Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-193-209/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-27
Bylos Nr.
1-193-209/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stasys Lemežis
Nuteistasis
R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-289-209/2010
1-193-209/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1; 1.1.14; 2.8.2.2.8.10; 2.8.11;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, sekretoriaujant Vaidai Jurkevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjui adv. Romualdui Mikliušui,teismo psichiatrui ekspertui Kęstučiui Mikučioniui,

teisiamajame posėdyje, nagrinėdamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą nuteistajam R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Kupiškyje, Lietuvos Respublikos piliečiui, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedusiam, dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ( 2007 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 8 metams, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė sumažinta iki 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

R. S. nuteistas už tai, kad tarpusavio konflikto metu nužudė A. K., o būtent: jis, 2007 m. spalio 20 d., apie 19 val., Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini), lauke, prie UAB „Mindavos statyba“ priklausančios lentpjūvės, kilusio asmeninio konflikto metu su A. K., sudavė pastarajam tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, mažiausiai nuo vieno iš kurių, suduotų į galvą, A. K. griuvo, galva atsitrenkė į kietą žemės paviršių. A. K. nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva kairiame žande, kraujosruva kairio žando pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimu dešinėje ausyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu (kliniškai 2,5 cm storio išlaja po kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio); galvos smegenų sumušimu abiejuose kaktinėse ir kairėje smilkininėje skiltyse, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, abiejų plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, 2007 m. spalio 27 d. 5.00 val. ligoninėje mirė.

Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. vasario 5 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nuosprendį, tačiau nuosprendis nevykdomas dėl nuteistojo ligos, kuris nuo 2010 m. vasario 2 d. gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-05-18 išvadoje R. S. nustatė 40 proc. nedarbingumo.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartimi pradėtas procesas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir R. S. paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijos 2010 m. rugpjūčio 17 d. teismo ekspertizės akte Nr. 88TPK-48/2010 konstatuojama, kad nuteistajam R. S. po bausmės paskyrimo (Vilniaus apygardos teismo 2009-11-02 nuosprendis) sutriko psichika (lėtinis psichikos sutrikimas) pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkus epizodas su psichozės simptomais (F 33.3) ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nuteistajam reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, kadangi R. S. dėl psichikos sutrikimų gydymo nevengia, pats kreipiasi pas gydytojus, vaistus vartoja ir šiuo metu nėra socialiai pavojingas.

Teisiamajame posėdyje teismo psichiatras ekspertas patvirtino ekspertų komisijos išvadą, ir siūlė teismui skirti R. S. priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Nurodė, kad R. S. serga nepagydoma liga, tačiau savo noru stacionare gydosi jau daugiau nei pusę metų, nėra pavojingas visuomenei, ambulatorinio gydymo pakaks, kas 6 mėnesius bus kreipamasi į teismą dėl gydymo pratęsimo, o prireikus ir paskirtos priemonės pakeitimo.

Prokuroras siūlė skirti stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas.

Gynėjas prašė skirti ambulatorinį gydymą pagal gyvenamąją vietą.

Nuteistasis R. S. po bausmės paskyrimo susirgo psichine liga, dėl psichikos sutrikimo jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl to jis negali būti nukreipiamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui.

Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. nustatyta, kad asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikytis šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotuose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotuose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotuose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Įstatymas nenumato, už kokias veikas teismas gali paskirti kurią nors iš paminėtų priverčiamųjų medicinos priemonių, tačiau nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: a) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą; b) padarytos pavojingos veikos pobūdį; 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai.

Ekspertų komisija nustatė, kad R. S. reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, kadangi jis dėl psichikos sutrikimų gydymo nevengia, pats kreipėsi į gydytojus, vartoja vaistus ir šiuo metu nėra socialiai pavojingas. Teismas pritaria šiai ekspertų išvadai. Nors R. S. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau šis nusikaltimas buvo išprovokuotas nukentėjusiojo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendis), nuteistasis jokių įrankių nevartojo, dirbo, turi šeimą, rūpinosi vaikais, juos prižiūrėjo, pats kreipdavosi į gydymo įstaigą pablogėjus sveikatai, todėl pritartina ekspertų išvadai, kad R. S. nėra būtinas stacionarinis stebėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustato, kad R. S. psichika sutriko po bausmės paskyrimo, nepradėjus bausmės vykdymo, todėl bylą nagrinėja nuosprendį priėmęs teismas ( BPK 402 str. 1 d.), bausmės vykdymas sustabdomas ir taikoma priverčiamoji medicinos priemonė (BPK 403 str. 1 d. 3 p.) – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 403 str. 2 d. 1 p.). Prireikus ši priemonė gali būti pakeista į griežtesnę.

Ši priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagal šios priemonės taikymo vietą (BPK 405 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 402 str., 403 str. 1 d. 3 p., 2 d. 1 d., 404 str.,

nutarė:

1. R. S. bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu (sumažinta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu) laisvės atėmimą 7 metams 6 mėnesiams, vykdymą sustabdyti ir R. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, kol jis pasveiks arba pagerės jo psichikos būklė bei išnyks jo pavojingumas.

2. Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius teikti teismui pagal nuteistojo gyvenamąją vietą išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo R. S., jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusiosios S. K. ir G. J., prokuroras turi teisę apskųsti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Stasys Lemežis