- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- 1-11-322/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-2-00010-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Nukentėjusysis
- N. A.
- Kaltinamasis
- Z.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs Kelmės rajone, lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas aukštasis, vedęs, dirbantis UAB „Agvasta“ direktoriumi, gyv(duomenys neskelbtini), teistas 2005-08-30 Kauno apygardos teismo pagal BK 24 str. 4d. 199 str.1d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos BK 182 str.2d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Z. 2006m.rugpjūčio 1d. Šiaulių mieste, Valstybinės įmonės „Registrų centras“, Šiaulių filiale, nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), esančias mechanines dirbtuves įregistravimui, pateikė žinomai suklastotą Kelmės rajono žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995m. sausio 30d., protokolą Nr. 2.
Be to, kaltinamasis A. Z. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra panaudojęs žinomai suklastotą Kelmės rajono žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995m.sausio30d., protokolą Nr. 2, 2006m. rugpjūčio 1d., VĮ „Registrų centras“, Šiaulių filiale įregistravo sau nuosavybės teisę į Kelmės rajone, Želvių kaime esančias mechanines dirbtuves, 189360 Lt vertės, priklausančias N. A., E. B., P. V., V. P., V. G., L. M., V. V., L. V. (miręs 206-07-24), J. B. (miręs 1998-10-16), B. J. (mirusi 2010-04-04), A. A. V. (miręs 2000-12-25), E. P., P. Š. (miręs 2004-05-10), J. G., Č. M., L. P., J. U., S. F., S. G., V. J., U. B. (mirusi 1995-02-15), A. E. S.i, L. G. (miręs 1996-08-03), E. P., R. M., A. Š. (miręs199-05-17 ), A. B., E. P. (A.), I. P., S. M. (miręs 2002-03-29), A. S., E. J., K. V. J., J. K., V. D., A. P., V. M., A. A., A. A., S. V., Z. P. A., B. J., V. G., R. G., V. R., A. R., R. G., Č. K., L. G., A. I., S. B., N. B., B. P., L. P., P. R., A. K., V. K., V. K., J. V., S. V. (mirusi 2006-03-30), Z. B., S. J. (miręs 1998-05-22), A. S., V. A. (miręs 2006-05-30), A. V., A. K. (miręs 2001-10-10), S. V., V. K., Z. B., B. B., A. P., O. A. (mirusi 1997-01-25), J. B., E. B., A. G., A. G. (miręs 2008-07-16), P. K., V. D., tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems 189360 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis A. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 1995 m.. buvo likviduota ŽŪB „Junkilai“. Mechanizacijos kiemas buvo išdalintas pajininkams ir jis nusprendė išpirkti iš pajininkų jų pajus ir taip nupirkti mechanizacijos kiemą, kurio vertė buvo 23000Lt. Supirkinėti pajus padėjo N. A., jam būdavo duodami pinigai, su pajininkais jis atvažiuodavo į Užvenčio seniūniją ir suformindavo pajų pirkimą savo vardu. Tos pinigų sumos, kurias gaudavo A. buvo jo( A. Z.) asmeninės lėšos, kiek būdavo N. A. duodama pinigų atskirame sąsiuvinyje fiksuodavo A. K., kuri dirbo buhaltere V. P. vet. įmonėje. N. A. už gautus pinigus pasirašydavo sąsiuvinyje, tačiau šis sąsiuvinis dingo. Taip N. A. buvo duota 18000 Lt pajams nupirkti ir jis pajus supirkinėjo. Prieš tai, pagal jo( A. Z.) užsakymą Registrų centras atliko mechaninių dirbtuvių inventorizaciją, buvo likusi tik teisinė registracija, tačiau paprašius visų dokumentų, patvirtinančių, kad A. supirko pajus, jis( A.) paaiškino, kad šituos dokumentus iš jo pavogė ir taip pastatų įteisinimas sustojo. 2004 ar 2005 metais, vienas juristas patarė kaip pastatus įteisinti, t.y. jis( A. Z.) davė duomenis, o tas juristas ar galimai to juristo pavedimu kas nors kitas surašė 1995-01-30 protokolą Nr. 2, pagal kurį mechanizacijos kiemą nuspręsta atiduoti A. Z.. Tokiu pat būdu atsirado ir 1995 11 15 priėmimo-perdavimo aktas. Prieš registruodamas nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves ir pateikdamas suklastotą protokolą ir aktą suprato, kad oficialiai neturi nei vieno pajaus, bet žinodamas, kad pajų pirkimui A. buvo davęs 18000 ( visos dirbtuvės įkainotos 23000 Lt), nepagalvojo, kad skirtumas 5000 Lt sukels tokį kitų pajininkų nepasitenkinimą, įregistravo visą mechanizacijos kiemą savo vardu. Tai padarė pateikdamas registrų centrui suklastotą 1995 01 30 protokolą Nr. 2 ir tame savo kaltę pripažįsta. Tačiau neprisipažįsta kaltu dėl sukčiavimo, kad įgijo didelės vertės svetimą turtą, nes mechaninių dirbtuvių vertė nėra 180 000 Lt., dirbtuvių vertė kai buvo išdalinti pajai buvo 23000 Lt. Kokia buvo mechanizacijos kiemo dirbtuvių vertė 2006 08 01 nežino, pastatai virš 10 metų yra neprižiūrimi, sugriuvę, stogų nebėra, teisingą vertę galėjo nustatyti ekspertai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Z. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis N. A. parodė, kad 1995 metais likviduojant ŽUB „Junkilai“ likvidacinė komisija jam ir grupei pajininkų perdavė už pajus (duomenys neskelbtini) esančias mechanines dirbtuves. Mechanizacijos kiemą sudarė didžiosios (naujosios) mechaninės dirbtuvės ir mažosios (senosios) mechaninės dirbtuvės. Buvo mašinų garažai, kombainų garažai ir traktorių garažai. Iš viso buvo 5 pastatai. Dar buvo nedidelis katilinės pastatas. Visos dirbtuvės priklausė visiems pajininkams bendrai, niekas dalimis nesidalino. Buvo sąrašas ir kas tame sąraše buvo visiems pajininkams ir priklausė. Mechaninės dirbtuvės priklausė dideliam pajininkui skaičiui, iš karto buvo apie 200 pajininkų. Pajininkai ir likvidacinė komisija pavedė jam dirbtuvių priežiūrą, kad būtų galima pajininkams jose techniką remontuoti. Po metų atvyko A. Z. su Petravičiumi ir išreiškė norą įsigyti dalį dirbtuvių (mažųjų). Z. nebuvo ŽŪB „Junkilai“ pajininkas ir jo anksčiau nepažinojo. Kadangi pastatams nebuvo dokumentų, todėl jis( A.) nuvažiavo į Šiaulių inventorizacinį biurą ir išsiaiškino, kad norint kam nors perleisti pastatus, iš pajininkų reikia supirkti pajus, paskui sutvarkyti inventorizacinius dokumentus, atidalinant norimą pastato dalį( mažąsias dirbtuves) ir taip būtų galima perregistruoti pastatus kito asmens vardu. Jis viską paaiškino Z. ir susitarė dėl kainos - pusė vertės kas buvo įvertinta likvidacinės komisijos apie 28 000Lt ir gavosi maždaug 13000 Lt. Rinkos vertė niekur nebuvo nurodyta, kalba ėjo apie tą vertę, kurią nustatė, tai yra kaip įvertino likvidacinė komisija 28000 litų. Jie sutiko ir jis pradėjo supirkinėti iš žmonių pajus. Buvo supirkta apie 65 procentai pajaus. Z. davė 13000 Lt (pinigus davė dalimis pajų supirkinėjimo eigoje, gaudamas pinigus pasirašinėdavo į kažkokį sąsiuvinį, pajų pirkimas užtruko, nes reikėjo susitarti su žmonėmis kas pajus parduoda, o paskui dar reikėjo važiuoti į seniūniją įsiforminti „popierius“). Jis pats ( A.) taip pat supirko pajų už 17000 t. Paskui susitarė, kad padarys inventorizaciją. Z. sakė, kad jis gyvena Šiauliuose, buvo atsivežęs matininkę, buvo padaryti matavimai, bet paskui 1996 m. rudenį Z. ir P. dingo ir daugiau nebesirodė. 2007 m. E. B. pasakė, kad A. Z. turi mechaninių dirbtuvių nuosavybės dokumentus. E. B. turėjo tų dokumentų kopijas. Tuomet jis( A.) pamatė likvidacinės komisijos protokolo Nr. 2 kopiją ir VĮ Registrų centro išduotus dokumentus, kad Zaveckas yra mechaninių dirbtuvių savininkas. Supratę, kad yra apgauti kreipėsi į policiją ir teismą ir užvedė bylą dėl nuosavybės dokumentų pripažinimo negaliojančiais. P. P. ir Z. atvyko ir pareikalavo grąžinti mechanines dirbtuves. Z. buvo sumokėjęs pinigus už senąsias dirbtuves, tačiau jo reikalavo išsikraustyti iš viso mechanizacijos kiemo, nors jis ( A.) už 17000 Lt savo asmeninių lėšų supirkęs pajus iš pajininkų ir įsirengęs naujosiose dirbtuvėse( didžiosiose) gyvenamąsias patalpas, tik savo vardu jų neįteisinęs. Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 10000 Lt neturtinės žalos, nes jam buvo daromas spaudimas, kad atsiimtų dokumentus iš policijos, 2008-03-02 buvo sumuštas, vėliau gegužės mėnesį, nakties metu, gyvenamose patalpose, kurios buvo įrengtos mechaninėse dirbtuvėse, buvo apipiltas degiuoju skysčiu ir padegtas plastikinis langas ir durys. Dėl šių įvykių jautė pastovią įtampą, baimę, vartojo vaistus. Iki tol jokių konfliktų su niekuom neturėjo.
Nukentėjusysis V. R. parodė, buvęs ŽŪB „Junkilai“ pajininku, kiek iš viso turėjo pajų ir ar jo pajaus dalis buvo Želvių mechanizacijos kieme neprisimena. Savo dalį pajaus niekam nėra pardavęs.
Nukentėjusysis L. P. paaiškino, kad buvo ŽŪB „Junkilai“ pajininkas, už pajus gavo technikos, pastatų ir gyvulių. Mechaninėse dirbtuvėse jo pajaus dalies nebuvo, tačiau sūnui A. P. mechanizacijos kieme priklausė turto dalis už 120 pajų, ir savo dalį jis perleido jam ( L. P.). Jokių dovanojimo dokumentų nesurašė. Dirbtuvėmis nesinaudoja. Pajininkų sąrašuose, kur yra įrašyta „J. P.“, tai yra J. P., jo mama, ji mirusi. Ji būdama gyva pajus pardavė A.. „.E. P.“, yra E. M., jo žmona. Ji buvo pajininkė, pajų nebeturi, pardavė A. ŽŪB „ Junkilai“ buvo likviduota apie 1994 m., jis buvo likvidacinės komisijos narys. Likvidacinė komisija važiavo surašinėdama visą bendrovės turtą, gyvulius, o paskui dalino turtą pajininkams. Pajininkams atidavė turto už priklausantį pajų.
Nukentėjusioji R. G. paaiškino, kad jos pajaus dalis už 238 Lt yra mechaninėse dirbtuvėse, nes paveldėjo mirusio vyro L. G. turtą. Paveldėjimo liudijime nėra įrašyti pajai, nes tuo metu kai mirė vyras 1996 m. nebuvo įteisintos mechaninės dirbtuvės. Mechaninėmis dirbtuvėmis nesinaudoja.
Nukentėjusioji I. P., parodė, kad dirbo kolūkyje ir turėjo ŽŪB“ Junkilai“ mechaninių dirbtuvių kieme pajaus nedidelę dalį, gal už 30-50 Lt, bet tiksliai neprisimena. Šiuo metu dirbtuvėmis kartais pasinaudoja, nes vyras turi traktorių ir žiemos metu kelis kartus jose yra remontavęs traktorių. Savo pajaus dalies niekam nėra perleidusi, niekas neprašė parduoti. Buvo ŽŪB „Junkilai“ likvidacinės komisijos narė, tačiau 1995 11 15 priėmimo perdavimo akte tikrai nepasirašinėjo, Z. nebuvo kolūkio narys, nebuvo pajininkas ir jam negalėjo būti ir nebuvo perduotos mechaninės dirbtuvės. Kolūkio dirbtuvės buvo perduotos maždaug šimtui žmonių.
Nukentėjusioji V. A. parodė, kad ŽŪB „Junkilai“ pajų turėjo ir ji ir jos vyras, pagal pajus jai priklauso ir dalis mechanizacijos kiemo. Vyras yra miręs, bet jo pajaus dalies negalėjo paveldėti, nes dirbtuvės nėra įteisintos.
Nukentėjusioji J. J., parodė, kad ŽŪB “Junkilai“ dirbo lauko darbininke. Bendrovėje dirbo ir jos vyras, kuris yra miręs. Dalis jo pajaus buvo mechaninėse dirbtuvėse, jis naudojosi dirbtuvėmis, eidavo padėti kalviui tvarkyti žemės ūkio padargus.
Nukentėjusysis J. M. parodė, kad jo dalies mechaninėse dirbtuvėse nėra, pajų turėjo tėvas S. M., kuris kol buvo gyvas jose remontuodavo savo traktorių. Tėvas mirė prieš 9 metus.
Nukentėjusysis J. B., parodė, kad buvo alininkas, bet jo dalies mechaninėse dirbtuvėse nebuvo. Tėvai yra mirę, jie buvo kolūkiečiai, galimai jiems priklausė dalis mechaninių dirbtuvių, jis to tikslai nežino, nes ilgą laiką gyveno Tauragės rajone. Mechaninės dirbtuvės jam nereikalingos, tėvų dalies mechaninėse dirbtuvėse paveldėti nepageidauja, palieka valstybei.
Nukentėjusysis E. B. parodė, kad 1994 -1995 metais, iš N. A. išsinuomojo mechaninių dirbtuvių mažąją dalį ir ten įsikūrė, dabar dirbtuvėmis naudojasi. 2005 m. iš L. S. yra nupirkęs 500 Lt pajų, todėl mano, kad už tokią sumą jam priklauso dirbtuvių dalis. 2005 metais A. Z. pasiūlė jam pirkti mechanizacijos kiemą ir rodė nuosavybės dokumentus- valstybės įmonės registrų centro pažymėjimą, jame buvo ir antspaudas. Jis sutiko pirkti ir sumokėjo A. Z. 55.000 Lt , tačiau nuosavybės neturi, o A. Z. tų pinigų negrąžino.
Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad dirbo ŽŪB „Junkilai“ ir buvo pajininkas. Už pajus pirko namą, kuriame dabar gyvena, o likusią dalį pajaus apie 50 Lt įdėjo į mechanines dirbtuves. Mechaninėmis dirbtuvėmis kartais pasinaudoja, pasiremontuoja techniką. Mano, kad jam priklauso mechaninių dirbtuvių dalis, bet nuosavybės įteisinęs nėra ir nežino, kas yra dirbtuvių savininkas. Tėvui P. Š., kuris yra miręs taip pat priklausė 50 Lt pajų į mechanines dirbtuves.
Nukentėjusioji E. K. parodė, kad kai likvidavosi bendrovė jai atiteko, bet ne mechaninėse dirbtuvėse. Pajaus dalį 278 Lt dirbtuvėse turėjo jos vyras A. K., kuris yra miręs. Po vyro mirties ji paveldėjo jo turtą, todėl mano, kad jai priklauso ir vyro pajus, kurio jis nebuvo niekam pardavęs.
Nukentėjusysis P. V. parodė, kad mechaninėse dirbtuvėse pajaus neturėjo, bet turėjo jo mama S. V., kuri mirė prieš 5 metus. Po mamos mirties broliai ir seserys mamos turėtus pastatus pardavė. Jis ir brolis F. V. turi technikos, kai reikia nuvažiuoja ją pasiremontuoti į dirbtuves, nes mechaninėse dirbtuvėse yra mamos pajaus dalis. Kas šiuo metu valdo mechanines dirbtuves nelabai aišku. Mama pajaus nebuvo pardavusi.
Nukentėjusysis B. B., parodė, kad yra paveldėjęs mamos U. B. apie 70-80 Lt pajaus. Mama mirusi 1995. Mamos turtą ir pajus paveldėjo tėvas B. B.. Tėvas mirė 2004 m. Turtą paveldėjo jis ir sesuo D. K.. Buvo sąrašai sudaryti ir kiekvienas pajininkas buvo informuotas, kad jis turi tokį pajų. Kai paveldėjo tėvo turtą pas notarą notaras paaiškino, kad negali jam išduoti paveldėjimo dokumentų dėl pajaus, nes dirbtuvės nėra teisiškai įregistruotos. Jis naudojosi dirbtuvėmis, remontuodavo techniką, kaime žmogui tokios dirbtuvės reikalingos. Vėliau jis sužinojo , kad A. Z. „ persirašė sau dirbtuves“, nors žinojo, kad tai yra žmonių turtas.
Nukentėjusysis P. K. paaiškino, kad labai maža jo pajaus dalis yra Želvių mechaninėse dirbtuvėse, mechaninėmis dirbtuvėmis naudojosi po bendrovės likvidavimo apie 2-3 metus. Savo pajaus niekam nėra pardavęs. Kas vadovauja mechaninėms dirbtuvėms nežino, tik po bendrovės likvidavimo buvo paliktas A. šeimininku, buvo visi pajus sunešę ir jis pržiūrėdavo dirbtuves.
Nukentėjusysis S. B. parodė, kad pagal sąrašus, kad jam atiteko mechaninių dirbtuvių dalis apie 100 Lt pajaus. Keletą kartų teko pasinaudoti tekinimo paslaugomis, asmeniškai prašė N. A. leisti pasinaudoti šiomis paslaugomis.Po bendrovės likvidavimo A. buvo paliktas prižiūrėti mechanines dirbtuves, kas norėdavo jomis naudodavosi. Savo pajaus nepardavė. Iki šiol visi pajininkai buvo bendrasavininkai. Jam teko būti likvidacinės komisijos nariu. Kad likvidacinė komisija posėdyje 1995 01 30 būtų priėmusi protokolą, kurio metu nutarta mechanizacijos kiemą, esantį Želvių atiduoti už 23629 Lt A. Z., yra netiesa, apie jokį A. Z. jis nieko nežino. Mechaninės dirbtuvės buvo atiduotos už pajų daugeliui pajininkų. A. Z. ŽŪB „Junkilai“ pajininkas nebuvo, nes nedirbo ŽŪB „ Junkilai“.
Nukentėjusioji V. K. parodė, kad visą laiką dirbo„Naujo kelio“ kolūkyje, o paskui ŽŪB „Junkilai“. Kiek jai priklausė pajaus ir į kokį turtą nežino, bet pajaus niekam nepardavė .
Nukentėjusysis A. E. S. paaiškino, kad dirbo ŽŪB „Junkilai“ vairuotoju. Kai bendrovė likvidavosi gavo pajų ir niekam nėra jo pardavęs. Jam teko girdėti, kad A. ir Z. važinėjosi pas žmones supirkdamas pajus. Dalis jo pajų yra įnešta į mechanines dirbtuves, todėl mano esąs dirbtuvių bendrasavininkis su kitais pajininkais.
Nukentėjusysis V. V. paaiškino, kad likviduojantis bendrovei gavo pajų, dalis jų buvo mechaninėse dirbtuvėse. N. A. norėjo nupirkti pajus, bet jis atsisakė parduoti.
Nukentėjusysis V. P. paaiškino, kad turi dalį pajaus mechaninėse dirbtuvėse ir yra mechaninių dirbtuvių bendrasavininku. Šiuo metu mechaninės dirbtuvė yra veikiančios, bet jis nesinaudoja. Pajų nėra niekam pardavęs.
Nukentėjusysis V. J. paaiškino, kad turėjo 120 Lt pajaus į mechanizacijos kiemą. Pajaus niekam nėra pardavęs, dirbtuvėmis naudojasi.
Nukentėjusysis V. G. paaiškino, kad buvo ŽŪB „ Junkilai“ pajininkas, tačiau nežino ar jo pajaus dalis buvo mechaninėse dirbtuvėse, jomis naudojosi kol dirbo
Nukentėjusysis E. P. paaiškino, kad po tėvo P. P. mirties paveldėjo jo pajus į mechanines dirbtuves, nes juos perrašė. Pajaus niekam nėra pardavęs. Šiuo metu mechaninėmis dirbtuvėmis kartais pasinaudoja, remontuoja techniką, yra ūkininkas. Prieš važiuojant į mechanines dirbtuves pasiklausia A., kuris nėra mechaninių dirbtuvių savininkas, bet pajininkai yra nusprendę, kad jis mechanines dirbtuves prižiūrės, kad neišgrobstytų juose esantį turtą.Kad mechaninių dirbtuvių savininkas yra Z. tik dabar neseniai išgirdo iš žmonių.
Nukentėjusioji E. B. paaiškino, kad dirbo mechaninių dirbtuvių sandėlininke ir jos dalis galėjo apie 83 Lt pajų, jų niekam nepardavė.
Nukentėjusysis R. M. paaiškino, kad mechaninėse dirbtuvėse pagal pajus jam priklauso turto už 200 Lt. Bendrovėje dirbo traktorininku. Mechaninėmis dirbtuvėmis naudojasi. Mechaninės dirbtuvės yra pajininkų nuosavybė. Savo pajaus dalies niekam nėra pardavęs, jam reikalingos dirbtuvės technikai remontuoti.
Nukentėjusioji E. A. paaiškino, kad jai priklauso mechanizacijos kiemo dalis už maždaug 100 Lt pajų., kurių niekam nėra pardavusi.
Nukentėjusioji S. G. paaiškino, kad dirbo kolūkyje, po reorganizacijos- ŽŪB „Junkilai“. Mechaninės dirbtuvės priklausė ŽŪB „Junkilai“. Žino, kad jai priklauso dalis mechaninių dirbtuvių, nes jose yra dalis jai priklausančio pajaus.
Nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad ŽŪB „Junkilai“ dirbo traktorininku. Kai likvidavosi bendrovė jam atiteko dalis bendrovės turto, tame tarpe ir mechaninių dirbtuvių.
Nukentėjusysis A. A. paaiškino, kad jam kolūkio turto atiteko į pastatus virš 800 Lt pajaus. Pusę šių pajų investavo į sandėlį, o kitus - į mechanines dirbtuves, iš 400 lt pajaus dalis- 200 Lt yra žmonos A. A.. Pajininkai patikėjo A., kad jis vadovautų dirbtuvėse, nes jis dirbo tekintoju, jeigu reikėdavo pasinaudoti mechaninėmis dirbtuvėmis, visi kreipdavosi į A. Savo pajų nei jis nei žmona nėra pardavę.
Nukentėjusysis B. B. paaiškino, kad ŽŪB „Junkilai“ mechaninėse dirbtuvėse jam priklausė turto už 50 Lt pajaus, kurių iki šiol nėra niekam pardavęs. Žmonos Z. B. dalis yra maždaug tokia pati.Mechaninėmis dirbtuvėmis naudojasi, remontuoja techniką, nes yra ūkininkas. Žino, kad mechaninės dirbtuvės yra pajininkų, nes dauguma pajininkų savo pajų nepardavė ir naudojasi dirbtuvėmis.Mechanines dirbtuves prižiūri A., turi raktus, atrakina ir užrakina duris. A. Z. mechaninės dirbtuvės nepriklauso.
Nukentėjusysis Z. B. paaiškino, kad savo 100 Lt pajaus pardavė už 100 Lt N. A.. Pretenzijų jokių niekam neturiu, jokia dalis dirbtuvių jam nebepriklauso. Jo tėvas, Z. B., gimęs 1921m. šiuo metu gyvena pas jį Kelmėje, savo pajaus tėvas tikrai niekam nėra pardavęs, todėl jo dalis mechaninėse dirbtuvėse tebėra.
Nukentėjusysis L. M. paaiškino, kad turi 100 Lt pajaus mechaninėse dirbtuvėse, esančiuose Želvių kaime, niekas pajaus neprašė parduoti ir niekam nėra pardavęs.
Nukentėjusysis A. S. paaiškino nežinąs ar jam priklauso dalis dirbtuvių, nes nesidomėjo šiuo klausimu, bet jei pagal protokolą nurodyta, kad priklauso 32 Lt pajaus, tai gal būt taip ir yra. Pajaus niekam nėra pardavęs, nes niekas neprašė pirkti.
Nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad turėjo pajaus mechaninėse dirbtuvėse, bet kiek tiksliai neprisimena. Pajaus parduoti niekas neprašė ir niekam nėra jo pardavęs, todėl mano, kad jo turto dalis mechaninėse dirbtuvėse tebėra.
Nukentėjusysis J. K. paaiškino, kad dirbo ŽŪB „Junkilai“, turėjo pajaus į mechanizacijos kiemą, nes pats dirbo mechanizatoriumi ir buvo įnešęs 100 Lt pajaus į mechanizacijos kiemą. Pjaus niekam nėra pardavęs, mechaninėmis dirbtuvėmis naudojasi iki šiol. Be to, buvo bendrovės likvidacinės komisijos narys ir žino, kad mechaninės dirbtuvės buvo atiduotos bendrovės nariams už pajų. Priėmimo-pardavimo aktu turtas nebuvo perduodamas, mes tik buvo leista A. naudotis mechaninėmis dirbtuvėmis, kad jis jas prižiūrėtų, nes buvo palikę įrengimai, kad būtų galima kiekvienam pajininkui naudotis tomis mechaninėmis dirbtuvėmis. Atskiras dokumentas pajininkams apie tai, kad jiems priklauso dalis mechaninių dirbtuvių nebuvo išduotas, tik buvo surašytas bendras protokolas. Jokių dokumentų pagal kuriuos mechaninės dirbtuvės už 23629 Lt būtų perduotos A. Z. jis, kaip komisijos narys, nepasirašinėjo. Mechanizacijos kiemą buvo nuspręsta perduoti grupei pajinikų už jų turimus pajus. Tik vėliau iš žmonių jis išgirdo, kad A.z. savo vardu yra užsiregistravęs mechanines dirbtuves.
Nukentėjusysis L. P. paaiškino, kad mechaninėse dirbtuvėse jo pajaus yra apie 675 Lt, tai yra jo ir dukters B. P., kuri yra neįgali. Nei jis nei dukra pajaus nėra pardavę.
Nukentėjusioji A. P. paaiškino, kad mechanizacijos kieme yra jos pajaus dalis, bet kokio dydžio nežino. Pajaus nepardavusi, mechaninėmis dirbtuvėmis nesinaudoja.
Nukentėjusysis Zenonas P. A. paaiškino, kad dirbo „ Naujo kelio“ kolūkio pirmininku. ŽŪB „Junkilai“ visuotiniame susirinkime pajininkai aptarė, kad žmonės turi daug technikos ir mechaninės dirbtuvės yra labai reikalingos, todėl buvo nutarta mechanines dirbtuves už pajus perduoti visiems pajininkams, proporcingai pagal jų stažą. Buvo reikalingas žmogus, kad prižiūrėtų mechanines dirbtuves ir tai buvo patikėta N. A.. Buvo siekiama mechanizacijos kiemą išlaikyti „neišdraskytą“ Taip padaryta, kad žmonės galėtų pasitaisyti techniką. Į mechanizacijos kiemą įėjo visi ten esantys pastatai: mechaninės dirbtuvės, kombainų, traktorių, mašinų garažai, mašinų stovėjimo aikštelė ir t.t. Vėliau žmonės pradėjo pas jį atėję sakyti, kad kažkas supirkinėja iš pajininkų jų pajus mechanizacijos kieme, tačiau buvo tikimąsi, kad jei nors vienas pajininkas savo dalies neparduos, tai dirbtuvių iš žmonių niekas atimti negalės. Jis taip pat turi dalį mechaninėse dirbtuvėse, nes išdirbo 29 metus. Pajaus nepardavė, paliko žmonėms, kurie galėtų jomis naudotis. Kad mechanines dirbtuvės yra perduotos A. Z. jam nebuvo žinoma, nes pagal protokolą dirbtuvės buvo perduotos visiems pajininkams.
Nukentėjusioji Z. B. paaiškino, kad likviduojantis bendrovei jai teko pajaus apie 50 Lt į mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). Pajaus niekam nėra pardavusi, mechaninėmis dirbtuvėmis naudojasi.
Nukentėjusysis Č. K. paaiškino, kad likviduojant bendrovę jam teko apie 62 Lt vertės turto mechaninėse dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini). Pajų niekam nėra pardavęs.
Nukentėjusysis V. M. paaiškino, kad jo pajaus dalis yra mechaninėse dirbtuvėse, savo pajaus nėra niekam pardavęs
Nukentėjusysis J. U. paaiškino, kad nuo 1957 m. dirbo „Naujo kelio“ kolūkyje, po to ŽŪB „Junkilai“. Kai bendrovė likvidavosi jam buvo paskaičiuota jo pajaus dalis apie 370 lt mechaninėse dirbtuvėse, pajaus nėra niekam pardavęs.
Nukentėjusysis L. G. paaiškino, kad jam priklauso mechaninių dirbtuvių dalis už 120Lt pajaus, dirbtuvėmis naudojasi ir savo dalies niekam nėra pardavęs.
Nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad jo močiutė O. A. turėjo dalį Želvių mechaninėse dirbtuvėse. Ji yra mirusi, jos turtą jis yra paveldėjęs, todėl mano, kad jam priklauso ir dais mechaninių dirbtuvių, nors jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi.
Nukentėjusysis J. V. paaiškino, kad jam priklauso dalis mechaninių dirbtuvių, esančių Želvių kaime, kadangi jis dirbo ŽŪB „Junkilai“ ir turėjo dalį pajų dirbtuvėse. Mechaninėmis dirbtuvėmis naudojais ir dabar, remontuoja ten savo techniką.
Nukentėjusysis P. R. paaiškino, kad jo dalis mechaninėse dirbtuvėse yra už 192 Lt pajų. Mechaninėmis dirbtuvėmis naudojasi ir niekam nėra pardavęs.
Nukentėjusysis E. V. paaiškino, kad ŽŪB „Junkilai“ dirbo jo tėvas A. A. V., tačiau jis yra miręs, jo turtą paveldėjo mama Z. V.. Tėvas yra sakęs, kad už dalį savo pajaus gavo pastatų, o už kitą- atitinkamą dalį mechaninių dirbtuvių. Apie pajaus pardavimą su tėvu jokios kalbos nebuvo, o mama sakė, kad tėvas pajaus nepardavė.
Nukentėjusysis R. G. paaiškino, kad „Naujo kelio“ kolūkyje dirbo nuo 1985 iki 1994 metų, ar buvo jam skirta dalis bendrovės turto nežino.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad buvo ŽŪB „Junkilai“ pajininkas ir turi pajaus dalį mechanizacijos kieme( b.l.42, t. 3).
Nukentėjusioji B. J. parodė, kad buvo pajininke, turi dalį pajaus mechanizacijos kieme ir niekam pajaus nėra pardavusi( b.l.86).
Nukentėjusieji V. K., Č. M., V. D., R. G., A. I., S. V., A. B., N. B., S. V., L. G., A. A., V. G. parodė analogiškai, kad buvo pajininkai ir savo pajaus dalies mechaninėse dirbtuvėse nėra niekam perleidę( b.l.82, 124, 141, 33, t.2, b.l. 143, 2t.,78, t.2., 52, t.2., ).
Nukentėjusioji O. V. parodė, kad jos vyras L. V., kuris yra miręs, turėjo pajų mechanizacijos kieme, pajaus niekam nėra pardavęs( b.l.106).
Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad jos vyras, kuris yra miręs, A. Š., savo pajų 50 Lt į mechanizacijos kiemą, niekam nebuvo pardavęs, pajus atiteko jai( b.l.102).
Nukentėjusysis V. D. parodė, kad jo motina V. D. buvo ŽŪB „Junkilai“ pajininke, turi dalį pajaus mechaninese dirbtuvėse, savo dalies niekam nėra pardavusi ( b.l.130, t.3)..
Liudytojas A. G. parodė, kad likviduojant ŽŪB „Junkilai“ gavo dalį turto, mechaninėse dirbtuvėse jo pajų yra už 150, savo dalies niekam nėra pardavęs.
Liudytojas A. G. parodė, kad buvo ŽŪB „Junkilai“ pajininkas, turėjo pajaus mechanizacijos kiemo komplekse už 200 Lt. Šiuo metu pajų nebeturi, nes yra pardavęs už 200 Lt A. ir niekam jokių pretenzijų nereiškia. Pajus pardavė Užvenčio seniūnijoje, kur viršaitė surašė kažkokius dokumentus, pasirašydamas juos suprato, kad parduoda pajus A.
Liudytojas L. S. parodė, kad buvo žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ pajininkas, pajų turėjo mechaninėse dirbtuvėse, apie 500 Lt pajų ir pardavė E. B.. Įforminti pajaus pirkimo-pardavimo dokumento nei seniūnijoje, nei pas notarą nebuvo. E. B. pats surašė dokumentą ir sumokėjo 500 Lt.
Liudytoja Z. M. parodė, kad buvo žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ pajininkė, bet visą pajų buvo atidavusi žentui, kuris prieš 14 metų mirė ir ji nieko daugiau nežino. Jokio dokumento nebuvo surašę.
Liudytojas B. B. parodė, kad buvo žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ pajininkas. Mechaninėse dirbtuvėse buvo jo turto už 80 pajų, jų niekam nepardavė, todėl yra bendrasavininkis su kitais pajininkais. Iki šiol nežinojo, kad mechaninės dirbtuvės priklauso ne pajininkams , o Z. 1995 01 30 protokole Nr. 2 yra jo ir jo brolio S. B. pavardės. Šio posėdžio metu nebuvo nutarta atiduoti mechanizacijos kiemo i A. Z. už 23629 Lt, nebuvo net tokios kalbos. Tokio nutarimo nebuvo priimta.
Liudytojas A. V., parodė, kad buvo ŽŪB „ Junkilai“ pajininkas, nuo 1954 m. dirbo ūkyje. Mechanizacijos kieme jo dalies nebuvo, nes savo pajus buvo įnešęs į kitą turtą. Tačiau jam savo pajus buvo perleidusi uošvė L. K., kuri yra mirsuis. Jokie pajų perleidimo dokumentai nebuvo surašyti.
Liudytoja A. R. parodė, kad buvo ŽŪB „ Junkilai“ pajininke, jai priklausė dalis ir mechanizacijos kieme. Savo dalį pajaus niekam nėra nei pardavusi, nei padovanojusi.
Liudytojas P. K. parodė, kad ŽŪB „Junkilai“ pagal pajus jam priklausė dalis mechaninių dirbtuvių, bet savo pajų pardavė N. A.. Mechaninėse dirbtuvėse turėjau pajaus apie 100 litų.
Liudytoja O. V. parodė, kad nebuvo ŽŪB „Junkilai“ pajininkė, tačiau jos vyras P. V. paveldėjo savo mamos S. V. pajus, tačiau detaliai paaiškinti nieko negali.
Liudytoja V. J. parodė, kad A. Z. 2006 metais buvo atvykęs į Užvenčio žemėtvarkos skyrių ir parašė prašymą dėl žemės nuomos po pastatais – mechaninių dirbtuvių kiemo, esančių (duomenys neskelbtini). Jis pateikė iš VĮ Registrų centro pastatų teisinės registracijos dokumentą, nuosavybė A. Z. dar nebuvo įregistruota, bet buvo sudaryta kadastrinių matavimų byla. Žemė buvo išnuomota faktiniam naudojimui. A. Z. pateikė Registrų centro suruoštą pastatų bylą. Jis turėjo ir pastatų inventorizacinę bylą, bet dar nebuvo įregistruota registrų centre. Kai vyko privatizacija, buvo žinoma, kad yra didelis pajininkų būrys..
Liudytojas V. P. parodė, kad 1994 m. likvidavosi bendrovė, buvo noras įsigyti pajų, todėl 1996 m. su A. Z. paprašė N. A. , kad jis supirktų iš žmonių pajus, norėjo įsigyti mechanines dirbtuves( mažąsias) ir įrengti krovininių automobilių remonto dirbtuves. Kadangi tame kaime gyveno Z. A., kuris nenorėjo, kad būtų pajai parduodami svetimiems žmonėms, todėl supirkinėjo pajus ne patys, o prašė A. N. A., atvažiuodavo į veterinarijos vaistinę, jis jam paduodavo pinigus pajų supirkimui. Tuo metu A. K. dirbo jo įmonėje- vet .vaistinėje buhaltere, A. pasirašydavo į sąsiuvinį už gautus pinigus. Jam buvo pinigai skiriami ne tik pajus supirkti iš gyventojų, bet tuo pačiu transporto išlaidoms, kelionei, kadangi jis žmones susirinkdavo ir atsiveždavo į Užvenčio seniūniją patvirtinti parašus. Po to, jis atvažiuodavo ir parodydavo tokius lapelius, kuriuose būdavo parašytas žmogaus vardas, pavardė, kad jis už tuos pinigus nupirkęs pajų. Su A. buvo sutarta taip, kad jie su Z. superka kažkokią dalį to pajaus, kitą pajų superka jisai už savo asmeninius pinigus, tada daro bendrą teisinę registraciją.1996 m., tada jis padavė kažkokius dokumentus. A. Z. išsikvietė matininkus, kad padarytų matavimą, bet jie nebeturėjo finansavimo ir tas reikalas neteko tokios skubos. N. A. mechaninėse dirbtuvėse darbavosi, jie jam sakė būti ir prižiūrėti dirbtuves. 2004 m. atvažiavę su A. Z. pas N. A. paprašė, kad atiduotų tuos lapelius (pajus), kuriuos supirko už mūsų pinigus, bet A. pasakė, kad nebeturi, nes pavogė ir nuo tada su juo prasidėjo visi nesusipratimai. Kad jam buvo duodami pinigai žino A. K. ir J. S.. Pas buhalterę buvo sąsiuvinis, kuriame buvo jo parašai, jis tame sąsiuvinyje pasirašydavo už gautus pinigus. Jis pasiimdavo pinigų, išleisdavo dalį jų, paskui atvažiuodavo kitą dieną vėl pinigų pasiimti. Paskui jis pasakė, kad iš jo mūsų sumokėtus pinigu pavogė. A. buvo duodami asmeniniai A. Z. pinigai, taip pat dalis ir ( P.) mano pinigų, bet nedaug gal apie 500 Lt. A. iš viso pinigų buvo duota 18000 litų, bendra mechanizacijos kiemo vertė buvo 23000 Lt. Buvo viskas rašoma į sąsiuvinį. Sąsiuvinis buvo pas buhalterę K., bet kažkur dingo. Kad A. Z. įsiformino nuosavybę savo vardu sužinojo 2006 m., jis pats apie tai pasisakė.
Liudytojas J. S. paaiškino, kad savo pajų mechaninėse dirbtuvėse pardavė N. A.. Į mechanines dirbtuves neturi jokių interesų ir jokių pretenzijų, nes A. sumokėjo pinigus.
Liudytojas F. B. paaiškino, kad buvo ŽŪB „ Junkilai“ pirmininkas ir likvidacinės komisijos pirmininkas. Jam priklausė dalis mechanizacijos kiemo pagal paskirstytus pajus. Tokio dokumento pagal kurį likvidacinė komisija būtų perdavusi mechanines dirbtuves A. Z. jis niekada nepasirašinėjo ir tai niekada nebuvo svarstyta, mechanizacijos kiemas buvo atiduotas grupei pajininkų.
Liudytoja J. S. paaiškino, kad ŽŪB „Junkilai“ pajininke nebuvo. Dirbo vet. vaistinėje sanitare iki 2005m., vet. vaistinės buhalterė A. K. vedė kažkokį sąsiuvinį ir laikė jį seife. Matydavo ateinančius žmones, tačiau kokius reikalus jie tvarkė tiksliai nežino, jie tardavosi su buhaltere A. K. , o su ja nesitardavo, galbūt tvarkė dirbtuvių pardavimo klausimus, gal žmonės atnešdavo parduoti savo pajus. Ne kartą matė P., Z, ir A. Kad N. A. būtų duodami pinigai nematė.
Liudytoja A. K. paaiškino, kad dirbo V. P. individualioje įmonėje - vet. vaistinėje buhaltere. Apie tai, kad A. supirkinėjo iš buvusios ŽŪB „Junkilai“ bendrovės darbuotojų jų pajus jai žinoma tiek, kad pajų pirkimo –pardavimo sandorius sudarinėdavo seniūnijoje, ji tame nedalyvavo, pajininkai pas ją neateidavo. Ji tik vedė sąsiuvinį, kuriame įrašydavo kiek ir kas ( P., Z., A.). Ką įrašyti sąsiuvinį nurodydavo P.-jis pasakydavo pavardę ir sumą. Kokias sumas kuris iš jų sumokėjo neatsimena. Jai matant didelių pinigų sumų A. nebuvo duodama, dalį pinigų už pajus mokėjo pats A., t.y. savo lėšomis. Sąsiuvinis buvo laikomas jos stalo stalčiuje, arba V. P. kabinete esančiame seife. Jai išėjus iš darbo, apie 2000 metus, P. įmonėje sąsiuvinis liko vet. vaistinėje.
Liudytoja D. J. parodė, kad ji buvo ŽŪB „Junkilai“ pajininkė. Po minėtos bendrovės likvidacijos ji savo pajų, t.y. 300 litų, tikslaus pajaus dydžio nepamena, yra atsiėmusi. Kiek pamena jai už pajus nepriklausė mechanizacijos kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. II t. 166 l.)
Kaltinamojo kaltę įrodo baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga:
-kaip matosi iš ŽŪB „Junkilai“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolo (Kelmės rajono ŽŪB „Junkilai“ protokolų knyga, originalas buvo saugomas Kelmės rajono savivaldybės administracijos archyve), mechanizacijos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo nutarta atiduoti už pajų grupei pajininkų( pavardės nurodytos), tai patvirtina ir 1995-04-03 ŽŪB „Junkilai“ išduota pažyma, kurioje vėlgi nurodyta, kad ŽŪB „Junkilai“ likvidacinė komisija atidavė už pajų N. A. su grupe pajininkų mechanines dirbtuves, esančias Želvių kaime Kelmės rajone. 2009-12-03 specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktoje ŽŪB „Junkilai“ protokolų knygoje 1995-01-30 protokolo Nr. 2, 34 psl. eilutėje „Likvidacijos komisijos pirmininkas“ F. B. vardu pasirašė F. B., eilutėje „nariai“ P. K. vardu pasirašė P. K., S. B. vardu pasirašė S. B., B. B. vardu pasirašė B. B., L. P. vardu pasirašė L. P., J. K. vardu pasirašė J. K., I. P. vardu pasirašė I. P.. Šie asmenys teisme apklausiami liudytojais patvirtino, kad likvidacinės komisijos nutarimas buvo būtent toks- tai yra perduoti mechanizacijos kiemą grupei pajininkų.
-iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažymėjimo( b.l.63-64) matyti, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): mechanines dirbtuves( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), garažus, siurblinę ir daržinę kombainams A. Z. įregistruota 2006-08-01, įregistravimo pagrindas: 1995-01-30 likvidacinės komisijos protokolas Nr.2, 1995-11-15 priėmimo-perdavimo aktas ir paties A. Z. prašymas registrų centrui įregistruoti pastatus. A. Z. registrų centrui pateikė 1995-01-30 protokolą Nr.2( b.l.78-82) ir 1995-11-15 perdavimo priėmimo aktą( b.l.77), kuriuose nurodyta, kad Kelmės rajono ŽŪB „Junkilai“ likvidacinė komisija nutarė mechanizacijos kiemą, esantį Želvių kaime atiduoti už 23629 Lt A. Z..
-iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo( b.l.12-15) matosi, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) - dviejų mechaninių dirbtuvių, dviejų garažų ir daržinės kombainams, kurie nuosavybės teise įregistruoti A. Z. bendra vertė 2006-08-01 buvo 189360 Lt.
Įrodymai baudžiamojoje byloje leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog dokumentai, kuriuos jis pateikė VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialui siekdamas savo vardu įregistruoti mechaninių dirbtuvių pastatus - 1995-01-30 protokolas Nr. 2 ir 1995-11-15 priėmimo perdavimo aktas ir šiuose dokumentuose esantys įrašai, kad likvidacinė komisija perduoda už pajus mechanizacijos kiemą A. Z. yra netikri. Panaudodamas žinomai netikrą dokumentą A. Z. padarė nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos BK 300 str.1d.
Be to, kaltinamasis suprato, kad panaudodamas netikrą dokumentą ir įregistruodamas savo vardu mechaninių dirbtuvių pastatus, apgaule užvaldo svetimą, grupei pajininkų priklausantį, nekilnojamąjį turtą, padarydamas turtinę žalą žmonėms, kuriems turtas buvo paskirtas 1995-01-30 protokolu. Įregistravęs turtą jis įgijo galimybę juo disponuoti. Nekilnojamojo turto, kurį kaltinamasis užvaldė vertė 2006-08-01 buvo 189360 Lt( tai patvirtina registrų centro pažyma), tai yra didesnė nei 250 MGL( 32500 Lt), todėl nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis yra, kad apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos BK 182 str.2d. Abejoti VĮ registrų centro oficialiai viešame registre nurodyta bei Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuota to meto vidutine rinkos verte teismas neturi pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis N. A. pateikė civilinį ieškinį priteisti iš kaltinamojo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi kaltinamasis A. Z. jam yra liepęs kraustytis iš „jo“ dirbtuvių, ne kartą grasino „sulaužyti“ kaulus, A. Z. pažįstami , kaip V. P., ne kartą liepė „nešdintis“, nes bus blogai, atvykę „naktiniai svečiai“ jį sumušė. Dėl šių įvykių jis patyrė nervinę įtampą, stresą. Iš ieškinio turinio seka, kad neturtinė žala nukentėjusiajam galimai padaryta dėl jo sumušimo, grasinimų jam ir kt. nusikalstamų veikų padarytų jo atžvilgiu, todėl tokiu pagrindu pareikštas civilinis ieškinys byloje, kurioje kaltinimas A. Z. pareikštas dėl dokumento klastojimo ir svetimo turto užvaldymo apgaule, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. Z. būdamas nuteistas už sunkų nusikaltimą (b.l. 195-198, 2t.), esant neišnykusiam teistumui padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas kurių priskiriamas nesunkių, kitas- sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltę iš esmės pripažino( nesutiko, kad apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą), todėl už padarytas nusikalstamas veikas jam skirtinos švelnesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmės, kurios subendrintinos Lietuvos BK 63 str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
-pagal Lietuvos BK 300 str.1d. laisvės atėmimu vieneriems metams;
-pagal Lietuvos BK 182 str.2d. laisvės atėmimu dvejiems metams;
Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. bausmes subendrinti apimant ir nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams , bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdyti pradėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. Z. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.
N. A. civilinį ieškinį atmesti.
-pažymą( 1lapas), likvidacinės komisijos protokolą Nr. 2( trys lapai), prašymai( 16 lapų), pajininkų sąrašą (1 lapas) - grąžinti N. A.;
-ŽŪB „Junkilai“ protokolų knygą - grąžinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos archyvui.
-nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos kopiją( 16 lapų)- palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.