Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2022-08-23 · Civilinė byla Nr. e2-6770-400/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-23
Bylos Nr.
e2-6770-400/2022
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00636-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Šimbelytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6770-400/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00636-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.1.10.7; 3.1.14.8.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, išnagrinėjusi atsakovės žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė) 34 360,54 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2021 m. liepos 14 d. sudarė Grūdų įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 30 d. parduoti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 tonų rapsų (toliau – ir prekė) pagal atitinkamą fiksuotą kainą (prekės bazinė kaina sudaro 250,00 Eur už toną be PVM) (Sutarties 2.11 punktas, 3.1 punktas, Sutarties priedas Nr. 1). Atsakovė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, pristatė ieškovei tik 50,960 tonų rapsų, t. y. iki Sutartyje nustatyto termino atsakovė neįvykdė pareigos pristatyti ieškovei sutarto kiekio prekių ir liko nepristačiusi 249,040 tonų rapsų. Ieškovė negavusi sutarto kiekio prekės, vadovaudamasi Sutarties 10.3.2 punktu, rinkoje įsigijo trūkstamą kiekį rapsų, už kuriuos sumokėjo 121 141,81 Eur, t. y. didesnę kainą, nei buvo numatyta Sutartyje, todėl patyrė nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, jog pardavėjui nepristačius prekės visa apimtimi, kai prekės apimtis viršija 5 procentus bendros Sutartyje nurodytos prekės apimties, pirkėjas trūkstamą prekės apimtį įsigys rinkoje, o pardavėjas sumokės pirkėjui skirtumą tarp grūdų įsigijimo kainos ir Sutarties priede nustatytos kainos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė atsakovei 2021 m. lapkričio 16 d. sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareikalavo sumokėti 34 360,54 Eur. Atsakovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.

Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, 2022 m. gegužės 19 d. Panevėžio apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.

Šalies argumentai

2022 m. liepos 13 d. atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad iki priimto sprendimo už akių nuorašo gavimo atsakovė nebuvo gavusi jokių procesinių dokumentų ar pranešimų apie atsakovei skirtus procesinius dokumentus, todėl neturėjo jokios galimybės su jais susipažinti, pateikti atsiliepimą į ieškinį ar kitaip ginti savo teises ir teisėtus interesus. Atsakovė praleido terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, kadangi apie jos atžvilgiu pradėtą procesą sužinojo tik 2022 d. liepos 7 d., kuomet gavo antstolio patvarkymą, o pats 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas už akių atsakovei buvo įteiktas tik 2022 m. liepos 8 d., kai teismas tenkino atsakovės atstovo prašymą ir prijungė prie civilinės bylos elektroninės kortelės. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas už akių priimtas prieš atsakovę, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokia aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Taip pat nurodė, kad tarp šalių sudaryta 2021 m. liepos 14 d. Grūdų įsigijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo vienašališkai nutraukta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto ir 4 punkto pagrindu, t. y. ieškovei Sutartyje aptartais terminais neįvykdžius įsipareigojimo atsiskaityti už faktiškai pristatytą produkciją. Pačios ieškovės veiksmai reikšmingai sąlygojo aplinkybių, dėl kurių produkcija buvo įsigyta už aukštesnę kainą, susiklostymą, todėl neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių, šie nuostoliai ieškovei neturi būti atlyginami. Be to, pažymėjo, kad remiantis 2021 m. liepos 14 d. Grūdų įsigijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 12.3 punktu, šalys buvo tarpusavio sutarimu pakeitę teritorinį teismingumą ir numatę, kad visi klausimai ir nesutarimai, kylantys iš šios Sutarties ar su ja susiję, bus sprendžiami derybų keliu, o jei šalys nepriims susitarimo, ginčas bus nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, Latvijos Respublikos teismuose.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą nurodydama, kad su pareiškimu nesutinka visiškai. Nurodo, kad Sutartis galėjo būti nutraukta, tik tuomet jei tai padaryta teisėtai. Nagrinėjamu atveju, šalys nebuvo susitarusios dėl to, kokios aplinkybės būtų laikomos esminiu Sutarties pažeidimu. Atsakovė nustatė ypatingai trumpą laiką įsipareigojimams įvykdyti, tačiau nepaisant to, ieškovė faktiškai pusę įsipareigojimų įvykdė per nustatytą terminą, o likusią dalį įvykdė sekančia dieną po termino pabaigos. Dėl to, nebuvo pagrindų laikyti, jog buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio buvo galima nutraukti Sutartį. Nurodo, kad pati atsakovė neįvykdė Sutartyje numatytos pareigos – nepristatė suderėto produkcijos kiekio Sutartyje nustatytais terminais, todėl ieškovė už tą patį produkcijos kiekį, kurį pagal Sutartį būtų nupirkusi iš atsakovės, sumokėjo didesnę kainą, t. y. patyrė nuostolius, kurių dydžio paskaičiavimas yra pagrįstas. Pažymi, kad atsakovė visų Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose vykusių proceso stadijų metu jokia forma savo valios dėl teritorinio teismingumo neišreiškė, todėl mano, kad pažengusio proceso atveju bylos perdavimas Latvijos Respublikos teismams pažeis proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti terminą paduoti pareiškimą ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi sąlygos – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

Pažymėtina, kad esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.

CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas nurodant, kad kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais. Taikant aptartas procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, kai priimamas sprendimas už akių, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą. Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019, 27 punktas).

Išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad toks teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas reikšmingas sprendžiant dėl prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

Nagrinėjamos bylos atveju procesinių dokumentų įteikimas atsakovei vyko išsiunčiant procesinius dokumentus ieškinyje ir juridinių asmenų registre nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų, jie išsiųsti atsakovės vadovo S. S. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat grįžo neįteikti. Atsižvelgiant į tai, procesinius dokumentus teismas išsiuntė pakartotinai atsakovės buveinės adresu ir vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi laikė įteiktais tinkamai, t. y. savo esme yra įteikimo fikcija, o ne realus dokumentų įteikimas. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą.

CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).

CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti.

Atsakovė prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti grindė iš esmės tuo, kad apie pradėtą prieš ją civilinę bylą ji buvo informuota teisine fikcija grindžiamu būdu, tačiau faktiškai procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti; apie priimtą sprendimą už akių atsakovė sužinojo tik iš antstolio kontoros gavusi visus procesinius dokumentus.

Kasacinės instancijos teismas suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę – tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Be kita ko, teismas pažymi, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo aktualūs ir atsakovės pareiškime bei ieškovės atsiliepime pateikti argumentai dėl tarp šalių sudarytos 2021 m. liepos 14 d. Grūdų įsigijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pažeidimo, tinkamo Sutarties nutraukimo ir iš to kylančių padarinių taikymo, t. y. nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo vertinimu, visi šalių pateikti argumentai ir nauji įrodymai, galimai sudaro pagrindą faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant sprendimą už akių.

Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalyje, kurią konstatavus, privaloma sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl atsakovės pareiškimas tenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis CPK 32 straipsnio 1 dalimi šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Šioje teisės normoje atsispindi ginčo šalių autonomijos principas. Įstatymas suteikia laisvę šalims susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos nei turėtų būti pagal procesinius įstatymus. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria pažeidžia imperatyvias išimtinio ir rūšinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti. Įstatymas nereikalauja nurodyti konkretaus teismo, kuriam pavedama spręsti ginčą. CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme turi būti paisoma ne tik šalių valios perduoti ginčą spręsti kokiam nors konkrečiam teismui, bet ir jų valios perduoti ginčą spręsti kokios nors teritorijos teismui bei valios atmesti kokios nors teritorijos teismų kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002). Nagrinėjamu atveju, šalys pasirašydamos 2021 m. liepos 14 d. Grūdų įsigijimo sutartį numatė, jog visi klausimai ir nesutarimai kylantys iš šio sutarties ar su ja susiję, bus sprendžiami derybų keliu, o jei šalys nepriims susitarimo, ginčas bus nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, Latvijos Respublikos teismuose (Sutarties 12.3 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė reikšdama ieškinį teisme nepaisė šalių susitarimo dėl teritorinio bylos teismingumo, todėl vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atnaujinus bylos nagrinėjimą yra pagrindas ieškovės ieškinį atsisakyti priimti.

Atsisakius priimti ieškinį, ieškovei grąžintinas byloje sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 228 straipsniu, 288 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Atsakovės žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Išaiškinti ieškovei, kad su ieškiniu ji turi teisę kreiptis į atitinkamą Latvijos Respublikos teismą.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti 740,00 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. lapkričio 22 d. (suma 185,00 Eur, mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2022 m. sausio 3 d. (suma 555,00 Eur, mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), AB SEB banke. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rima Šimbelytė