171), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 170). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą, tačiau, teismo vertinimu, prokuroro siūlomas baudos dydis yra labai artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos baudos minimumui (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūlomas baudos dydis (13 MGL) nagrinėjamu atveju yra per mažas, todėl didintinas iki 15 MGL.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, Ž. K. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį ir į tai, kad kaltinamasis Ž. K. niekur nedirba, prašo jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, sprendžia esant tikslinga nustatyti jam ilgesnį nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytas baudos sumokėjimo terminą, tai yra keturis mėnesius.
Kaltinamajam Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Šiuo metu nėra kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kratų metu paimti suklastoti dokumentai yra saugomi prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00125-09. Šie dokumentai, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00125-09 medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 15 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 10 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt baudą.
Baudos mokėjimą išdėstyti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant kas mėnesį mokėti po 325 (tris šimtus dvidešimt penkis) Lt.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kratų metu paimtus suklastotus dokumentus, saugomus prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00125-09 - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00125-09 medžiagos.
Ž. K. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.