- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-08
- Bylos Nr.
- 1A-31-719-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Algirdas Gaputis, Ričardo Gylio
- Nuteistasis
- S. V.
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-719/2013
Teisėja Zita Gavėnienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. sausio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gylio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. gynėjo advokato E.Karoso apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (R. S. turto vagystė), 178 str. 2 d. (B. K. turto vagystė), 187 str. 1d. (B. K. turto sugadinimas), 178 str. 2 d. (V. M. turto vagystė), 227 str. 2 d. ir nubaustas galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2010-05-01 iki 2010-05-11, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Šiuo nuosprendžiu D. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (B. K. turto vagystė), 187 str. 1 d. (B. K. turto sugadinimas), 178 str. 2 d. (V. M. turto vagystė), 227 str. 2 d. ir nubaustas galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. 8 p., D. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šiuo nuosprendžiu vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p., 7 p., D. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – iki 2013-04-01 atlyginti B. K. 1366 Lt turtinę žalą ir konfiskuoti automobilį „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje UAB „GEDVI“. Nuosprendžiu R. S. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš S. V. priteisiant 13220 litų turtinei žalai atlyginti. B. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai iš S. V. ir D. L. solidariai priteisinat 1366 litus turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-10-09 nuosprendžiu S. V. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. 07.30 val., tikslus laikas nenustatytas, vagystės tikslu išlaužęs durų vidinę spyną įsibrovė į patalpą - R. S. dirbtuves, esančias Anykščių rajone (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą R. S. turtą: 12 vnt. didelių raktų galvučių komplektą, kurio vertė 1000 Lt, 19 vnt. mažų raktų galvučių komplektą, kurio vertė 500 Lt, gręžimo drėlę „Makita“, kurios vertė 200 Lt, kampinį šlifuoklį „Boch“, kurio vertė 300 Lt, kampinį šlifuoklį „Metabo“, kurio vertė 200 Lt, 11 vnt. galvučių komplektą, kurio vertė 100 Lt, kompresometrą su adapteriu, kurio vertė 80 Lt, 4 vnt. replių, kurių vienos vertė 15 Lt, o bendra vertė 60 Lt, 50 vnt. įvairaus diametro grąžtų komplektą, kurio vertė 100 Lt, suvirinimo pusautomatį „Kemp“, kurio vertė 1500 Lt, suvirinimo skydelį, kurio vertė 400 Lt, 4 vnt. žieminių padangų „Dunlop R-15“ su ratlankiais, vieno rato vertė 300 Lt, o bendra vertė 1200 Lt, plovimo siurblį „Karcher “, kurio vertė 4906 Lt, benzininio pjūklo grandininį galąstuvą „Einhell“, kurio vertė 120 Lt, atsuktuvų antgalių komplektą „Sharpwave“, kurio vertė 40 Lt, 9 maišus po 10 kg vasarinių rapsų beicuotų sėklų, kurių 1 kg vertė 15 Lt, maišo vertė 150 Lt, o bendra vertė 1350 Lt, 5 indelius po 500 g cheminės apsaugos priemonių „Grodil“, kurių vieno indelio vertė 500 Lt, o bendra vertė 2500 Lt, 4 indelius po 500 g cheminės apsaugos priemonių „Granstar“, kurių vieno indelio vertė 450 Lt, o bendra vertė 1800 Lt, iš dirbtuvėse stovėjusio automobilio GAZ - universalų raktų komplektą, kurio vertė 300 Lt, 100 l dyzelinio kuro, kurio 1 l vertė 2 Lt, o bendra vertė 200 Lt, iš dirbtuvėse stovėjusio automobilio SKANIA - 200 l dyzelinio kuro, kurio 1 l vertė 2 Lt, o bendra vertė 400 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. bendrą 17 256 Lt turtinę žalą. Be to, šiuo nuosprendžiu S. V. ir D. L. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 20 d. 23.00 val. iki 2010 m. balandžio 21 d. 05.00 val., tikslus laikas nenustatytas, vagystės tikslu išlaužę lauko durų įleidžiamą spyną, kurios vertė 20 Lt, ir aplankstę 400 Lt vertės šarvo duris bei sulaužę jų įleidžiamą spyną, įsibrovė į patalpą - B. K. fermą, esančią Anykščių rajone (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą B. K. turtą: sulankstomas aliuminio kopėčias, kurių vertė 400 Lt, bakelį „DeLaval“ su tepalu, kurio vertė 50 Lt, tris 40 l talpos aliuminio bidonus, kurių vieno vertė 200 Lt, o bendra vertė 600 Lt, dušo kabiną su visa įranga „ET-8004-A“, kurios vertė 1600 Lt, elektrinę drėlę, kurios vertė 50 Lt, kampinį šlifuoklį „Riwa“, kurio vertė 30 Lt, klozetą su bakeliu bei vandens nuleidimo mechanizmu, kurio vertė 100 Lt, du stiklinius šviestuvus, kurių vieno vertė 15 Lt, o bendra vertė 30 Lt, elektrinę orapūtę „Kinpow HG 2000G“, kurios vertė 25 Lt, halogeninį šviestuvą ant teleskopinio trikojo stovo, kurio vertė 60 Lt, 15 vnt. lempučių, kurių vienos vertė 1 Lt, o bendra vertė 15 Lt, dvi elektrą tausojančias lemputes, kurių vienos vertė 27 Lt, o bendra vertė 54 Lt, 10 vnt. rozečių, kurių vienos vertė 5 Lt, o bendra vertė 50 Lt, 5 vnt. jungiklių, kurių vieno vertė 13 Lt, o bendra vertė 65 Lt, du plastikinius šviestuvus „Ickpa“, kurių vieno vertė 10 Lt, o bendra vertė 20 Lt, 20 m³ keramikinių grindų plytelių, kurių 1 m³ vertė 12 Lt, o bendra vertė 240 Lt, šviestuvą su judesio davikliu, kurio vertė 30 Lt, elektrinį piemens generatorių „Redyk AB 200“, kurio vertė 170 Lt, piemens aptvaro ritę su troseliu, kurio vertė 40 Lt, devynis 12 l talpos plastikinius kibirus, kurių vieno vertė 3 Lt, o bendra vertė 27 Lt, 13 m dvigyslio kabelio, kurio vertė 20 Lt, 17 m penkiagyslio kabelio, kurio vertė 30 Lt, plastikinių užtrauktukų pakuotę, kurios vertė 15 Lt, plastikinį šviestuvą, kurio vertė 10 Lt, 8 m³ keramikinių rudos spalvos plytelių, kurių 1 m³ vertė 12,5 Lt, o bendra vertė 100 Lt, du dvigubus jungiklius su kištukais, kurių vieno vertė 13 Lt, o bendra vertė 26 Lt, tris paskirstymo dėžutes, kurių vienos vertė 2 Lt, o bendra vertė 6 Lt, hermetinę juostą, kurios vertė 2 Lt, elektros izoliacinę juostą, kurios vertė 7 Lt, peilį, kurio vertė 5 Lt, du atsuktuvus, kurių vieno vertė 2 Lt, kito vertė 3 Lt, tris grąžtus betonui gręžti, kurių vieno vertė 11 Lt, o bendra vertė 33 Lt, du grąžtus metalui gręžti, kurių vieno vertė 7 Lt, o bendra vertė 14 Lt, ylą, kurios vertė 5 Lt, apvalų kaltą, kurio vertė 8 Lt, 72 m trigyslio kabelio, kurio vertė 50 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam B. K. bendrą 4 412 Lt turtinę žalą. Be to, S. V. ir D. L. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe , naktį į 2010 m. gegužės 1 d., tikslus laikas nenustatytas, vagystės tikslu pro dvivėres duris įsibrovė į patalpą – S. V. Ž. sandėlį, esantį Anykščių rajone (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą V. M. turtą – 83 vnt. maišų po 50 kg svorio amonio salietros, kurios vieno maišo kaina 47,50 Lt, o bendra vertė 3942,50 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam V. M. bendrą 3942,50 Lt turtinę žalą. Be to, S. V. ir D. L. šiuo nuosprendžiu nuteisti ir už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2010 m. gegužės 1 d., apie 03.15 val., Anykščių r., kelyje Troškūnai - Dabužiai, dirbantiems pagal atskirą darbo grafiką Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui Ž. Č. ir Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulei L. S. sustabdžius patikrinimui D. L. vairuojamą A. L. įmonei priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo abu gabeno pagrobtus amonio salietros maišus, siekdami neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veiklos ir jų neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė policijos pareigūnams Ž. Č. ir L. S. kyšį po 200 Lt kiekvienam, kad pareigūnai neatliktų pareigų ir nesiaiškintų automobilio salone esančios amonio salietros įsigijimo bei gabenimo aplinkybių.
Šalies argumentai
Nuteistojo S. V. gynėjas advokatas Eugenijus Karosas apeliaciniu skundu prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-10-09 nuosprendį panaikinti dalyje dėl S. V. pripažinimo kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 227 str. 2 d. ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad S. V. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo iš S. V.. Nurodoma, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-10-27 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, neteisingai paskirtos per griežtos bausmės bei netinkami išspręsti kiti klausimai. Nurodo, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį Anykščių rajono apylinkės teismas nesivadovavo įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis bei suformuluota teismų praktika. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. V. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, teismo liko neįvertinti ir nepagrįstai pripažinti kaip pasirinktas gynybos būdas, nukentėjusiųjų parodymai buvo pervertinti įrodant S. V. kaltę padarius nusikalstamas veikas, pateikiant nukentėjusiesiems atpažinti daiktus procesinės prievartos priemonės - kratos ar poėmio darymo metu, buvo ne tik pažeista kratos ir poėmio darymo tvarka, reglamentuota BPK 149 straipsnyje, bet ir parodymo atpažinti tvarka. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas visiškai nepagrįstai kritiškai įvertino liudytojų, prisiekusių ir įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, E. T. ir L. B. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje. Pažymima, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad S. V. išlaužė nukentėjusiojo R. S. dirbtuvių patalpos vidinę spyną ir įvykdė svetimo turto vagystę, o taip pat teismas nekonkretizavo ir nuosprendyje nutylėjo, kokie konkretūs įrodymai patvirtino teismo išvadą, kad S. V. įsibrovė į R. S. dirbtuves ir pavogė jo turtą bei neaptarė specialisto išvados, kurioje atmesta galimybė, jog laužtuvais, kurie rasti automobilyje „V. T.“, buvo išlaužta R. S. dirbtuvių spyna, kas patvirtina S. V. parodymus, jog jis jokios R. S. turto vagystės nepadarė. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusieji R. S. ir B. K. atpažino rastus pas D. L. ir L. B. daiktus ne pagal individualius, o pagal rūšinius šių daiktų požymius bei nepateikė visų šių daiktų įsigijimo dokumentų, o dalis pateiktų įsigyjamą patvirtinančių duomenų yra klaidingi ar netikslūs. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad S. V. nuteistas už B. K. turto sugadinimą, tačiau apkaltinamajame nuosprendyje nėra nurodyta jokių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę padarant nusikalstamą veiką, o be to teismas neaptarė ir šia nusikalstama veika padarytos žalos dydžio. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad naikintina nuosprendžio dalis ir dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių išsprendimo, nes ieškinių pagrįstumas ir jų dydžiai nėra patvirtinti neginčijamais ir patikimais bylos duomenimis. Teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje visiškai neanalizavo S. V. civilinės atsakomybės pagrindų ir nemotyvavo ieškinių dydžio pagrįstumo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad dėl kaltinimo pavogus amonio salietrą, teismas visiškai be pagrindo kritiškai įvertino liudytojų D. J. ir M. P. duotus parodymus, kurie patvirtino S. V. parodymus apie tai, kad S. V. vyko kartu su D. L., nežinodamas, kad D. L. ketina įsigyti vogtą amonio salietrą, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra pagrįsta, kokie ištirti įrodymai ir kaip įrodo S. V. kaltę padarius V. M. turto vagystę. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas akivaizdžiai šališkai įvertino bylos duomenis dėl S. V. pareikšto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d. Teigiama, kad S. V. ir D. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl papirkimo kategoriškai neigė, analizuodamas įrodymus šioje dalyje teismas juos nepagrįstai įvertino vienpusiškai, didesnę prioritetinę reikšmę suteikė ikiteisminio tyrimo metu duotiems liudytojų parodymams, o ypač pareigūnų rašytiems tarnybiniams pranešimams, kurie yra identiški. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos duomenys nepatvirtina kaltinimo, jog S. V., veikdamas bendrininkų grupe su D. L., tiesiogiai pasiūlė kyšį policijos pareigūnams, todėl šioje dalyje S. V. išteisintinas, nenustačius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismo šališkumas ir įstatymo normų nepaisymas, priimant nuosprendį, stebimas ir skiriant bausmę S. V., kadangi parenkant bausmes, kaltinamiesiems buvo taikyti skirtingi kriterijai.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
S. V. gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus ir tinkamai motyvavo savo išvadas dėl S. V. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Apelianto gynėjas advokatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nurodydamas, jog sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Tačiau kolegijos nuomone S. V. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir teisingai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip įrodymai.
S. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, įrodyta nukentėjusiųjų R. S., B. K. ir V. M. nuosekliais parodymais apie įvykdytas jų turto vagystes, R. S. ir B. K. duotais parodymais tiek apklausų, tiek kratų S. V. ir jo motinos gyvenamosiose patalpose metu, kuomet jie atpažino iš jų pavogtus daiktus, nurodydami šių daiktų specialius požymius (1 t., 39-41, 42, 43-44, 46, 48, 123-126, 127-128, 129-130, 131-132, 134 b.l., 4 t., 47-48 b.l.), o vėliau pateikė dalies daiktų pakuotes ir įsigijimo dokumentus (1 t., 138, 146-149 b.l.; 4 t., 65 b.l.), specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-0732A, iš kurio matyti, jog fotonuotraukose užfiksuoti pėdsakai yra palikti tos pačios rūšies padangomis, kaip ir tirti pateiktos transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangos, t.y. V. M. turto vagystės vietoje užfiksuoti transporto priemonės pėdsakai yra tos pačios rūšies, kaip ir automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo įvykio vakare važiavo ir vežė V. M. priklausančią amonio salietrą S. V. ir D. L. iki sustabdant policijos pareigūnams (2 t., 122-124 b.l.), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad tiek D. L., tiek S. V. siūlė pareigūnams pinigus (2 t., 64, 65-67, 71-72 b.l., 4 t. 49-50 b.l.), V. M. pateiktais salietros įsigijimo dokumentais, pirminiais liudytojos L. B. parodymais, kad rasti daiktai priklauso sūnui (1 t. b.l. 93), nors tokius parodymus teisme ji pakeitė, o teismas nurodė motyvus dėl ko šios liudytojos teisme duotus parodymus atmeta, bei kitais bylos duomenimis.
Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes ir tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, ne tik argumentavo, kodėl atmeta vienus ar kitus parodymus, bet ir nurodė, jog kratos, kurių metu nukentėjusieji atpažino iš jų pavogtus daiktus, kaltinamųjų namuose buvo atliktos nepažeidžiant įstatymų numatytų reikalavimų, ir šiuos duomenis pagrįstai pripažino įrodymais, pagrindžiančiais S. V. kaltę padarius nusikalstamas veikas. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, o teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas jame išdėstė visus įrodymus, tarp jų pačių nuteistųjų bei liudytojų L. B. ir E. T. parodymus, kuriuos įvertino darydamas savo išvadas, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas nebūtų tyręs kažkieno parodymų ar jų nevertinęs. Pastebėtina ir tai, kad bylos duomenys sudaro vieningą S. V. kaltės įrodomąją medžiagą, kuri leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – jo ir jo aplinkos žmonių gyvenamose vietose buvo rasta dalis vagysčių metu pagrobtų daiktų. Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie iš pradžių aiškiai nurodę, kokie daiktai buvo pagrobti, koks turtas sugadintas, vėliau pagal labai aiškiai įvardintus individualiuosius požymius atpažino savo daiktus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinio skundo argumentai, jog kratų nuteistųjų namuose metu nukentėjusiųjų jiems priklausančių daiktų atpažinimas yra atliktas pažeidžiant įstatymo normas, dėl ko priimtas skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, atmetami.
Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės įgyvendinimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK109 straipsnis). Paprastai pavogto turto, dėl kurio reiškiamas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, vertė nustatoma pagal pirkimo – pardavimo ar kitų sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Jei taip nustatyti turto vertės nėra galimybių ar kyla rimtų abejonių dėl taip nustatytos turto vertės teisingumo, ji nustatoma remiantis turto rinkos verte veikos padarymo metu. Kaip matyti iš šioje baudžiamojoje byloje esančios medžiagos, nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu atpažino jiems priklausančius ir iš jų pavogtus daiktus, kurių vertę jau buvo nurodę pateikdami pareiškimus ir duodami parodymus policijos pareigūnams apie įvykdytas nusikalstamas veikas jų atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. V., vykdydamas vagystes ir sugadindamas svetimą turtą, nukentėjusiems padarė turtinę žalą. Taigi, byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams atsiradusios turtinės žalos ir kaltininko veikos yra priežastinis ryšys, todėl žalą nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo. Kolegija sutinka su apelianto skundo teiginiais, kad prašoma priteisti žala turi būti pagrįsta ir įrodyta, tačiau nereikia suprasti, kad kiekvienu atveju būtina dokumentais pagrįsti pagrobto daikto vertę. Iš kaltininko priteisiamos turtinės žalos esmę sudaro siekis atstatyti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turtinę gerovę į pradinę padėtį ir savaime suprantama, kad apie savo turtinius nuostolius ir materialinius praradimus geriausia gali nurodyti nukentėjusieji ir civiliniai ieškovais. Savo skunde nuteistojo gynėjas advokatas, bendrai abejodamas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikštais civiliniais ieškiniais, nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuris, jo manymu, pagrobtas daiktas ar sugadintas objektas įvertintas nepagrįsta suma, o be to ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nei S. V., nei jo gynėjas advokatas nepareiškė kokių nors prieštaravimų dėl iš nukentėjusiųjų pagrobto turto vertės nustatymo. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistinų žalų dydžius bei įvertino jų pagrįstumą. Kolegijos nuomone, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų nurodytas iš jų pagrobtų daiktų, sugadinto turto įvertinimas nėra tyčia padidintas ir iš esmės atitinka rinkoje vyraujančias kainas, todėl keisti nuosprendį ir šioje dalyje apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, detaliai išanalizavo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei nuteistąjį apibūdinančius duomenis, t.y. įvertino tai, kad S. V. teisiamas šeštą kartą už savanaudiškus tyčinius nusikaltimus, įvykdė tris apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, niekur nedirba, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos neatlygino, nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atsižvelgdamas į BK numatytas bausmės skyrimo taisykles paskyrė S. V. bausmę. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas S. V. paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybės ir nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai paskirtos bausmės nuteistajam yra atmetami.
Be to, teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą išnagrinėjo ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė šališkas teismas. Nuteistojo S. V. gynėjo advokato E.Karoso apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra atmetami.
Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. V. gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinį skundą atmesti.