Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 180 str. 1 d. ir nubaustas :

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 5 mėnesiams;

- pagal BK 138 str. 1 d. 8 p. – laisvės atėmimu 10 mėnesių;

- pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinus bausmes, iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Priteista iš A. B. M. K. 450 Lt turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas J. R. ir išteisintas bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2006 m. birželio 28 d., apie 1 val. 30 min., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro duris įsibrovė į M. K. priklausantį gyvenamąjį namą Nr. 7, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, uždėjęs M. K. ant galvos aliuminį puodą bei įrėmęs į kaklą peilį ir grasindamas nukentėjusiąją nužudyti, kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, dėl ko jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, reikalavo 2000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, nukentėjusiajai pasikvietus į pagalbą kaimynus, iš įvykio vietos pabėgo;

2006 m. liepos 14 d., apie 24 val., pro langą įsibrovė į (duomenys neskelbtini) M. K. vidurinės mokyklos 86 kabinetą ir iš ten pagrobė V. J. priklausantį turtą bendros 926 Lt vertės, I. M. priklausantį turtą bendros 389 Lt vertės, T. I. priklausantį turtą bendros 23 Lt vertės ir V. I. priklausančius 60 Lt, iš viso pagrobė turto, kurio bendra vertė 1398 Lt ;

2006 m. liepos 17 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, viešoje vietoje - prie baro, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. 1, (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, keliu įspyrė nukentėjusiajam į kairę akį ir kartu su J. R. įspyrė nukentėjusiajam ne daugiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas, dėl to nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir šiais įžūliais bei smurtiniais veiksmais sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį;

2006 m. liepos 17 d., apie 17 val. prie baro, esančio (duomenys neskelbtini) miestelyje, Kėdainių rajone, tuoj po padaryto viešosios tvarkos pažeidimo, pasinaudodamas tuo, kad dėl prieš E. V. pavartoto smurto šis buvo įbaugintas, jo valia buvo palaužta ir jis negalėjo pasipriešinti, pareikalavęs iš nukentėjusiojo pagrobė 6 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde apeliantas teigia prisipažįstantis padaręs du plėšimus ir vagystę, tačiau nesuprantantis, kodėl jo veika, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota kaip E. V. plėšimas, teisme perkvalifikuota pagal tris BK straipsnius kaip plėšimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimas. Švelninat bausmę, prašo atsižvelgti į tai, kad jis buvo teisiamas pirmą kartą, nukentėjusieji jam atleido, charakterizuojamas, jo nuomone, patenkinamai, nori padėti savo motinai, tęsti mokslą, būdamas suimtas suprato ir įvertino savo ankstesnį neigiamą elgesį. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai išteisino jo bendrininką epizode dėl M. K. turto plėšimo ir ši aplinkybė, jo nuomone, rodo šališką teismo požiūrį į jį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas teigia, kad, perkvalifikuodamas jo veiką epizode dėl E. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, viešosios tvarkos pažeidimo ir turto plėšimo, teismas neteisingai taikė įstatymą. Šis argumentas iš dalies teisingas.

BPK 255 str. 1 d. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad kaltinamasis negali būti pripažintas kaltu pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę nagrinėjimo teisme metu jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinimo pakeitimo teisme procedūrą reglamentuoja BPK 256 str. Pagal BPK 256 str. 1 d., kaltinimo pakeitimas sunkesniu yra galimas teismui gavus prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimuose apie įtarimą A. B. nurodyta, kad jis epizode dėl E. V. turto plėšimo įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. (2 t., 82, 123 b.l.). Taip jo veika šiame epizode kvalifikuota kaltinamajame akte ir perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (3 t., 37-42, 56 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu 2006 m. spalio 24 d. posėdyje teismas gavo prokuroro prašymą A. B. nusikalstamą veiką šiame epizode kvalifikuoti pagal tris BK straipsnius : 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir 180 str. 1 d. (3 t., 124-125 b.l.). 2006 m. lapkričio 17 d. posėdžio metu A. B. buvo pranešta apie kaltinimo pakeitimą, bet jis nebuvo apklaustas pagal pakeistą kaltinimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad A. B. iki kaltinimo pakeitimo teisme buvo davęs parodymus ir jam naujai pateiktas kaltinimas buvo suformuluotas pagal jo apklausos metu paaiškėjusias naujas faktines aplinkybes, kaltinimo pakeitimo procedūros pažeidimas nebuvo esminis, nes jis nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Šį pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą apeliacinės instancijos teismas ištaisė, atlikęs įrodymų tyrimą ir apklausęs nuteistąjį A. B..

A. B. veika šiame epizode teisingai kvalifikuota kaip nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimas. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam E. V. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl galvos smegenų sukrėtimo, krūtinės ląstos ir juosmens sumušimo, muštinės kaktos žaizdos (2 t., 43-44 b.l.). Teismo medicinos specialisto išvadoje neišskirtas konkretus smūgis ar smūgiai, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Teismų praktikoje, nustačius, kad smurtą naudoję keli asmenys turėjo vieningą tyčią sužaloti nukentėjusįjį ir sužalojimas padarytas dėl smūgių visumos, visiems smurtą naudojusiems asmenims inkriminuojamos tos pačios nusikalstamos veikos pasekmės. Abiejų nuteistųjų - A. B. ir J. R. - tuo pačiu metu ir vietoje atlikti bendri veiksmai – pargriuvusio nukentėjusiojo spardymas į galvą ir liemenį, suduodant jam ne mažiau kaip 20 smūgių – rodo, kad jie naudojo smurtą turėdami tiesioginę tyčią sužaloti nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo jų suduotų smūgių bendra pasekmė, todėl A. B. pagrįstai inkriminuotas nesunkus E. V. sveikatos sutrikdymas. Byloje nustatyta, kad A. B. nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo, konfliktas tarp E. V., A. B. ir J. R. kilo dėl nukentėjusiojo nuteistiesiems pasakyto necenzūrinio žodžio ir tai buvo pretekstas A. B. ir kitam nuteistajam nukentėjusįjį pargriauti ir spardyti gulintį. Toks veiksmų neadekvatumas rodo A. B. veikus dėl chuliganiškų paskatų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Nukentėjusysis buvo spardomas viešoje vietoje – prie alaus baro. A. B. ir jo bendrininko veiksmai – dėl menkavertės dingsties sukeltas konfliktas ir sužalotas nukentėjusysis buvo padaryti kitų žmonių akivaizdoje. Tokiais įžūliais veiksmais A. B. ir kitas nuteistasis siekė ne tik demonstratyviai pažeminti nukentėjusįjį, bet ir parodyti nepagarbą aplinkiniams, kurie, pagal nuteistojo J. R. parodymus, piktinosi nuteistųjų veiksmais, šiais veiksmais buvo sutrikdyta baro lankytojų rimtis. Todėl A. B. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Šiame epizode A. B. pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas tuo, kad dėl prieš E. V. panaudoto smurto šis buvo įbaugintas, jo valia buvo palaužta ir jis nebegalėjo pasipriešinti, pareikalavęs iš nukentėjusiojo 6 Lt, juos pagrobė. BK 180 str. 1 d. dispozicijoje plėšimas apibūdinamas kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti yra priemonė pagrobti svetimą turtą, o ne nusikalstamos veikos tikslas. Nuteistasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis sumušė E. V. kilus konfliktui dėl nukentėjusiojo pavartoto necenzūrinio žodžio, mušdamas nukentėjusįjį, iš jo pinigų nereikalavo ir apie nukentėjusiojo turimus pinigus paklausė tik tada, kai nukentėjusysis buvo sumuštas ir nebesipriešino (2 t., 89, 145 b.l.). Kitas nuteistasis – J. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nenurodė, kad jis būtų pats reikalavęs iš E. V. pinigų, negirdėjo, kad jų reikalavo A. B., po suduotų nukentėjusiajam smūgių buvo trumpam pasišalinęs (2 t., 98-99, 144-145 b.l.). Nukentėjusiojo E. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nebuvo nuoseklūs. Protokole-pareiškime 2006 m. liepos 18 d. 00 val. 10 min. jis nurodė, kad prie jo pristoję jaunuoliai pareikalavo pinigų, jis bėgo, tačiau jį pagavo, jį spardė, abu vėl reikalavo pinigų; jis išsitraukė iš kelnių kišenės 6 litus ir padavė kažkuriam iš jų (2 t., 33 b. l.). Tą pačią naktį ligoninėje bei vėliau apklausiamas liudytoju jis taip pat nurodė panašias įvykio aplinkybes (2 t., 45-47 b.l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. V. nurodė kiek kitokias įvykio aplinkybes. Jis teigė, jog, einant iš baro, jis suklupo. Šalia buvę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kažką jam pasakė, lyg paminėjo pinigus. Jis norėjo grįžti į barą ir jaunuoliams kažką pasakęs. Tada šie puolė jį ir parvertė ant žemės, abu spardė. Po to, vienas iš jų pasakė : „Duok pinigus“. Jis (E. V.) atidavė turėtus 6 litus (3 t., 145-146 b.l.). Kaip matyti, teismas rėmėsi teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad vienas A. B. pareikalavo E. V. duoti pinigus po fizinio smurto panaudojimo. Kitu atveju dėl šio nusikaltimo turėjo būti nuteistas ir J. R., tačiau jam kaltinimas dėl plėšimo prieš E. V. nebuvo pareikštas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. B. patvirtino, kad E. V. sumušė dėl nukentėjusiojo jiems pasakyto necenzūrinio žodžio, o po to pareikalavo pinigų ir daugiau nukentėjusiojo nebemušė. Visi šie duomenys rodo, jog A. B. veiksmų kvalifikacija šiame epizode teisinga. A. B., pasinaudojęs tuo, kad E. V. guli ant žemės sumuštas, įbaugintas, nes bijo to, jog jo atžvilgiu vėl gali būti pavartotas fizinis smurtas, pats neturėdamas galimybių pasipriešinti jaunesniems ir fiziškai stipresniems užpuolikams, pareikalavo pinigų. E. V., kurio valia fizinio smurto pasėkoje jau buvo palaužta, suvokdamas susidariusią jam nepalankią situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir neužtikrinanti saugumo, įvykdė A. B. reikalavimą ir atidavė turėtus 6 litus. Tokia veika pagal susiklosčiusią teisminę praktiką vertinama kaip plėšimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose 11 p. ).

Nuteistojo prašymas skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, negali būti tenkinamas. Dviejų nusikaltimų, už kuriuos nuteistas A. B., kvalifikuotų pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p., sankcijose numatytos tik laisvės atėmimo bausmės. Skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė, teismas gali, bet neprivalo, tik nustatęs BK 62 str. 1 d. ar 2 d. numatytų aplinkybių visumą. Taikyti šio straipsnio 1 d. teismas gali, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Tokių aplinkybių visumos nėra, nes iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytus nusikaltimus. Taikyti BK 62 str. 2 d. teismas gali, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra bent viena iš šios dalies 1-6 p. numatytų sąlygų. Byloje epizoduose dėl BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytų nusikaltimų nėra šių sąlygų, todėl nėra pagrindo taikyti BK 62 str. 2 d.

Skirdamas laisvės atėmimo bausmes, teismas įvertino BK 54 str. 2 d. ir 91 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžiui ir padarė teisingą išvadą, kad A. B. padaryti nusikaltimai buvo dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant bausmę. Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad visi nukentėjusieji jam atleido, nes nukentėjusioji M. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį palaikė ir baigiamosiose kalbose (3 t.,172 b.l.), tai reiškia, kad ši nukentėjusioji turėjo pretenzijų nuteistajam. Nukentėjusysis E. V. nurodė, kad jis atleidžia J. R., bet A. B. neatleidžia (3 t., 172 b.l.). Teismas, įvertinęs charakteristiką, pateiktą iš A. B. mokymosi įstaigos (3 t., 7 b.l.), jo elgesį iki nusikaltimų padarymo : baustas administracine tvarka, iki jam sulaukiant 16 metų amžiaus už jo padarytus administracinės teisės pažeidimus administracinėn atsakomybėn buvo patraukta jo motina (3 t., 5 b.l.), padarė teisingą išvadą, kad jis charakterizuojamas neigiamai, todėl jo skundo teiginys, kad jis apibūdinamas patenkinamai, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į BK 61 str. 2 d. nuostatas, pagal kurias bausmės dydis pradedamas skaičiuoti nuo jos vidurkio ir individualizuojamas atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, epizoduose dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei viešosios tvarkos pažeidimo teismui nustačius po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir po dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jam paskiros bausmės, žymiai mažesnės už sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežtos ir jų švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Subendrindamas A. B. paskirtas bausmes teismas teisingai taikė BK 63 str. nuostatas. Subendrindamas paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ( išskyrus bausmes už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurios buvo subendrintos taikant bausmių apėmimą ), teismas taikė palankesnį nuteistajam bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą ir prie griežčiausios bausmės pridėjo po nedidelę dalį kitų bausmių. Keisti nuosprendį šioje dalyje ir mažinti paskirtą galutinę bausmę nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. buvo laikinai sulaikytas 2006-06-28 (1 t., 98 b.l.), nuo 2006-06-30 iki 2006-07-04 suimtas (2 t., 129-130 b.l., 135-136 b.l ), po to laikinai sulaikytas 2006-07-18 (2 t., 78 b.l.) ir nuo 2006-07-19 iki 2006-12-04 suimtas (2 t., 142-143 b.l.). Teismas nuteistajam į paskirtą bausmę įskaitė tik suėmime išbūtą laiką nuo 2006-06-30 iki 2006-07-04 ir nuo 2006-07-19 iki 2006-12-04, tačiau neįskaitė laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2006-06-28 iki 2006-06-30 ir nuo 2006-07-18 iki 2006-07-19. BK 66 str. nustato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas ( suėmimas ), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pagal esamą teisminę praktiką kardomajam kalinimui ( suėmimui ) prilyginamas ir laikinojo sulaikymo laikas. Kadangi teismas laikinajame sulaikyme išbūto laiko neįskaitė į A. B. paskirtą bausmę, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ir klaida taisytina ( BPK 328 str. 4 p ).

Nuteistasis, skunde teigdamas, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nenurodė nei vieno iš BPK 58 str. išvardintų nušalinimo pagrindų, o savo teiginį grindžia vertindamas teismo priimtą, jo nuomone, nepagrįstą sprendimą išteisinti vieną buvusių kaltinamųjų šioje byloje R. Š.. Procesinių sprendimų priėmimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl vienokio ar kitokio procesinio sprendimo priėmimas nereiškia teismo šališkumo, todėl šis nuteistojo argumentas atmestinas. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teisės nuteistajam reikalauti pabloginti kito išteisintojo padėtį, todėl A. B. argumentas dėl nepagrįsto R. Š. išteisinimo nenagrinėtinas.

Kolegija pastebi, kad teismas, priimdamas nuosprendį šioje byloje nebuvo atidus ir netiksliai nurodė A. B. BK 138 str. dalį, pagal kurią paskirta bausmė. Nors netiksliai nurodytą baudžiamąjį įstatymą J. R. atžvilgiu teismas ištaisė, šį klausimą išnagrinėjęs BK 362 str. numatyta tvarka, tačiau A. B. šios klaidos neištaisė. Be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes epizode dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, teismas nenurodė nukentėjusiojo pavardės, prieš kurį vartotas fizinis smurtas. Kadangi šiuos trūkumus, kurie nėra esminiai ir nepasunkina nuteistojo padėties, gali ištaisyti nuosprendį priėmęs teismas, todėl šioje dalyje nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti :

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., A. B. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2006 m. birželio 28 d. iki 2006 m. liepos 4 d. imtinai ir nuo 2006 m. liepos 18 d. iki 2006 m. gruodžio 4 d. imtinai.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.