Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas, II-209-1007/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-09-09
Bylos Nr.: II-209-1007/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00145-2022-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Daiva Domeikienė (pirm.)
Institucija: Šiaulių miesto savivaldybės administracija
Advokatai: Aurelijus Gruodis

Kategorijos

21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-209-1007/2022Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00145-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. rugsėjo 9 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Agnei Ačienei,

dalyvaujant asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – A. P. – įgaliotam atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,

ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos – atstovei Agnei Laurinavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – A. P. – įgalioto atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio pasirašytą skundą dėl ne teismo tvarka Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Indrės Rinkevičės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-930-2022 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Indrės Rinkevičės 2022 m. birželio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-930-2022 A. P. (toliau – ir Skundą pateikęs asmuo, pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 366 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaustas 370 eurų bauda už tai, jog laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 2 d. 9. 52 val. (patikrinimo aktai TPSA-341, TPSA-367,TPSA-407 gautas gyventojų pranešimas Nr. TMP-506) iki 2022 m. gegužės 18 d., būdamas žemės sklypo, teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (VĮ „Registrų centro“ duomenimis Žemės sklypo plotas: 0.2307 ha, Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centro“ duomenimis) vadovas, atstovas, netvarkė minėto sklypo, teritorijos (sklype, teritorijoje iš vejų, žaliųjų plotų nerenkamos šiukšlės) kaip numatyta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-754 su vėlesniais pakeitimais ir galiojančia redakcija) (toliau – Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklės) reikalavimų 16.2 punktuose: „16.2. iš vejų, žaliųjų plotų, griovių surinkti šiukšles, iš krūmų išgrėbti medžių lapus, šiukšles, tvarkomoje teritorijoje žolę nupjauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas žolės pjovimas einamaisiais metais turi būti atliktas iki gegužės 31 d., antras - iki liepos 31 d. Nupjauta žolė, jei ji nemulčiuojama, išvežama per 3 dienas po nupjovimo;“ (duomenys neskelbtini), sklypo, teritorijos savininkui UAB (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas 2022-05-03 Nr. (12.4E)SSA-486 dėl sklypo, teritorijos tvarkymo, tačiau teritorija nesutvarkyta. Tuo pažeistas Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2. punktas (b. l. 6).

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė įgalioto atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio pasirašytą skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Indrės Rinkevičės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-930-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Šalies argumentai

2.1. Skunde nurodė, jog A. P. nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį už privačios, o ne viešos, teritorijos, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), „netvarkymą“ (sklype, teritorijoje iš vejų, žaliųjų plotų nerenkamos šiukšlės) kaip numatyta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybei įstatymais nesuteikta teisės reglamentuoti kaip turi būti tvarkomasi (kaip naudojami) privačiuose, ne viešuose, žemės sklypuose. Todėl A. P. nubustas nesant tam įstatyminio pagrindo. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog A. P. nubaustas už Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-754 su vėlesniais pakeitimais patvirtintų Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2. punkto pažeidimą. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-224 pakeistas Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2. papunktis numato – tvarkytojai privalo iš vejų, žaliųjų plotų, griovių surinkti šiukšles, iš krūmų išgrėbti medžių lapus, šiukšles, tvarkomoje teritorijoje žolę nupjauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas žolės pjovimas einamaisiais metais turi būti atliktas iki gegužės 31 d., antras - iki liepos 31d. Nupjauta žolė, jei ji nemulčiuojama, išvežama per 3 dienas po nupjovimo. Taigi, atitinkamu Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių papunkčiu reikalaujama tvarkyti visus žemės sklypus, taip pat juos tvarkyti taip, kaip nori savivaldybė, įskaitant ir privačius, nors savivaldybei nėra suteikta teisės reglamentuoti kaip turi būti tvarkomasi privačiuose žemės sklypuose. Savivaldybė turi teisę reglamentuoti tik kaip turi būti tvarkomasi viešuose vietose, o UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis žemės sklypas nėra vieša vieta.

2.2. Pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, kuriame įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjekto įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta, kad savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime Konstitucinis Teismas dar kartą pabrėžė, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punkte numatyta savarankiška savivaldybės funkcija – sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas, todėl Savivaldybės taryba gali reglamentuoti švaros ir tvarkos reikalavimus tik viešose vietose, o ne privačiuose žemės sklypuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje numatyta, jog nuosavybė neliečiama. Taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 2 dalis numato, jog civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas. Šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta. Kaip ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnyje numatyta, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu ar teismo sprendimo. Šiuo atveju jokiu įstatymu neuždrausta privačiame žemės sklype laikyti įvairius daiktus, įskaitant ir tokius, kuriuos savivaldybė įvardija kaip šiukšlės. Tokiu būdu savivaldybės reikalavimas privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nelaikyti šiukšlių pažeidžia UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises, o tam nėra jokio įstatyminio pagrindo. Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nustatytas reikalavimas, kuriuo reikalaujama surinkti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype šiukšles (nelaikyti jame), nepagrįstas jokiomis įstatymo nuostatomis, todėl yra neteisėtas (b. l. 2–5).

Atsiliepimas

3. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracija, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ANK 366 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus. Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių ginčui aktuali redakcija nustato, kad Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato miesto švaros ir teritorijos priežiūros reikalavimus, apibrėžia fizinių ir juridinių asmenų pareigas švarai ir tvarkai mieste užtikrinti (1 punktas). Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 4 punktas nustato, kad tvarkytojai – už švarą ir tvarką atsakingi miesto ribose esančio nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan.( įstaigos, įmonės, gamyklos, maldos namai, kariniai daliniai, visuomeninės ir politinės organizacijos, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigos, aukštosios mokyklos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai, garažų, sodininkų bendrijos, individualiųjų namų, žemės sklypų savininkai ir kiti). Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 10.1. papunktis numato, kad švarą ir tvarką užtikrina, už priežiūrą atsako priskirtoje teritorijoje (žemės sklype) asmenys, ją valdantys nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais. Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2. papunktis nustato, kad tvarkytojai privalo iš vejų, žaliųjų plotų, griovių surinkti šiukšles, iš krūmų išgrėbti medžių lapus, šiukšles, tvarkomoje teritorijoje žolę nupjauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas žolės pjovimas einamaisiais metais turi būti atliktas iki gegužės 31 d., antras – iki liepos 31 d. Nupjauta žolė, jei ji nemulčiuojama, išvežama per 3 dienas po nupjovimo.

3.1. Nurodė, jog iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad per laikotarpi nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. pagal gautą gyventojo pranešimą ( 2022-04-26 Nr. TMP-506) buvo atliktas patikrinimas, kurio metu surašytas patikrinimo aktas ( 2022-05-03 Nr. TPSA-341, pakartotinis 2022-05-06 Nr. TPSA-367, 2022-05-18 Nr. TPSA-407 ). Minėtuose aktuose buvo konstatuota, kad žemės sklypo, teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (VĮ „Registrų centro“ duomenimis žemės sklypo plotas: 0.2307 ha, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini)), neužtikrina Švaros taisyklių reikalavimų laikymosi, t. y. žemės sklypo savininkas nevykdo Švaros taisyklių 16.2. papunktyje nustatytų reikalavimų: 16.2. iš vejų, žaliųjų plotų, griovių surinkti šiukšles, iš krūmų išgrėbti medžių lapus, Šiukšles, tvarkomoje teritorijoje žolę nupjauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas žolės pjovimas einamaisiais metais turi būti atliktas iki gegužės 31 d., antras - iki liepos 31 d. Nupjauta žolė, jei ji nemulčiuojama, išvežama per 3 dienas po nupjovimo. Kadangi pažeidimai užfiksuoti patikrinimų metu darytomis fotonuotraukomis ir jie šioje byloje nėra paneigti jokiais kitais duomenimis ar kitomis faktinėmis aplinkybėmis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pats pažeidimo faktas nekelia abejonių. Be to, (duomenys neskelbtini), sklypo, teritorijos savininkui UAB (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas 2022-05-03 Nr. (12.4E)SSA-486 dėl sklypo, teritorijos tvarkymo, tačiau teritorija nesutvarkyta.

Šalies argumentai

3.2. Pažymėjo, jog pareiškėjas savo skunde nurodo, kad nesutinka su paskirta administracine nuobauda, nes atitinkamas žemės sklypas yra privačios, o ne viešos teritorijos, todėl Šiaulių miesto savivaldybei įstatymais nesuteikta teisės reglamentuoti kaip turi būti tvarkomasi privačiuose, ne viešuose, žemės sklypuose, todėl pareiškėjas nubaustas nesant tam pagrindo, nes jam priklausiantis žemės sklypas nėra vieša vieta. Nurodė, jog nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija, nes pagal teismų praktiką viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad nėra nei ženklų žyminčių privačią teritoriją, nei tvorų ar kitokių atitvėrimų, barjerų. Be to, Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 4 punkte numatyta, jog už švarą ir tvarką atsakingi miesto ribose esančio nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan. (įstaigos, įmonės, gamyklos, maldos namai, kariniai daliniai, visuomeninės ir politinės organizacijos, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigos, aukštosios mokyklos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai, garažų, sodininkų bendrijos, individualiųjų namų, žemės sklypų savininkai ir kiti). Tų pačių Taisyklių 10.1. papunktis numato, kad švarą ir tvarką užtikrina, už priežiūrą atsako priskirtoje teritorijoje (žemės sklype) asmenys, ją valdantys nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais.

3.3. Atkreipė dėmesį, kad siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, o šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tuo labiau, kai tai daroma pakartotinai ir yra taikomos ANK 366 straipsnio 2 dalies nuostatos. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, padaryta išvada, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 78–81).

4. Teismo posėdžio metu A. P. įgaliotasis atstovas advokatas Aurelijus Gruodis prašė teismo skundą patenkinti, panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus argumentus. Pirmiausia, ne savivaldybės kompetencijoje reguliuoti kaip yra tvarkomasi privačiame sklype. Taip pat, kaip matoma iš duomenų, atitinkamu sklypu įmonės vadovas, kuris ir yra A. P., negali naudotis, nes yra nustatytas servitutas. Sklypo paskirtis yra gyvenamųjų namų statyba, tačiau per visus kampus eina servitutas ir asmuo juo negali naudotis. Todėl sklypą turi prižiūrėti tas, kam priklauso servitutas, o servitutas priklauso visuomenei, o tai reiškia savivaldybei. Šiukšles paliko tie asmenys, kurie naudojasi servitutu, todėl jie ir turėjo tas šiukšles susirinkti. Todėl mano, kad nėra visų būtinų administracinio nusižengimo požymių. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog savininkas žolės sklype šiemet nepjovė. Gali būti, kad sklype yra nuvirtęs medis. Fiziškai tame sklype nėra buvęs. Planavo tame sklype išpjauti visus medžius. Nėra matęs, kad servituto turėtojas tvarkytų pėsčiųjų takus. Nuotraukoje matoma didelė plytų plokštė, esanti ne servituto dalyje, yra iš pėsčiųjų tako, bet kiek žino, savivaldybė nieko tame sklype nėra tvarkiusi. Matosi, kad dalyje sklypo žolė yra nupjauta. Servitutas yra visuomenės poreikiams. Už visuomenės teisių įgyvendinimą atsakinga savivaldybės administracija. Servitutas gali būti nustatytas administraciniu aktu, gali būti teismo sprendimu. Servitutą nustatyti gali tam tikra institucija ir jį nustato kažkieno naudai. Šiuo atveju nurodyta, kad servituto turėtojas yra visuomenė, o jo užtikrinimą turi įgyvendinti savivaldybė. Buvę savininkai norėjo pakeisti servituto vietą, reikėjo padaryti žemės planavimą ir jį patvirtinti turėjo savivaldybė, tačiau savivaldybė neleido to padaryti. Apskrities viršininko administracija gali nustatyti servitutus, bet jo rengime dalyvauja savivaldybė. Praėjusio posėdžio metu teismui teikė nuotraukas, darytas rugpjūčio mėnesį. Byloje esančiose nuotraukose lentelių nėra, nes gyventojai jas nuspardo ir išverčia. Gali būti, kad ir šiandien tų lentelių ten gali nebūti. Iki gegužės 2 dienos bendrovė buvo ženklais informavusi visuomenę, kad tai yra privati valda. Buvo svarstoma sklypą aptverti tvora, bet tai buvo neracionalu ir nuspręsta išdėlioti lenteles. Veja nėra laikoma servitutu, tačiau tarnaujančiu daiktu (visu sklypu) dėl nustatyto servituto negali naudotis sklypo savininkas, tai šiuo atveju visus sklypu naudojasi servituto turėtojas.

4.1. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos – atstovė Agnė Laurinavičienė, prašė skundo netenkinti. Patikslino, jog asmuo yra nubaustas dėl to, kad iš sklypo ploto nerinko šiukšlių. Nurodė, jog pareiškėjas buvo nubaustas už švaros taisyklių pažeidimus. Nustačius pažeidimą ir gavus gyventojų skundą, pareiškėjas pirma buvo informuotas raštiškai. Asmuo į raštą nereagavo, vėliau buvo surašyti patikrinimo aktai ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Patikrinimo metu buvo padarytos nuotraukos. Pareiškėjas yra baustas ne pirmą kartą ir skirta vidutinė bausmė. Mano, kad tai tęstinio pobūdžio pažeidimai, dėl to mano, kad sprendimas yra tinkamas. Atsakydama į klausimus nurodė, jog medžiagoje esančios nuotraukos darytos gegužės 2 d., gegužės 6 d., vėliau gegužės 18 d. Pirmą kartą sureagavo gegužės 2 dieną ir buvo išsiųstas raginimas susitvarkyti. Negali pasakyti, ar nufotografuotos tos pačios šiukšlės. Daugiausia šiukšlių yra prie nuvirtusio medžio dalies, ši dalis yra prie pėsčiųjų tako, bet apie tai galėtų tiksliau pasakyti tyrimą atlikęs pareigūnas. Negali pasakyti, ar plytelė yra iš servitute esančio tako. Taką prižiūri Šiaulių miesto savivaldybė. Šalia medžio esanti trinkelė, gali būti vertinama kaip šiukšlė, nes neaišku, ar tai yra tako dalis. Neturi duomenų, ar sklypu naudojasi sklypo savininkas. Negali nurodyti, kaip sklype atsirado šiukšlės, nes neturi duomenų. Sklypo savininkas turi domėtis kas šiukšlina jo sklype. Savininkas, nepriklausomai ar vykdo veiklą, ar ne, turi rūpintis sklypu ir rinkti šiukšles. Savivaldybė neturi aplink servitutą tvarkyti aplinkos. Nesidomėjo, ar savivaldybė tvarkė servitutą. Sklypo savininkas sklype gali laikyti bet kokius daiktus, bet ne šiukšles. Savininkas savo sklype negali laikyti popierėlių, nes tai jau būtų šiukšlinimas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. nurodė, jog dirba Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės saugos ir teisėtvarkos vyriausiuoju specialistu. Žino dėl kokio įvykio yra pakviestas liudyti. Jis dalyvavo kartu su kolega dviejuose tyrimuose. Vieną kartą teritorija buvo didesnė. Pirmą kartą į įvykio vietą važiavo kolega, bet jis jau nebedirba, todėl dokumentus ir nuotraukas patvirtino jis. Dėl (duomenys neskelbtini) sklypo gyventojai skundžiasi nuolat, todėl tikrino didesnį plotą, bet paaiškėjo, kad gyventojai tvarkosi, o tas sklypas yra netvarkomas. Patikrinimo metu rado tekstilės atliekas, batą, medžių lapus, tai laikė kaip šiukšles. Daugiausia įvairių šiukšlių buvo prie nuvirtusio medžio. Išvirtęs medis yra prie servituto tako. Šiukšlės ten atsirodo dėl žmonių. Nežino kodėl būtent toje teritorijoje yra daugiausia šiukšlių. Nežino, ar ten patraukli vieta sėdėti visuomenei ir šiukšlinti. Ženklų, kad tai yra privati valda, nebuvo. Įvykio vietoje jis buvo 2 kartus. Po to, kai savininkui buvo pranešta susirinkti šiukšles, nuvažiavus antrą kartą šiukšlės tebebuvo. Betono gabalas panašus į grindinio dalį, bet nežino ar tai pėsčiųjų tako dalis. Servituto dalis yra tvarkoma, nes take šiukšlių nebuvo. Ne jo kompetencija pasakyti, ar servitutinis takas yra tvarkomas. Jam keista, kad nėra inkriminuota aplinkybių dėl lapų netvarkymo. Jo pareigos nesusijusios su teritorijų priežiūra, todėl negali pasakyti., kada ir kiek buvo tvarkomas servitutas. Ši teritorija priskirta kolegai, todėl negali pasakyti, ar žemės sklypas yra sutvarkytas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

6. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Skundu A. P., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, prašo teismo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Indrės Rinkevičės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-930-2022, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 370 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

7. Iš skundo ir įgalioto atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio paaiškinimų teisme matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta faktines aplinkybes, jog žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), yra netvarkomas, kaip numatyta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2. punkte, jame nerenkamos šiukšlės, kadangi, mano, jog jį tvarkyti turi žemės sklype nustatyto kelio servituto turėtojas – Šiaulių miesto savivaldybė. Nurodo, jog servitutas išsidėstęs per visą žemės sklypą ir jį kerta iš visų keturių pusių, todėl savininkas žemės sklypu negali naudotis / juo nesinaudoja pagal jo paskirtį – nevykdo gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklypu naudojasi tik servituto turėtojas – gyventojai, kurie sklype ir palieka šiukšles.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pažymėtina, jog skundą pateikęs asmuo taip pat teismui teikė prašymą sustabdyti bylą ir kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-754 „Dėl Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ patvirtintų Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 16.2 papunktis, toje apimtyje, kurioje reikalaujama tvarkyti ir privatų UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypą (ne viešą teritoriją) pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nurodymą, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įstatymų viršenybės principą, Konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 dalies, 1.3 straipsnio 4 dalies, 4.39 straipsnio bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto, 6 straipsnio 36 punkto nuostatoms. Kadangi Skundo pateikusio asmens nuomone, Šiaulių miesto savivaldybei įstatymais nesuteikta teisė reglamentuoti kaip turi būti tvarkomasi (kaip naudojami) privačiuose, ne viešuose, žemės sklypuose.

8.1. Pažymėtina, jog teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi A. P. įgalioto atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo netenkino. Nurodė, jog byloje ginčas kyla dėl to, kas (žemės sklypo savininkas ar servituto turėtojas, savivaldybė) ir kokia apimtimi turi tvarkyti (surinkti šiukšles) Šiaulių mieste esantį prieinamą privatų žemės sklypą, kuriuo savininkas pagal paskirtį nesinaudoja, tačiau dėl žemės sklype nustatyto kelio servituto – žemės sklypo dalimi (pėsčiųjų takais) naudojasi visuomenė. Atsižvelgdamas į ginčo žemės sklypo naudojimosi pobūdį, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra teisinės būtinybės vadovaujantis pareiškėjo prašymu patikrinti Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2. papunkčio teisėtumą (prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla).

9. Pažymėtina, jog ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu šį pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

10. Skundžiamu nutarimu A. P. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tai yra už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, padarytą pakartotinai. Aptariamos teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame savivaldybės teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, A. P. inkriminuotas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-754 „Dėl Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ patvirtintų Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 9 d.) 16.2. punkto pažeidimas, tai yra, kad jis ginčo žemės sklype nesurinko šiukšlių.

11. Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2. punkte numatyta, jog tvarkytojai privalo iš vejų, žaliųjų plotų, griovių surinkti šiukšles, iš krūmų išgrėbti medžių lapus, šiukšles, tvarkomoje teritorijoje žolę nupjauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas žolės pjovimas einamaisiais metais turi būti atliktas iki gegužės 31 d., antras – iki liepos 31 d. Nupjauta žolė, jei ji nemulčiuojama, išvežama per 3 dienas po nupjovimo; 16.3. nuo gatvių, pėsčiųjų takų, įvažiavimų sušluoti šiukšles, žemes, panaikinti dygstančią žolę, žiemą – nuvalyti sniegą ar ledą. Pagal Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 4 punktą tvarkytojai – už švarą ir tvarką atsakingi miesto ribose esančio nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan. (įstaigos, įmonės, gamyklos, maldos namai, kariniai daliniai, visuomeninės ir politinės organizacijos, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigos, aukštosios mokyklos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai, garažų, sodininkų bendrijos, individualiųjų namų, žemės sklypų savininkai ir kiti).

12. Nagrinėjamoje byloje ginčo nekyla dėl to, jog 0,2307 ha ploto, žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, nuo 2021 m. birželio 2 d. nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kuriam 2007 m. vasario 1 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 7-4820 nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), tai yra teisė naudotis žemės sklypo dalimi (251 kv. m, plane pažymėta taškais A-B-C-D-E-F-G K-L-M-N-O-P) kitais tikslais (visuomenės poreikiams). Iš bylos medžiagos matyti, jog žemės sklype nustatytu kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, kuris kerta žemės sklypą iš keturių pusių ir yra padengtas betono plytelėmis. 2022 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, jog žemės sklypo savininko – UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir direktoriumi nuo 2016 m. sausio 19 d. yra A. P., kuris 2022-05-03 pranešimu Nr. (12.4E)SSA-486 buvo informuotas apie žemės sklype atliekamus patikrinimus, nustatytą Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2. punkto pažeidimą.

13. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, apribojant savininko nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jame dėl visuomenei būtino poreikio dar 2007 metais administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę visuomenei naudotis pėsčiųjų taku. Nuo 2021 m. birželio 2 d. minėtą žemės sklypą nuosavybės teise įsigijo UAB (duomenys neskelbtini), kuris, kaip tarnaujančiojo daikto savininkas, nustatyto servituto turinį sudarančiomis teisėmis nesinaudoja, taip pat nevykdo jokios veiklos žemės sklype. Aiškina, jog dėl nustatyto servituto negali žemės sklypo naudoti pagal jo paskirtį, vykdyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, komercinės paskirties objektų statybos. Taigi, teismo vertinimu, bylos duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog minėtu žemės sklypu, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš esmės naudojasi tik visuomenė.

14. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdį (nustatytą servitutą), žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tai yra servitutui tarnaujančio daikto, tinkamą priežiūrą ir remontą, pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Ir CK) Ketvirtos knygos nuostatos. CK 4.114 straipsnyje aiškiai apibrėžta servituto turėtojo pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

15. Teismo vertinimu, byloje akivaizdu, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., šiukšles paliko servituto turėtoja – pėsčiųjų takais besinaudojanti visuomenė, todėl esant nustatytam faktui, jog tarnaujančiojo daikto savininkas – UAB (duomenys neskelbtini) – servituto turinį sudarančiomis teisėmis nesinaudoja, teismas sprendžia, jog už švarą – šiuo konkrečiu atveju šiukšlių surinkimą žemės sklype, atsakingas servituto turėtojas.

16. Teismo nuomone, ginčo sklype nustatyto servituto teritorija (pėsčiųjų takai) atitinka bendro naudojimo viešųjų vietų teritoriją, kaip ji apibrėžta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 6 punkte, todėl jos tvarkymą turėtų organizuoti ir koordinuoti Šiaulių miesto savivaldybės administracija, o atsižvelgiant į tai, jog pati (duomenys neskelbtini) registruota bendrovė servitutu nesinaudoja, jokios veiklos žemės sklype nevykdo, Šiaulių miesto savivaldybės administracija privalėtų vykdyti servituto turėtojo pareigą – tinkamai prižiūrėti tarnaujantįjį daiktą, kad pėsčiųjų takais galėtų normaliai naudotis visuomenė. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjama administracinio nusižengimo byla buvo pradėta pagal visuomenės pranešimą, kas liudija, jog dėl ginčo sklypo (tarnaujančio daikto) nepriežiūros (nesurenkamų šiukšlių), servitutu (pėsčiųjų takais) normaliai negali naudotis būtent servituto turėtojas – visuomenė.

17. Pažymėtina, jog Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 4 punkte numatytas tvarkytojų sąrašas nėra baigtinis (tvarkytojai – už švarą ir tvarką atsakingi miesto ribose esančio nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan. (įstaigos, įmonės, gamyklos, maldos namai, kariniai daliniai, visuomeninės ir politinės organizacijos, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigos, aukštosios mokyklos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai, garažų, sodininkų bendrijos, individualiųjų namų, žemės sklypų savininkai ir kiti). Pagal 9 punktą savivaldybės administracija organizuoja ir koordinuoja ne tik bendro naudojimo viešųjų vietų teritorijų tvarkymą, bet ir Taisyklėse nustatytais atvejais kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomų teritorijų tvarkymą.

18. Apibendrinant išsakytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju A. P. neveikime nenustatyta kaltė padarius jam Skundžiamu nutarimu inkriminuotą Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, todėl Skundžiamas nutarimas naikinamas, administracinio nusižengimo teisena A. P. atžvilgiu pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį nutraukiama, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Indrės Rinkevičės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-930-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 2 dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė