- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- e2YT-12935-1162/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07001-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Silvija Gervienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. D., A. V., E. T., J. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Marius Cechanavičius
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys J. D., A. V., E. T., J. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. D. priėmė po savo tėvų J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties jų palikimą, pradėjusi teisėtai, faktiškai ir nepertraukiamai jį valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja R. S. priėmė po savo mamos J. D. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą, pradėjusi teisėtai, faktiškai ir nepertraukiamai jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėjos seneliai J. M. ir E. M. gyveno iki mirties savo nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Namas buvo įgytas Kauno miesto Požėlos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Po jų mirties šiame name liko gyventi pareiškėjos mama J. ir E. M. dukra J. M. (mergautinė pavardė), po santuokos – D., su savo šeima. J. D. atsakingai rūpinosi visu paliktu tėvų turtu. Ji niekada nebuvo išvykusi iš šių namų. Tuomet niekas nepasakė, o ji nežinojo, ar reikia eiti pas notarą susitvarkyti dokumentų, po tėvų E. M. ir J. M. mirties. J. D. dukros N. D. – D. ir E. D. – T. ištekėjo ir išvyko gyventi į Jurbarką. Name, esančiame (duomenys neskelbtini) su mama – J. D. liko gyventi pareiškėja R. D. (S.), kuri (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. S. ir liko gyventi kartu su mama J. D. tame pačiame name, o paskui R. S. šalia pastatytame name, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu. Pareiškėja visoje namų valdoje gyveno kartu su mama J. D. iki pat mamos J. D. mirties, ja rūpinosi bei slaugė mamą. Pareiškėjos mama J. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos J. D. mirties pareiškėja R. S., kreipėsi į notarą, kad susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Tuomet ir paaiškėjo, kad dokumentai nėra sutvarkyti ir po senelių J. M. ir E. M. mirties. Pareiškėja pradėjo rinkti iš institucijų dokumentus, kad įrodyti giminystės ryšį, sužinoti gimimo metus, mirties datas, tačiau dokumentai apie senelių J. M. ir E. M. mirties datas nėra išlikę ir nėra galimybės jų gauti. Po mamos mirties pareiškėja R. S. atsakingai ir pareigingai tvarkė mamos paliktus daiktus valdė visą paliktą nekilnojamąjį turtą, prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu (faktiniu valdymu) priėmė palikimą po mamos J. D. mirties pradėjusi nepertraukiamai jį valdyti. Minėtas turtas yra prižiūrimas, nėra jokių įsiskolinimų, kadangi šiuose statiniuose pareiškėja gyvena nuo pat gimimo. Žemės sklypas, kuriame yra statiniai priklauso valstybei, tačiau nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja turės teisę susitvarkyti dokumentus ir žemės sklypui įgyti.
2. Pareiškėja ir jos atstovas 2022 m. rugpjūčio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu palaikė pareikštus prašymus. Papildomai nurodė, kad kiek pareiškėja prisimena mama visa laiką gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo labai nedidelis, vienas kambariukas su virtuve, ir pareiškėja ten gyveno iki santuokos ir po santuokos. Jos vyras greta senelių namų pastatė kitą namą labiau atitinkantį šeimos poreikius, nes pareiškėja kartu su vyru augino keturis vaikus. Kiek prisimena iš mamos pasakojimo, tai senelė E. M. mirė II pasaulinio karo metais gimdydama vaiką, jos mama J. D., būdama 8 metu liko našlaite ir rūpinosi savo jaunesniu broliu, kurį gimdydama mirė jos senelė, bei tarnavo pas žmones, visada gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), o jaunesnis brolis išėjo į armiją. Senelis J. M. mirė vėliau, bet pareiškėja jo neprisimena, ji pati gimė (duomenys neskelbtini) metais ir galimai tuo metu mirė ir senelis, mano, kad senelis mirė netgi anksčiau nei ji gimė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. D., J. M. ir E. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, pareiškimo pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į pareiškimą prašė jį spręsti teismo nuožiūra, nes NŽT nėra keliami jokie reikalavimai. Nurodė, kad pareiškėja galimai atliko aktyvius veiksmus ir išreiškė valią priimti palikimą pradėdama faktiškai valdytu turtą.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VMI iki 2022 m. birželio 2 d. nėra gavusi pranešimų apie galimą palikimo perėjimą valstybei po palikėjų J. M., E. M. ir J. D. mirties, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. VMI pareiškimo neginčija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. D. priėmė po savo tėvų J. M. ir E. M. mirties jų palikimą, pradėjusi teisėtai, faktiškai ir nepertraukiamai jį valdyti, ir kad pareiškėja R. S. priėmė po savo mamos J. D. mirties 2001 m. gruodžio 31 d. jos palikimą, pradėjusi teisėtai, faktiškai ir nepertraukiamai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013)
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nustatė, kad pareiškėja R. S. yra J. D. ir V. D. dukra (1 t., e. b. l. 25, 32), o J. D. yra J. M. ir E. M. dukra (1 t., e. b. l. 12, 22). J. M. nuosavybės teise valdė 1930 m. pastatytą 11,90 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 10-11). Iš namų valdos, kuri inventorizuota (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos matyti, kad J. M. namų valdoje dar yra 1979 m. statybos gyvenamas namas, 1981 m. statybos priestatas, 1981 m. statybos ūkio pastatas, 1988 m. statybos garažas, 1981 m. statybos tvora ir rūkykla (1 t., e. b. l. 45-68). J. M. tikėtina, kad mirė (duomenys neskelbtini) pabaigoje. Šią aplinkybę teismas nustatė įvertinęs, kad Kauno miesto Požėlos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į namų valdą (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) sklype (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 90-93), o pareiškėja R. S., nurodžiusi, kad jau nebeprisimena gyvo savo senelio, gimė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 32). Taigi, tikėtina, kad J. M. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) pabaigoje, t. y. maždaug po (duomenys neskelbtini), ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
9. Pareiškėja R. S. teismui patvirtino, kad jos mama J. D. iki pat savo mirties gyveno senelio J. M. pastatytame namelyje adresu (duomenys neskelbtini) (2022 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas 11 min. 49 sek. – 12 min. 34 sek.). Ši aplinkybė taip pat matoma ir iš pareiškėjai Kauno miesto Santakos PK išduotos Namų knygos, kurioje yra įrašas, kad J. D. nuolatos gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 35-37). Kaip nurodė pareiškėja, liudytoja R. G., pareiškėjos mama J. D., ir po senelių mirties gyveno senelių name, kiek pajėgė, tiek rūpinosi po senelio mirties likusiu turtu, viena augino savo tris vaikus, tarp jų ir pareiškėją, nes išsiskyrė su savo vyru V. D., kuris išvyko į (duomenys neskelbtini) (2022 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas 21 min. 45 sek. – 22 min. 00 sek.). Duomenų, kad J. D. brolis B. M., miręs (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 21), būtų ėmęsis kokiu nors veiksmų priimti palikimą po savo tėvo J. M. mirties, byloje nėra. B. M. dukra J. K., kuri buvo įtraukta dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu, teismui el. paštu yra pateikusi prašymą nedalyvauti bylos nagrinėjime nurodydama, kad pretenzijų neturi (3 t., e. b. l. 102). Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog būtent J. D. priėmė savo tėvų E. M. ir J. M. palikimą faktiškai pradedama valdyti paveldimą turtą po jų mirties per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos yra nustatyta (1964 m. CK 587 straipsnis). Nustačius, kad būtent J. D. priėmė savo tėvų E. M. ir J. M. palikimą, teismas toliau vertina, ar pareiškėja R. S. priėmė savo motinos J. D. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 26).
10. Teismas nustatė, kad J. D. turėjo tris vaikus: pareiškėją R. S., N. D., mirusią (duomenys neskelbtini), ir E. T. (1 t., e. b. l. 25). Pareiškėja savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo nuo (duomenys neskelbtini). Būtent pareiškėja tiek iki savo motinos J. D., tiek po jos mirties liko gyventi namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina tiek liudytojos R. G. parodymai, tiek ir duomenys iš Gyventojų registro apie R. S. deklaruotą gyvenamąją vietą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Liudytoja R. G., pareiškėjos dukra, patvirtino, kad būtent pareiškėja R. S. po savo motinos J. D. mirties ir toliau rūpinosi visa namų valda adresu (duomenys neskelbtini) (2022 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas 23 min. 04 sek. – 23 min. 59 sek.). Liudytoja R. G. taip pat nurodė, kad jai žinoma, kad jos teta E. T. dar J. D. esant gyvai, ištekėjo ir išėjo atskirai gyventi, teta N. D. ilgą laiką gyveno pas savo krikšto mamą, kuri neturėjo vaikų (2022 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas 22 min. 00 sek. – 22 min. 30 sek.). Suinteresuoti asmenys N. D. dukros ir E. T. įrodymų, paneigiančių šias byloje nustatytas aplinkybes, nepateikė. Duomenų apie J. D. palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą faktus ar kreipimąsi dėl palikimo priėmimo Testamentų registre nėra, paveldėjimo byla neužvesta (1 t., e. b. l. 27-28). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad būtent R. S. priėmė savo motinos J. D. palikimą per trijų mėnesių terminą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytini pareiškėjos prašomi juridinę reikšmę turintys faktai, kad J. D. priėmė po savo tėvų J. M. ir E. M. mirties jų palikimą, pradėjusi teisėtai, faktiškai ir nepertraukiamai jį valdyti, o pareiškėja R. S. priėmė po savo mamos J. D. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą, pradėjusi teisėtai, faktiškai ir nepertraukiamai jį valdyti. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis) ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja už pareiškimą yra sumokėjusi 103 Eur dydžio žyminį mokestį (1 t. e, b. l. 9, 81). Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis turėjo būti 94 Eur (2 x 50 Eur x 125,2 proc/100 proc. x 75 proc./100 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis 82 straipsnis), todėl pareiškėjai R. S. grąžintina 9 Eur (103 Eur – 94 Eur) žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
13. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
14. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 26,88 Eur, viršija minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo tėvų J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties jų palikimą, pradėjusi teisėtai, faktiškai ir nepertraukiamai jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo mamos J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą, pradėjusi teisėtai, faktiškai ir nepertraukiamai jį valdyti.
Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 7 d. sumokėto 60,00 Eur žyminio mokesčio dalį – 9 Eur (devynis eurus).
Priteisti iš pareiškėjos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,88 Eur (dvidešimt šešių eurų 88 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.