- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 1A-343-256-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Vladislovas Lenčikas, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- G. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-23 nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal BK 178str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Prie paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, neatliktos pagal 2008 05 07 Vilniaus rajono apylinkės teismo ir 2008 08 25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžius ir bausmes subendrinus BK 64str. tvarka galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad 2010-05-02, nuo 11 val. 55min. iki 13 val. 40 min., iš namo kiemo, esančio Švenčionių g. 61, Nemenčinėje, Vilniaus r., slapta pagrobė savo motinai G. V. priklausantį 500 Lt vertės automobilį Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti bausmę. Nurodo, kad gyvena kartu su tėvais ir automobilį paėmė tik norėdamas nuvykti į taborą, grąžino motinai automobilio remonto išlaidas, pradėjo reabilitacijos kursą nuo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, įsiregistravo darbo biržoje, jis serga hepatitu C, yra jauno amžiaus, stojo į pasitaisymo kelią, dėl to bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo A. V. nusikalstami veiksmai pagal BK 178str. 2d. kvalifikuoti teisingai.
Nukentėjusioji G. V. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad vagystę padarė jos sūnus A. V.. Be jos leidimo automobiliu niekas negalėjo naudotis, neleisdavo automobiliu naudotis ir sūnui, kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad jis tik pasinaudojo šeimos turtu. Nuteistasis žinojo, kad neturi teisės vairuoti automobilio, tačiau jį paėmė be motinos sutikimo.
Nukentėjusioji nuo civilinio ieškinio atsisakė, todėl turtinės žalos atlyginimas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, negali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skiriant bausmę teismas įvertino nuteistojo asmenybę – praeityje teistas 6 kartus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, taigi teisinga yra teismo išvada, kad A. V. nesiekia pasitaisyti, paisyti visuomenėje priimtinų gyvenimo normų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus nuteistojo asmenybę matyti, kad jis yra linkęs nusikalsti. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.
Teismas atsižvelgė į lengvinančią atsakomybę aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, kad paskirta bausmė atitinka BK 54str. įtvirtintas nuostatas, teisingumo bei proporcingumo principus.
Bausmės skyrimo motyvai nuosprendyje išdėstyti išsamiai, nuosprendį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti.