Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (pareiškėjai) J. G., jo atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą byloje atstovui E. S.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. skundą dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2018-11-16 priimto nutarimo panaikinimo administracinio nusižengimo byloje Nr.55-ANR_N-2211-2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjos 2018-11-16 nutarimu J. G. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta 200 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams.

2018-12-04 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate buvo gautas J. G. skundas dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Skundą padavęs asmuo (pareiškėjas) J. G. nurodė, kad priimtas nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas šiais motyvais ir pagrindais:

jo veiksmuose 2018-10-17 vairuojant automobilį ir išvažiuojant iš aikštelės į gatvę nebuvo veikos padarymo motyvo – chuliganiškų paskatų;

išvažiuodamas iš aikštelės nematė jokių iš dešinės atvažiuojančių automobilių, atlikęs posūkio manevrą važiavo toliau, niekas iš jo nereikalavo sustoti;

neturėjo intereso tyčia sukelti pavojų eismo saugumui. Jeigu kiti eismo dalyviai patyrė kokių nors nepatogumų, šie veiksmai nelaikytini chuliganiškomis paskatomis, nes nebuvo aiškaus visuomenės negerbimo, elementarių normų niekinimo, atviro iššūkio visuomeninei tvarkai išreiškimas;

neaišku, eismo įvykis buvo ar nebuvo, nenustatyti kiti jame dalyvavę asmenys. E. B. ir N. Š. parodymų patikimumas abejotinas, nėra kitų įrodymų, kad dėl jo išvažiavimo į gatvę, kitas automobilis kliudė bortelį;

važiavo lėtai, laikydamasis kelių eismo taisyklių reikalavimų;

negalima suprasti kokiais bylos duomenimis rėmėsi pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą;

N. Š. parodymai akivaizdžiai priderinti prie kitų bylos tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Galimo eismo įvykio vietoje kelio plotis daugiau negu 10 m, taigi net jeigu jis ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, kelio plotis pakankamas pravažiuoti, neatsitrenkus į bortelį;

dėl bortelio apgadinimo būdo, laiko nėra pateikta specialisto išvada, todėl pagal surinktus įrodymus negalima spręsti kokio rato protektoriaus pėdsakai buvo ant bortelio. Byloje esančioje fotolentelėje yra užfiksuotas automobilis su galimai be oro priekiniu dešiniu ratu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kompetentingo organo priimtas nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

2018-11-16 administracinio nusižengimo byloje Nr.55-ANR_N-2211-2018, J. G. buvo pripažintas, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir paskirta nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė. Jis nubaustas dėl to, kad 2018-10-17 Varėnos mieste, vairuodamas transporto priemonę ir išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į M.K.Čiurlionio gatvę, pažeidė kelių eismo taisyklių kelio ženklo Nr.203 reikalavimus, sukėlė pavojingą situaciją kito automobilio vairuotojai, ko pasekoje vairuotoja vengdama susidūrimo staigiai keitė važiavimo kryptį ir stabdė.

Skundą padavęs asmuo (pareiškėjas) J. G. teismo posėdyje nurodė, kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, išvažiavo iš automobilių aikštelės į M.K.Čiurlionio gatvę, Varėnos mieste, tačiau nepažeidė kelio ženklo duoti kelią kitoms transporto priemonėms reikalavimų, dėl jo veiksmų vairuojant automobilį ir išvažiuojant į gatvę nebuvo sudarytos kliūtys, nebuvo pagrindo gatve važiuojančiai vairuotojai staigiai keisti važiavimo kryptį ir stabdyti, jokių automobilių, važiuojančių gatve jam iš dešinės pusės nebuvo, jų nematė. Nurodė, kad jo vairuotojo stažas apie 40 metų, o darbas susijęs su žmonių pervežimais. Dėl regėjimo nešioja akinius – vienus skirtus stebėjimui į tolį, o kitus – skaitymui, nurodyto įvykio metu buvo užsidėjęs tinkamus akinius. Tiriamo įvykio metu meterologinės sąlygos buvo geros - ruduo, nelijo, nesnigo, gal buvo apniukusi diena. Nepažįsta ir jokių reikalų nėra turėjęs iki tiriamo įvykio nei su N. Š., nei su E. B..

2018-10-07 apklausta N. Š. paaiškino, kad 2018-10-17 apie 10.15 val. jai vairuojan ir važiuojant automobiliu M.K.Čiulionio gatve, Varėnos mieste, iš automobilių stovėjimo aikštelės staiga įvažiavo automobilis, kuris sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko jis staigiai stabdė ir atsitrenkė į kelio bortelį.

Skundą padavęs asmuo (pareiškėjas) J. G. skunde nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę įrodančių duomenų, tačiau pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nagrinėjamu atveju šie duomenys nustatyti šiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, nusižengimo esmė, kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai, veiksmų kvalifikavimas pagal ANK, paaiškinimas ir kita; 2018-10-17 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK vyr.patrulio R. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos aplinkybės dėl įvykio M.K.Čiurlionio gatvėje, Varėnos m.; 2018-10-17 N. Š. apklausos protokolo duomenimis; transporto priemonės VW Touran, v.nr.(duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo duomenimis; planu, autoavarijos apžiūros protokolo priedo duomenimis; fotolentele; eismo įvykio registracijos duomenimis.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. Š. paaiškino, kad 2018-10-17 vairavo automobilį VW Touran ir važiavo apie 40 km/h greičiu M.K.Čiurlionio gatve Varėnos mieste. Važiavo dešine eismo juosta, kai staiga iš automobilių aikštelės prie ligoninės išvažiavo automobilis Audi, sukantis į kairę, įvažiavo į tą pačią eismo juostą jos važiavimo kryptimi. Dėl to ji stabdė, pasuko į kelkraštį, atsitrenkė automobilio dešinės pusės priekiniu ratu į šaligatvio kraštą. Automobilis Audi nesustojęs nuvažiavo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. B. paaiškino, kad jis vairavo ir važiavo mikroautobusu gatve už automobilio VW Touran, apie 50 m atstumu, kai iš aikštelės į gatvę įvažiavo automobilis Audi, kuris suko į kairę. Matė, kad VW Touran vairuotojai nepakeitus važiavimo krypties, turėjo įvykti susidūrimas su Audi automobiliu. Automobilis VW Touran pasuko į dešinę ir atsitrenkė į bortelį bei sustojo, o Audi nuvažiavo nesustojęs. Automobilis Audi į gatvę įvažiavo gan greitai – apie 40 km/h greičiu, suko į tą pačią pusę, kaip važiavo automobilis VW Touran. Automobilį Audi po sudarytos situacijos pavijo maždaug už 500 m, kai jis sustojo prie pėsčiųjų perėjos ir nufotografavo, po to grįžo ir šiuos duomenis perdavė VW Touran vairuotojai bei pasakė savo duomenis.

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų N. Š. ir E. B. parodymais. Jie su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu J. G. nėra pažįstama, anksčiau nėra turėję kokių nors reikalų, nebuvo išankstinuose bloguose santykiuose. N. Š. nereiškia jokių turtinių reikalavimų dėl automobilio rato apgadinimo, kadangi jai žalą atlygino draudimo įmonė. Liudytojas E. B. yra ne vietinis gyventojas, vairuodamas ir važiuodamas mikroautobusu gerai matė kelią priekyje, nes vairuotojo vieta yra įrengta aukščiau, negu lengvajame automobilyje, atstumas tarp nurodytų transporto priemonių buvo nedidelis.

Šioje byloje liudytojos N. Š. parodymų nuoseklumas nereiškia vien žodinio nuoseklumo išraiškos, t.y. kad įvykusi situacija turi būti atkartota/atpasakota tais pačiais žodžiais. Asmuo stebėjęs įvykį jį vertina per savo suvokimą ir atmintį, t.y. kaip konkrečiu atveju jis suvokė šią situaciją, ką jis įsiminė, kas jam atrodė svarbiausia, kokius jis atliko veiksmus, kokios kilo pasekmės ir pan. Praėjus tam tikram laikui tas pas asmuo dėl savo asmeninių savybių, kitų aplinkybių gali kitaip nurodyti įvykio aplinkybes. Ir šiuo atveju svarbu ne tos detalės, kaip nurodomos įvykio aplinkybės, bet svarbu nurodomų aplinkybių esmės vienodumas, nuoseklumas. Asmens (liudytojo) kitos aplinkybės, kurios gali įtakoti įvykio aplinkybių aiškinimui, gali būti tam tikras jo suinteresuotumas (pvz., siekimas, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn, kad jis atlygintų žalą ir pan.). Nagrinėjamu atveju N. Š. neturėjo intereso J. G. atžvilgiu, kad jis būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, atlygintų žalą ir pan. Jos vairuojamas automobilis buvo draustas KASKO draudimu, todėl įvykus draudiminiam atvejui ji turėjo pareigą fiksuoti įvykį ir tuos duomenis pateikti draudikui. Tą liudytoja N. Š. ir padarė, apie įvykį pranešė policijai, kurios pareigūnas užfiksavo įvykio aplinkybes surašydamas atitinkamus procesinius dokumentus. Liudytojas E. B. tik atliko pilietinę pareigą, pastebėjęs įvykį, užfiksavo įvykio dalyvį ir apie tai pranešė kitam eismo dalyviui, dalyvavusiam įvykyje. Dėl to galima teigti ir daryti vienareikšmę išvadą, kad nėra jokio pagrindo abejoti byloje apklaustų nukentėjusios ir liudytojo parodymais.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. K., vyriausiasis patrulis, patvirtino, kad vykdydamas tarnybą policijos budėtojo nurodymu nuvyko į nurodytą vietą ir užfiksavo aplinkybes dėl įvykio. Pranešimas buvo gautas dėl Audi vairuotojo pavojingos situacijos sukėlimo. Prisimena, kad vairuotojas aiškino, jog nepastebėjo automobilio. Šio liudytojo parodymai neprieštarauja kitų byloje apklaustų liudytojų N. Š. ir E. B. nurodytoms aplinkybėms.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. redakcija) yra nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi ANK 420 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais ir yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus teisės aktus ir pirmiausiai į teisinį reguliavimą, numatytą Kelių eismo taisyklėse.

Kelių eismo taisyklių ((patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija)) 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede ir kita.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių ir t.t.

Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia jos valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnį pavojaus šaltinį. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas), eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu (12 straipsnio 1 dalis). Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles, taip pat privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2, 5 dalys, 13 straipsnio 12 dalis, Kelių eismo taisyklių 5 ir 9 punktai).

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje J. G., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turintis pareigą mokėti Kelių eismo taisykles, privalėjo taip pat žinoti, kaip elgtis išvažiuojant iš automobilių aikštelės/kitos teritorijos į miesto gatvę. Kelių eismo taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas, kad vairuotojas įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (Kelių eismo taisyklių 102 punktas). Kaip eismo dalyvis, kuris yra saistomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse nustatytų reikalavimų, J. G. turėjo pareigą būti atidus ir rūpestingas, todėl privalėjo stebėti M.K.Čiurlionio gatvėje vykusį eismą ir duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau jis neįsitikinęs, kad įvažiuodamas į kelią (gatvę) nekliudys važiuojančioms transporto priemonėms, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiuo atveju J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus (įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas nedavė kelio juo važiuojančiai transporto priemonei), nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo „Pirmumo kelio ženklai“, kelio ženklo – Nr.203 „Duoti kelią“ reikalavimo (vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju keliu), ir tokiais veiksmais sukėlė pavojingą situaciją (t. y. privertė kitą eismo dalyvį - vairuotoją N. Š., staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį). Atkreiptinas dėmesys, kad tokie veiksmai buvo atlikti darbo dieną, vienoje iš miesto pagrindinių gatvėje, kai vyksta intensyvesnis eismas.

ANK 420 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais. Tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti šio straipsnio dalį, pakanka nustatyti vieną iš šio straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių.Nagrinėjamu atveju J. G. veika atitiko požymį – pavojingos situacijos sukėlimas (t. y. privertęs kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį), kai tai padaryta pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vienu metu J. G. nesilaikė kelio ženklo „Duoti kelią“ reikalavimo, o taip ir reikalavimo, kaip turi elgtis vairuotojas, įvažiuodamas į kelią (gatvę) iš šalia esančių teritorijų. Inkriminuojant ANK 420 straipsnio 1 dalį, nebūtina, kad būtų padaryti bent du grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimai, jeigu nustatytas bent vienas ANK 420 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje įtvirtintas alternatyvusis požymis.

ANK 417 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę tik už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią ir pan. pažeidimą, kai nebuvo sukelta pavojinga situacija viešame eisme (t. y. privertusi kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti).

J. G. veiksmai ir elgesys, kai įvažiuodamas į aikštelės į kelią (gatvę) nebuvo atidus, suteikė pirmenybę savo veiksmų atlikimui – įvažiavimui į kelią (gatvę) iš kitos teritorijos, nebuvo saugus elgesio variantas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, kai eismo reguliavimo reikalavimai aiškiai išreikšti – įrengtas kelio ženklas „Duoti kelią“ ir kelių eismo taisyklės įpareigoja įvažiuojant į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, žinant savo individualias savybes (regėjimo sutrikimą ), patvirtina, kad jis suprato arba turėjo suprasti, jog nesilaiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų bei draudimų, jo veiksmai gali sukelti žalos jo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui, t. y. jis darydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, suvokė veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (veikė tyčia). Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 5 punktu, nustatančiu, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.

Chuliganiško vairavimo administracinio nusižengimo sudėtis (pagrindinė) yra numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje, o ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymas vertinamas kaip pavojingas vairavimas, kuriam nebūdingos chuliganiškos paskatos.

Atkreiptinas dėmesys, kad J. G. nėra inkriminuotas pažeidimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), taigi nagrinėjant skundą dėl jo ir nesprendžiama.

Skundą padavusios asmens (pareiškėjo) atstovo aiškinimai, kad vairuotoja N. Š. galėjo išvengti pavojingos situacijos net ir staiga įvažiavus kitam automobiliui į jos eismo juostą dėl kelio pločio (plotis apie 10 m.) nėra tinkamas situacijos vertinimas, nes nustatyta N. Š. vairuojamo automobilio sustojimo vieta yra gatvės dalyje, kurioje eismo juostos plotis 4.3 m.

2018-10-17 surašant administracinio nusižengimo protokolą J. G. buvo nurodęs, kad išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nepastebėjo pagrindine gatve važiuojančio automobilio. 2018-11-16 nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, J. G. nedalyvavo jos nagrinėjime ir papildomų paaiškinimų nepateikė.

Skundą padavusio asmens (pareiškėjo) J. G. aiškinimai, kad jis nepastebėjo keliu (gatve) važiuojančio automobilio iš dešinės pusės, savo veiksmais nesukėlė pavojaus eismo saugumui,vertinami kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir atmestini. Atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę duoti paaiškinimus, aktyviai gintis nuo pareikštų kaltinimų padarius administracinį nusižengimą.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę nuobaudą – baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų (turintiems teisę vairuoti asmenims) už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, taip pat ir privalomą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ši priemonė yra būtina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Skundą padavusio asmens (pareiškėjo) atstovas nurodo, kad J. G. gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, t.y. neskiriant specialiosios teisės atėmimo. Tačiau tam, kad būtų galima taikyti nurodomo straipsnio dalies nuostatas turi būti nustatyta bent viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. J. G. skundo nagrinėjimo metu apskritai nepripažino padaręs kokį nors administracinį nusižengimą (nei pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį), t.y. nepripažįsta savo elgesio ir atliktų veiksmų kaltės, nesigaili ir kritiškai nevertina savo veiksmų, kuriais pažeidė nustatytas taisykles viešame eisme. Vien jau šios aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis, prieš viešąjį interesą.

Nagrinėjamu atveju tiek Alytaus AVPK Varėnos rajono PK vyr. tyrėjas, priėmęs nutarimą, kuriuo J. G. pripažino kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyręs ginčijamą poveikio priemonę, tiek teismas nagrinėdamas jo skundą dėl priimto nutarimo, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindus taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Skundą padavęs asmuo (pareiškėjas) J. G. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas vykdyti darbines pareigas, o teisės vairuoti transporto priemones praradimas reikštų darbo santykių nutrūkimą. J. G. jau sukakę 65 metai, taigi jis yra senatvės pensininkas. Jis padarė grubų administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta bauda mažesnė, negu numatytos sankcijoje baudos vidurkis, paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas neviršija numatytos sankcijos vidurkio. Skiriant nuobaudą ir poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Sprendžiant dėl nuobaudos paskyrimo taip pat vertintinos ir kitos pažeidėją charakterizuojančios aplinkybės – ankstesnis pažeidėjo drausmingumas vairuojant automobilį. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad J. G. praeityje buvo baustas už nustatyto greičio viršijimą (2016 m.). J. G. paskirta administracinio poveikio priemonė nelaikytina per griežta ir neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, pavojingumui.

Asmens galimybė atlikti darbines funkcijas pareigas siejama su poreikiu vairuoti transporto priemones, teismų praktikoje, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios administracinės atsakomybės taikymą. Pažymėtina ir tai, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Asmuo, darydamas administracinį nusižengimą, turi prisiimti ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra ji pats. Jeigu vertinti plačiau skundą padavusios asmens (pareiškėjo) nurodomas aplinkybes dėl poreikio vairuoti transporto priemones vykdant darbines pareigas, tai jau nustatytas administracinis nusižengimas sudaro pagrįstą pagrindą spręsti ar tokio amžiaus asmuo ir taip elgdamasis asmuo gali tinkamai vykdyti jam priskirtas darbo pareigas, kai nustatytą administracinį nusižengimą padarė perveždamas keleivį, kas sukelia dar didesnį pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad institucijos, priėmusios nutarimą pareigūnas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai administracinio byloje priėmė nutarimą, o teismas nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl priimto nutarimo, betarpiškai teismo posėdyje patikrino ir tyrė aplinkybes, kurios patvirtino priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas nenustatė kitų priimto nutarimo negaliojimo pagrindų, todėl priimtas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

skundo netenkinti ir 2018-11-16 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR-N_2211-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.